Palangoje kotedžą įsigijęs Jonas Valančiūnas priverstas aiškintis teismuose: kaimynų godumas pribloškia

Amerikos NBA lygoje žaidžiantis garsus Lietuvos krepšininkas Jonas Valančiūnas kartu su kotedžu Baltijos pajūryje „nusipirko“ ir atsakovo statusą Palangos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Beveik trejus metus teisme vykstantis kaimynų ginčas dėl įvažiavimo į netoli Šventosios pastatytą privačių kotedžų kvartalą netikėtai įtraukė ir J.Valančiūną, ir jo žmoną Eglę.

Mančiškėje, Molo gatvėje, vos 100 metrų nuo jūros pastatytame kvartale praėjusios vasaros pradžioje namą poilsiui įsigijęs NBA krepšinio vidurio puolėjas kartu tapo ir atsakovu dar 2020 metais pradėtoje civilinėje byloje. 

Krepšininko nusipirktas būstas yra bendrame sklype, kurį gretimo kvartalo gyventojai sumanė išnaudoti privažiavimui prie savo namų. Jie teismo prašo įteisinti privažiavimą per kitų sklypų kiemą, kuriame žmonės jau įsirengė savo automobilių statymo vietas.

Bendro sklypo bendraturčiais tapusiems J. ir E.Valančiūnams teko jungtis prie kitų šio kvartalo gyventojų ir rašyti atsiliepimą teismui į gretimo kvartalo gyventojų ieškinį.

Be to, į bylą įsuktam garsiam naujakuriui prireikė teisinės pagalbos. NBA žvaigždės ir jo žmonos interesams teisme atstovauja žinomos advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ atstovas. 

Prie jūros įsikūręs J.Valančiūnas dabar įveltas į kaimynų nesutarimus, kuriuos sukėlė šioje kurorto teritorijoje gyvenamuosius namus pradėję statyti nekilnojamojo turto verslininkai.

Dėl plano – painiava 

Kvartalo detaliuoju planu teritorijoje buvo suformuoti 5 žemės sklypai. Prie jų buvo numatytas privažiavimas iš rytų pusės nuo Šventosios suplanuota apie 800 metrų ilgio Molo gatve. Tai buvo vienintelis legalus būdas patekti į gyvenamąjį kvartalą, nes nuo jūros pusės jį riboja dviračių takas, kuriuo automobilių eismas tuomet buvo draudžiamas. 

Šios teritorijos detalųjį planą rengusi bendrovė „Entoja“ dar 2009 metais infrastruktūros sutartimi savivaldybei buvo įsipareigojusi savo lėšomis įrengti privažiavimą prie sklypų, bet iki šiol to nepadarė.

Dėl šios priežasties savivaldybė parengtą detalųjį planą atmetė, tačiau jį prieš 7 metus patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). 

Taką atvėrė mašinoms

„Entojos“ savininkas Egidijus Vičius dabar tvirtino, kad miesto valdžia sutartį aiškina neteisingai: „Mes įsipareigojome neatlygintinai įrengti tik apie 100 metrų ilgio privažiavimą prie sklypų nuo Molo gatvės, apie kurią mūsų sutartyje nėra nė žodžio.“

Anot verslininko, ši gatvė numatyta dar prieš 20 metų parengtuose savivaldybės planuose ir ją miestas privalo nutiesti iš biudžeto lėšų. 

Palangos savivaldybė Molo gatvę neseniai įtraukė į pirmenybę turinčių objektų sąrašą, bet kada ji bus nutiesta ir kada nuo jos atsiras kelias prie sklypų, kol kas niekas negali pasakyti. Kvartalo gyventojams negalint legaliai patekti prie savo nuosavybės, pernai vasaros pabaigoje savivaldybė buvo priversta dviračių taku leisti važiuoti ir automobiliams.

Nuo paraplegikų stovyklos iki pat Šventosios daugiau kaip kilometro ilgio dviratininkams ir pėstiesiems skirto kelio atkarpa virto dviračių gatve, kuria ribotu greičiu leidžiamas ir kitokio transporto eismas. 

Važiuoja per svetimą kiemą 

Tačiau laikinai išspręsta problema dėl privažiavimo šio kvartalo gyventojų aistrų nenuramino.

Šiaurinėje pusėje esančių kotedžų savininkai iš dviračių tako prie savo namų važiavo per trinkelėmis išklotą ir apšviestą kaimynų kiemą, kuriuo važiavimas nėra numatytas. Negana to, pro gyventojų įrengtas terasas į baigiamus statyti gretimus kvartalus ėmė burgzti net sunkvežimiai. 

Neapsikentę žmonės kiemą nuo dviračių tako užsitvėrė tvora. 

Tuomet kaimynai kreipėsi į teismą prašydami, kad gretimų sklypų kieme būtų nustatytas pravažiavimo servitutas. Kol bus išspręstas ginčas, teismas įpareigojo gyventojus leisti važiuoti jų kiemu. 

Vėliau paaiškėjo, jog ieškovai teismą apgavo, – nurodė, kad važiavimas per kiemą yra numatytas detaliajame plane, nors jame apie įvažiavimą iš dviračių tako nėra nė žodžio. 

Aptikta pažeidimų 

Pietinį kvartalą pastačiusi įmonė bandė ginti savo klientų interesus. Gavusi visus leidimus šalia gyvenamosios teritorijos valstybės žemėje bendrovė kaimynams įrengė atskirą apie 100 metrų ilgio ir beveik 5 metrų pločio žvyruotą privažiavimo kelią, kuris įmonei kainavo apie 15 tūkst. eurų. 

Kaimynai ėmė purkštauti, kad tai nieko neišsprendžia, nes kelias atsiremia į svetimą sklypą ir juo negalima patekti iki automobilių statymo vietų. 

Tačiau taip atsitiko dėl pačių gyventojų kaltės, nes planuose numatytas privažiavimas prie jų namų užstatytas terasomis ir sandėliukais. 

Tuo, kad detaliajame plane numatytas servitutinis privažiavimas yra užstatytas, įsitikino ir kvartale apsilankę statybos inspektoriai. Maža to, jie nustatė, kad čia pastatyti namai užima gerokai didesnį plotą, nei numatyta plane. 

VTPSI dar pernai kreipėsi į teismą prašydama panaikinti kai kurių namų deklaracijas apie statybos užbaigimą. 

Perėjimo nori ir ateityje 

Žūtbūt siekdami važiuoti tik per kaimynų kiemą ieškovai teisme net pasiekė, kad įrengtu laikinuoju keliu iš viso būtų uždrausta ne tik važiuoti, bet ir eiti pėsčiomis. 

Teismo posėdžiuose ieškovams atstovaujantys gynėjai neslėpė, kad jų klientams privažiavimas per kaimynų kiemą yra trumpiausias ir patogiausias būdas patekti prie jų automobilių statymo vietų. Negana to, perėjimu per svetimą kiemą jie pageidautų naudotis ir ateityje nutiesus Molo gatvę ir atsiradus privažiavimui iš rytinės pusės. 

„Tuomet, kai nebebus perėjimo į dviračių taką, mano klientai norės su vaikais prieiti prie jūros jūsų gražiai įrengtu sklypu“, – teisme atsakovams, tarp kurių yra ir J.Valančiūnas, postringavo vienas ieškovų advokatas. 

Servitutinį privažiavimą terasomis ir sandėliukais užsistačiusių kaimynų siekis naudotis svetimu sklypu pribloškė jo savininkus. Jie nuogąstauja, kad su šia problema jiems teks gyventi dar ilgai, nes bet koks pirmosios instancijos teismo sprendimas greičiausiai bus skundžiamas. 

Kaimynus prilygino okupantams 

Laimonas Čičinis. Kotedžo savininkas iš Kauno 

„Jų elgesys lyg okupantų. Patys investuoti į savo kelią jie nenori, tačiau reikalauja, kad būtų leista naudotis svetimu turtu. 

Šiame kieme žmonės už parkavimo vietas yra sumokėję po 20 tūkst. eurų. Jos išklotos plastiko koriu. 

Pravažiuojančios kaimynų mašinos trinkelėmis grįstame take neišsitenka, todėl užvažiuoja ant plastiko dangos ir ją gadina. Kokią jie turi teisę naudotis svetimu turtu prieštaraujant savininkams? Juk jiems sudaryta galimybė prie namų privažiuoti laikinuoju keliu, kurio šalikelėje jie gali statyti savo mašinas. Įsigydamas čia būstą žinojau, kad pagal detalųjį planą jis bus atitvertas nuo dviračių tako, paliekant tik vartelius praeiti. Dabar bendras mūsų kiemas tapo gatve, kuria kartais pralekiama su vėjeliu.“

Lrytas.lt