Palangiškiai susivienijo dėl „Pušyno“ sanatorijos likimo: meras širsta dėl Bilotaitės planų, spėjama, kad nusitaikyta ir į kitą objektą

Centrinės valdžios planai atsisakyti poros sanatorijų Palangoje ir Druskininkuose vis dar kursto aistras. Garsiausiai prieš laukiančias permainas kovoja Palanga. Ketvirtadienį kurorte surengtas protestas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į ministerijos planus uždaryti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, prabilta ir apie miglotą neseniai pastatyto Palangos baseino ateitį.

Ketvirtadienį prie Palangos baseino į bendruomenės „Palangos santarvė“ inicijuotą protestą susirinko nemažas būrys žmonių. Gyventojai, kaip teigiama, tokiu būdu nusprendė pademonstruoti savo nepritarimą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planams naikinti kurorte veikiantį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“.

„Nuotaikos yra gana liūdnos dėl paskutinių žinių iš VRM, konkrečiai ministrės Agnės Bilotaitės ir to, kad ji vis tiek laikosi savo ir teigia, kad šitas objektas bus parduotas arba perduotas „Turto bankui“. Nors vakar spaudos konferencijoje tų kategoriškumų nebematėme, lyg sprendžia dar kartą pakalbėti su Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų labai logiška perduoti šitą reabilitacijos centrą, kuri galėtų perduoti vienai iš Klaipėdos ligoninių didelių, nes ten reabilitacijai yra labai didelis vietų trūkumas“, – LRT.lt sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pašnekovas pastebėjo, kad kol kas daugiau jokių naujų žinių dėl to, kaip bus sprendžiamas „Pušyno“ likimas, kurorto valdžia iš VRM nesulaukė. Anot politiko, komunikacija su ministerija yra itin komplikuota – sudėtinga prisiskambinti ir pan.

„Kur yra viešasis interesas? Čia yra didžiausias klausimas. Ar viešasis interesas yra parduoti asmenų grupei, kuri kažkada nusipirks. Natūralu, galima nuspėti kas ten atsitiks – bus pastatyti daugiabučiai namai, sunaikintos darbo vietos ir sanatorinis gydymas. Tai klausimas, kur tas viešasis interesas?“, – dėstė Š. Vaitkus.

Kviečia sėsti prie derybų stalo

Anot mero, šiuo metu viešojoje erdvėje yra skleidžiama neteisinga informacija, jog esą „Pušynas“ yra biurokratų ar privilegijuotųjų įstaiga. Tvirtinama, kad iš tiesų apie 75 proc. „Pušyno“ klientų, kurie atvyksta iš visos Lietuvos, reabilitacijas apmoka Valstybinė ligonių kasa.

„Būtent senukai po sunkių operacijų, jaunuoliai ir t.t.“, – tai, jog centre paslaugos teikiamos ne vien tik pareigūnams, tvirtino Š. Vaitkus.

Pastebima, kad tokių paslaugų poreikis yra didelis ir „Pušyno“ likvidavimas būtų skaudus visiems Lietuvos gyventojams, kuriems ateityje gali prireikti reabilitacinio gydymo. Be to, be darbo liktų apie 100 žmonių.

„Emocijos yra emocijos, bet aš manau, kad sveikas protas nugalės. Aš tikrai esu pasiruošęs sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis. Tos paslaugos turi išlikti. Mano, kaip miesto vadovo, interesas yra išsaugoti darbo vietas ir nesunaikinti vieno iš didžiausių darbdavių, Palangos mieste atliekančių gydymo paslaugas“, – akcentavo Š. Vaitkus.

Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai vienbalsiai patvirtino kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, taip pat VRM ministrę A. Bilotaitę ir siūlo „Pušyną“ perduoti kuriai nors ir uostamiesčio ligoninių, taip pratęsiant šio poilsio ir reabilitacijos centro veiklą. Kol kas į šį pasiūlymą esą jokios reakcijos nesulaukta.

Palangiškių pasipriešinimą palaiko ir Kretingos rajonas

Į protestą atvyko ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, mat Palangoje veikiančiame centre „Pušynas“ dirba apie trys dešimtys Kretingos rajono gyventojų.

Politikas taip pat įsitikinęs, kad poilsio ir reabilitacijos centras Palangoje turėtų būti išsaugotas.

„Klaipėdos regionas yra labai glaudus – miestas šalia miesto ir mes visi esame persipynę darbo santykiais, poilsio zonomis, draugais, pažįstamais ir pan. Tas mūsų susijungimas yra ryškus, todėl dalis kretingiškių dirba Palangoje. Būtent „Pušyne“ dirba beveik 30 Kretingos rajono gyventojų, tad jeigu „Pušynas“ netenka savo statuso ir darbo zonos, mūsų Kretingos rajono gyventojai netenka ir darbo. Tai yra labai svarbu“, – aiškino A. Kalnius.

Jis taip pat pastebėjo, kad pajūrio zona tokiems pokyčiams yra itin jautri, todėl neabejojama, kad „Pušynas“ turėtų atitekti kuriai nors iš Klaipėdos ligoninių ir būti pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Sveikatos apsaugos ministerija vis sako, kad reikia daryti reformas, sujungimus. Čia būtų labai geras pavyzdys, kaip būtų galima išspręsti. Šioje vietoje laimėtų visi. Tiek policijos darbuotojai, kurie naudojasi šios sanatorijos paslaugomis, tiek medikai, kurie galėtų dirbti keliuose darbuose ir teikti paslaugas. Manau, čia tikrai yra sprendimo būdas“, – patikino A. Kalnius.

Nuogąstauja ne tik dėl sanatorijos, bet ir dėl neseniai pastatyto baseino

Ketvirtadienio protestas Palangoje neatsitiktinai surengtas prie čia 2019 metais pastatyto miesto baseino. Aiškėja, kad kurortui šį objektą gali tekti atiduoti į verslo rankas, mat Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pateikusi išvadas, jog baseinas būtų atiduotas į privačias rankas. Išvados gali būti patvirtintos sausio 13 d.

„Mums yra laužomos rankos, kas mes baseiną atiduotume į privačias rankas. Palangos baseinas yra vienas geriausių socialinių dalykų Lietuvoje. Per jo pusantrų metų gyvavimą, išimant pandemiją, jau 43 tūkst. kartų apsilankė nemokamai mūsų miesto moksleiviai. Taryba yra priėmusi programą, kad visi moksleiviai turi turėti fizinio lavinimo pamokos galimybę – mokytis plaukti. Taip pat 500 sporto centro auklėtinių turi nemokamas treniruotes. Pas mus dirba geriausi treneriai – Dano Rapšio trenerės. Jos atvažiavusios čia gyventi. Tai yra konkrečiai socialinis projektas – senoliai ir neįgalieji už neįtikėtinai mažą kainą turi galimybę pasidžiaugti šiuo gyvenimo malonumu, nes aplinkiniuose miestuose kainos yra tris kartus didesnės. Dabar kažkam prireikė rodyti pirštu, kad šis objektas galėtų būti verslo gabalėlis“, – aiškino Palangos meras.

Pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvoje yra kuriamas monopolis, mat esą Kauno, Klaipėdos baseinus, „Švyturio areną“ valdo viena verslo grupė, nors objektai pastatyti naudojant viešuosius pinigus.

„Tai mes norime paklausti, kas čia vyksta? Turto perdalijimas?“, – klausė politikas.

Meras neabejojo, kad Palangos baseiną perdavus verslui paslaugų kainos kiltų. Š. Vaitkus nesutinka su mintimi, kad savivaldybė, teikdama tokias paslaugas, varžo konkurenciją, mat kol kas daugiau niekas tokių paslaugų kurorte neteikia, o per eilę metų net ir viliojant įvairiomis mokestinėmis lengvatomis esą neatsirado nė vienas verslo subjektas, kuris norėtų imtis tokios veiklos.

Baseino perdavimas verslui – žingsnis atgal?

Tai, jog Palangos baseinas turėtų likti miesto žinioje mano ir Kretingos rajono meras A. Kalnius.

Kretingos rajone taip pat gyvenama naujo baseino pabaigtuvių nuotaikomis, tad matant Palangos precedentą jau dabar kyla klausimų, koks baseino valdymo modelis turėtų būti pasirinktas – ar objektą turėtų perimti paslaugas už simbolinę kainą žadanti teikti savivaldybė, ar nežinia, kokius tarifus nustatysiantis verslas.

„Tam juk mes tuos centrus ir statome, kad jie tarnautų rajono gyventojams. Kas atsitiks, jeigu atiduosime koncesininkui? Aišku, mes išsireikalausime tam tikrų privilegijų, bet ar nuo to bus gerai rajono gyventojams? Ar nereikės jiems daugiau mokėti? Juk tuos centrus statėme iš mokesčių mokėtojų pinigų, o dabar atiduoti valdyti privatininkui? Manau, tai ne tik nesąžininga, bet ir labai didelis žingsnis atgal“, – konstatavo A. Kalnius.

Anot Palangos mero Š. Vaitkaus, parašai prie miesto baseino ir „Pušyno“ bus renkami iki sausio 1 d., taip pat yra galimybė peticiją pasirašyti internete.

„Žmonės labai aktyvūs, žmonių Palangoje yra labai didelė reakcija. Jaučiu tai kaip vadovas, gatvėse žmonės tiesiog stabdo ir negali patikėti, kad taip gali būti šiais laikais“, – pastebėjo Palangos meras.

Lrt.lt