Amžinose varžytuvėse Palanga pralenkė Druskininkus – tarp 54-ių mažųjų savivaldybių yra trečia

Palangos tiltas, 2017-10-26
Peržiūrėta
1810
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Amžinose varžytuvėse Palanga pralenkė Druskininkus – tarp 54-ių mažųjų savivaldybių yra trečia

Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.
„Palanga papuolė į geriausių Lietuvos savivaldybių trejetą ir užėmė trečią vietą. Ačiū visiems palangiškiams ir šventojiškiams, savo nuoširdžiu darbu prisidėjusiems prie šių rezultatų. 2016 metais buvome 6 vietoje – pakilome per tris pozicijas. Tai lėmė ir beveik 25 procentais sumažėjusi šilumos kaina gyventojams ir investicijų augimas kurorte ir daug kitų faktorių“, – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus paliko įrašą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano Palanga“.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė jau septintą Lietuvos savivaldybių indeksą, kuris yra sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės.
Buvo sudaryti du reitingai – tarp 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, vadovaujantis 2016 metų duomenimis.
Šešios didžiosios savivaldybės išsirikiavo taip: 1. Vilniaus miestas, 2. Klaipėdos miestas, 3. Kauno miestas, 4. Šiaulių miestas, 5. Panevėžio miestas.
54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos rajonas, 2. Kauno rajonas, 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių rajonas.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių.
Palangoje daugiau nei vidutiniškai savivaldybėse investicijų: tiek materialinių, tiek užsienio. Nuostabos nekelia ir tai, kad Palangoje 2016 metais daugiausia iš visų mažųjų savivaldybių buvo išduotų statybos leidimų, tenkančių 1000 gyventojų. Taip pat kurorte buvo išduota ar pratęsta itin daug verslo liudijimų (1000-iui gyventojų teko 151 palyginti su 43 vidurkiu tarp mažųjų savivaldybių). Veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų taip pat vienas didžiausių tarp mažųjų savivaldybių.
Palangos kurorto socialiniai rodikliai – itin geri. Bedarbių pernai buvo 8 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų, tai mažiau nei vidurkis – 9,7 proc. Mažai ilgalaikių bedarbių, tai yra nerandančių darbo metus ir ilgiau. Jų dalis nuo visų bedarbių siekė 11,7 proc. palyginti su 29,4 proc. vidurkiu tarp mažųjų savivaldybių. Nedaugeliui žmonių reikėjo socialinių pašalpų (1,9 proc. lyginant su 4,3 proc. vidurkiu).
„Palangai išsilaikyti geriausiųjų trejetuke ar kilti aukščiau padėtų, jei sumažintų savivaldybei nuosavybes teise priklausančių pastatų plotą, tenkantį 1000 gyventojų, kurio ji turi palyginti daug. Taip pat gyventojams ypač aktuali šilumos kaina, kuri 2016 metais buvo šiek tiek didesnė nei vidutinė. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad palyginti su 2015 metais ji sumažėjo daugiau kaip 22 proc.“,– teigė Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių aplinkos rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.
„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.
Savivaldybių indeksą galima rasti čia:
http://Files.LRinka.LT/Savivaldybiu_indeksas_2017/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf
Taip pat jis prieinamas šioje nuorodoje:
http://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

„Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Birželio 7 dieną  „ Baltijos“ pagrindinės mokyklos 7 a mokinė  Eva Kniukštaitė dalyvavo respublikinėse etnokultūros  varžytuvėse „Tarmių lobynai“ ir „Atverk tautos lobynų gelmes“, kurios vyko Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre.


Vilniaus politikos analizės instituto parengtame Savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 7 vietą šalyje. Per metus į viršų palypėjome net penkiais laipteliais.   


Vakar, spalio 30 d., įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdis. Jame, be kita ko, buvo sudaryta LSA grupė iš keturių šalies merų teikti konsultacijas Vyriausybei savivaldybių klausimais. Tarp keturių merų - ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris yra LSA viceprezidentas.


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus vertina geriausiai besitvarkančias savivaldybes. Palanga pagal Lietuvos savivaldybių indeksą šiais metais užima penktą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Ir pernai, ir 2013 metais reitinguojant miestų ir rajonų savivaldybes, Palangai teko 6 vieta.


Septintus metus savaitraščio „Veidas“ sudaromose savivaldybių reitingų lentelėse Palanga pastaruosius metus užima stabiliai aukštą vietą – pernai tarp 60 Lietuvos savivaldybių buvo 9-ta, ir nors šiemet smuktelėjo dviem pozicijomis žemiau – į 11-tą vietą, reitingo balų šiais metais surinko net daugiau nei pernai. Aukšto įvertinimo...


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius