Palangos pasiekimų švietimo srity neįkainojamas prizas – dėl jų į kurortą besikeliančios jaunos šeimos su vaikais

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje praėjusį savaitgalį  Palanga sulaukė ypatingą kurortui ir jos bendruomenei „Auksinę krivūlę“ – už ypatingus pasiekimus savivaldybės švietimo srityje. Tačiau kas slypi už Palangos ilgalaikių pasiekimų švietimo srityje? Kokia Palangos miesto savivaldybės švietimo sėkmės formulė? Apie tai „Palangos tiltas“ šnekėjosi su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi ir savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene.

– Kokia Palangos švietimo sėkmės formulė? Prisimenu, kad prieš 10 metų kurorto mokinių pasiekimai buvo gan vidutiniai, dabar jie – labai geri ar puikūs. Kas įvyko?  

Šarūnas Vaitkus: Sėkmės formulę vienu sakiniu įvertinti būtų sunku. Manyčiau, tai lėmė nuoseklus, kryptingas susitelkusių žmonių darbas, visų žiūrėjimas viena kryptimi ir noras savo vaikams bei miestui, kuriame gyveni, sudaryti pačias geriausias ugdymosi sąlygas ir siekti aukštų rezultatų bei tikslų. 

Klausiate apie savivaldybės mokinių pasiekimus prieš dešimt metų ir dabar. Galiu pasakyti, kad Palangos abiturientų valstybinių brandos egzaminų bei dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų mokinių rezultatai tiek prieš dešimt metų, tiek ir dabar buvo ir yra vieni iš aukščiausių šalyje ir viršija šalies vidurkį, mokiniai ir anksčiau sėkmingai dalyvavo filologų, jaunųjų mokslininkų ir kituose šalies konkursuose, o mokytojų kvalifikacija buvo pati aukščiausia šalyje, t. y. turėjome didžiausią procentinį skaičių mokytojų ekspertų ir metodininkų. Malonu prisiminti, kad 2013 m. Palangos miesto savivaldybė taip pat buvo pastebėta ir įvertinta LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Savivaldybių asociacijos renginyje – tuomet „Auksinė krivūlė“ buvo skirta Palangos miesto savivaldybei įvertinus nuopelnus būtent švietimo srityje „Už veiksmingą žmogiškųjų ir materialinių išteklių panaudojimą siekiant ugdymo kokybės“. 

Be galo džiugu, kad praėjus dešimtmečiui Palanga vėl sulaukė įvertinimo ir šių metų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas „už teisingos švietimo sistemos kūrimą ir sudarytas galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymo(si) sėkmę“ įrodo, kad esame teisingame kelyje, nes pasiektus aukštus mokinių rezultatus ir teikiamas kokybiškas švietimo paslaugas išlaikyti yra didelis, sunkus ir atsakingas darbas visų – savivaldybės Tarybos, Administracijos ir Švietimo skyriaus bei visų Palangos švietimo įstaigų. Nuoseklus jauno žmogaus užauginimas duoda puikų rezultatą, kuriuo pagrįstai galime didžiuotis visi. Labai vertiname ir didžiuojamės per penkiolika metų Palangos švietimo sukurta sistema.

– Paprastai visais švietimiečių laurais kurorte pasidabina viena įstaiga – Palangos senoji gimnazija, kurios komunikacija yra aktyviausia ir geriausia. Bet į gimnaziją mokiniai ateina jau gerai parengti kitų ugdymo įstaigų – matyt, nuo lopšelio-darželio. Ar ne taip?

 Laima Valužienė: Be abejo, jauno žmogaus ugdymas ir ugdymasis prasideda jau ankstyvajame amžiuje. Tikrai labai džiaugiamės, kad mūsų mieste galime patenkinti visus tėvų prašymus, kurie nori, kad jų atžalos gautų kokybiškas paslaugas jau ikimokykliniame ugdyme. Palangos miesto savivaldybės taryba formuodama ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą nuo 2006 m. nėra uždariusi nė vienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, taigi dabar nesusiduriame su problema, kaip kitos savivaldybės, kai norint patekti  vaikui į darželį reikia laukti net po kelis metus. Palangos mieste veiklą vykdo 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose dirbantys pedagogai kryptingai ir atsakingai ugdo vaikus ir tinkamai paruošia juos mokyklai. 

Lopšelių-darželių pedagogų ir vadovų įdirbis yra itin didelis, kiekviena įstaiga turi pasirinkusi savitą veiklos kryptį ir sudaromos yra sąlygos tėvams pasirinkti, kokio ugdymo savo mažiesiems labiau norėtų. Pavyzdžiui, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ yra pasirinkęs ekologinę kryptį ir sėkmingai įgyvendina mažųjų aplinkosaugos projektus, o už vykdomas veiklas net dešimt metų iš eilės yra įvertinamas tarptautinės Gamtosauginių mokyklų programos koordinatorių apdovanojamas Žaląja vėliava ir įteikiamas sertifikatas „už pasiekimus darnaus vystymosi švietimo srityje bei visuomenės aplinkosaugos vaidmens stiprinimą“. Lopšeliai-darželiai „Gintarėlis“ ir „Pasaka“ tęsia Palangoje jau kelis dešimtmečius gyvuojančias sveikos gyvensenos programas, lopšelis-darželis „Nykštukas“ vaikų kūrybiškumą skatina per menų dailės-muzikos-teatro pažinimą, o lopšelio-darželio „Žilvinas“ vaikų ugdymas nukreiptas per etninės kultūros pažinimą. Beje, šioje įstaigoje ugdoma daugiausiai vaikų, kuriems reikalinga ir specialiųjų pedagogų, logopedų, judesio korekcijos mokytojų pagalba, nes vaikų, kuriems reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra mūsų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, skaičiai didėja. Džiaugiamės, kad lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ sudaryta darni komanda geba laiku ir kokybiškai teikti paslaugas specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, kurie vėliau tęsia mokslus mūsų bendrojo ugdymo mokyklose.

Pagrįstai galime didžiuotis, kad Palangos miesto savivaldybės taryba palaikė administracijos pasiūlytą iniciatyvą ir visiems Palangos lopšeliams-darželiams skyrė lėšų, kad įstaigose būtų įsteigti STEAM centrai, kuriuose vaikai galėtų atlikti patyrimines veiklas, eksperimentuoti, kurti ir taip mokytis.

Kalbate apie Palangos senosios gimnazijos mokinių pasiekimus. Taip, jie turbūt geriausiai yra matomi, nes tai – vienintelė mokykla, kurioje mokosi abiturientai, tačiau namas juk statomas nuo pamatų, o ne nuo stogo. Kasmet bendrojo ugdymo mokyklų 4 ir 8 klasių mokiniai savo žinias pasitikrina nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu ir matome, kad pasiekimai jau šio amžiaus mokinių yra vieni geriausių šalyje. Jaunus, smalsius ir gabius mokinius pirmiausiai pastebi pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai. Pavyzdžiui, 2022 metais Palangos senosios gimnazijos mokytojo Nerijaus Vaišvilo mokiniai Mūza Svetickaitė, Tomas Jakubauskas, Jokūbas Gugaitis respublikos geografijos olimpiadoje pelnė visas tris (I, II ir III) prizines vietas, tačiau šie mokiniai, kai mokėsi Vlado Jurgučio progimnazijoje bei „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, jau buvo aktyvūs konkursų dalyviai ir prizininkai, tai – mokytojų Astos Dobrovolskienės ir Egidijaus Šalkausko įdirbis. Tikrai galime pasidžiaugti, kad visų bendrojo ugdymo mokyklų (Senosios gimnazijos, „Baltijos“ pagrindinės, Šventosios pagrindinės, Vlado Jurgučio progimnazijos, Pradinės mokyklos) mokiniai yra labai aktyvūs konkursų ir olimpiadų dalyviai ir nugalėtojai, ypač daug 1-8 klasių mokinių dalyvauja tarptautiniuose konkursuose KENGŪRA, OLIMPIS, KINGS bei respublikiniuose muzikos ir dailės konkursuose. Galbūt iš tikrųjų bendrojo ugdymo mokyklos galėtų daugiau dėmesio skirti mokinių pasiekimų viešinimui ir neapsiriboti tik mokyklos tinklapiu bei facebook paskyra, šiai Jūsų pastabai pritarčiau.

– Neabejoju, kad Palangos savo įvaizdžio formavimas kaip šeimų kurorto, kuriame gera ne tik ilsėtis, bet ir gyventi bei auginti vaikus, taip pat prisidėjo prie aukštų pasiekimų švietimo srity?

Šarūnas Vaitkus: Išties, dedame daug pastangų, kad Palangoje būtų gera gyventi šeimoms – čia dirbti, auginti vaikus, ugdyto juos, leisti laisvalaikį. Siekiame, kad Palangos miesto švietimo įstaigų tinklas būtų patogus mūsų miesto gyventojams, didelį dėmesį skiriame mokyklų bei darželių pastatų renovacijai, reikalingos įrangos įsigijimui, sporto aikštynams. 

Džiaugiuosi, kad turime darbščius, kompetentingus, nuoširdžiai savo darbą mylinčius pedagogus. Tai – neabejotinai yra raktas į moksleivių sėkmę. 

Kai jauniesiems mūsų miesto gyventojams suteikiamos palankios sąlygos mokytis, realizuoti save įvairiose veiklose, kai skatinami ne tik puikių rezultatų pasiekę moksleiviai, bet ir juos ugdantys pedagogai, pasiekimai švietimo srityje auga. 

– Mokinių skaičius Palangoje, vienoje iš nedaugelio šalies savivaldybių, auga, tiesa?

Laima Valužienė: Taip, tai tiesa. Stebima tendencija, kad per paskutiniuosius trejus metus mokinių skaičius Palangos miesto bendrojo ugdymo mokyklose kasmet augo po 3 proc., o dėl karo veiksmų Ukrainoje 2022-2023 m. m. mokinių skaičius išaugo net 8 proc. 

Visos bendrojo ugdymo mokyklos beveik maksimaliai išnaudojo savo galimybes, o jei mokinių skaičius ir toliau didės dėl pabėgėlių ar atvykstančių gyventi į Palangą kitų asmenų, Palangos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai reikės ieškoti tinkamų sprendimų, kad sudarytume lygias galimybes visų mokinių ugdymui(si), nes steigti papildomus klasių komplektus nei Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, nei Vlado Jurgučio progimnazijoje jau nebėra galimybės, šiose mokyklose jau pasiektas maksimalus galimų komplektuoti klasių skaičius.

– Medalį reikėtų duoti ir Savivaldybės Švietimo skyriui, ar ne? Pašaliečiui gal net ir nebus aišku, ką jo specialistai veikia.

Šarūnas Vaitkus: Apdovanojimo verta ir Savivaldybės taryba, ir Švietimo skyrius, ir, žinoma, visa švietimo bendruomenė.

Laima Valužienė: Taip, kartais tenka išgirsti, o ką tas Švietimo skyrius veikia? Jeigu kalbėti tiksliai, tai Švietimo skyrius vykdo valstybės deleguotas funkcijas ir yra atsakingas už valstybinės švietimo politikos įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Švietimo skyrius Palangoje koordinuoja 16 švietimo įstaigų veiklą, vykdo jų veiklos priežiūrą (Palangos miesto savivaldybėje veikia iš viso 32 biudžetinės įstaigos), teikia konsultacijas įstaigų vadovams švietimo veiklos klausimais. Kasmet Švietimo skyrius parengia apie 20 proc. visų savivaldybės Tarybai teikiamų sprendimų projektų, kurie yra susiję su bendrojo ugdymo mokyklų tinklo formavimu, klasių ir grupių komplektavimu, mokymo lėšų paskirstymu, mokyklų veiklos ataskaitų ir nuostatų tvirtinimu bei kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja bendras tvarkas ugdymo įstaigose.

Švietimo skyriaus veika susijusi ir su švietimo rezultatais, Tarybos ir Savivaldybės administracijos priimamais sprendimais:

Palangos miesto savivaldybė yra viena iš 4 savivaldybių, nuo 2017 metų kasmet rengiančių ir Švietimo valdymo informacinėje sistemoje viešinančių švietimo pažangos ataskaitas. Šios ataskaitos rengiamos atsižvelgiant į švietimą reglamentuojančius teisės aktus, Valstybinę švietimo strategiją, savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius, vertina pasiektus rodiklius ir teikia savivaldybės Tarybai ir Administracijos direktoriui pasiūlymus dėl švietimo veiklos pokyčių planavimo, iniciavimo ir įgyvendinimo. Pažymėtina, kad Savivaldybė turi suformavusi optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų švietimo ir suaugusiųjų programų teikėjų tinklą, yra sudarytos sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą, nuolat analizuojama esama bendrojo ugdymo mokyklų tinklo būklė ir prognozuoja raida, didelis dėmesys skiriamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymui. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti Palangos „Baltijosׅ pagrindinės mokyklos organizacinės veiklos pakeitimai – įsteigtas Specialiojo ugdymo skyrius. Nuolatinę pagalbą mokiniams, jų tėveliams teikia bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų ir Švietimo pagalbos tarnybos švietimo pagalbos specialistai.

Dar viena iš stipriųjų Savivaldybės pusių – mokyklų materialinės bazės stiprinimas. Renovuotos 4 (iš 6) bendrojo ugdymo ir 5 (iš 6) ikimokyklinio ugdymo mokyklos. Bendrojo ugdymo trijose mokyklose įrengtos gamtos mokslų laboratorijos, kuriose mokiniai gali atlikti praktinius tiriamuosius darbus. Atliekant mokyklų rekonstrukcijos darbus (įrengti liftai, sporto ir poilsio erdvės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), rengiamasi visą apimančio įtraukiojo ugdymo iššūkiams. Prieš trejus metus atsiradus mokymo(si) nuotoliniu būdu poreikiui, papildomai skirta lėšų mokykloms IT priemonėmis įsigyti.

Kasmet didėja ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje, tačiau ugdymosi vietų ikimokyklinio ugdymo mokyklose netrūksta.

Bendrojo ugdymo mokyklose klasės komplektuojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir džiugina, kad nėra per didelių (1-4 klasėse daugiau kaip 24, o 5-12 (I-IV gimnazijos) klasėse daugiau kaip 30 mokinių) ir jungtinių klasių komplektų. Visose bendrojo ugdymo mokyklose veikia ir finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis pailgintos darbo dienos grupės (0,25 etato 1 pradinio ugdymo klasei), tėvams už šių grupių išlaikymą nereikia mokėti mokesčio, be to, mokyklose veikia daug neformaliojo ugdymo būrelių: smagioji informatika, kompiuterinio raštingumo, sporto, šokių, dainavimo, keramikos ir kiti, kuriuose mokiniai gali prasmingai leisti laisvalaikį. Moksleivių klubo ir Sporto centro teikiamos paslaugos nėra apmokestinamos, o Stasio Vainiūno meno mokyklos mokestis yra mažiausias regione. Taip pat Savivaldybė finansuoja programas, skirtas mokinių saviraiškai, mokinių iniciatyvoms skatinti, skiria lėšų mokinių dalyvavimui respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, suteikia daug paslaugų lengvatų ne tik švietimo įstaigoms, bet ir neformaliojo vaikų švietimo programas vykdantiems teikėjams, sporto klubams, asociacijoms ir pan.

Įgyvendinti ir įgyvendinami investiciniai projektai: Lietuvos Vyriausybė statybos darbams ir kitoms priemonėms, prisidedančioms prie ekonomikos skatinimo, 2020 metais skyrė lėšas Palangos Senosios gimnazijos pastato rekonstravimui (2 595 000 Eur); 2014–2020 metais iš Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos projektui „Edukacinių erdvių kūrimas Palangos miesto mokykloje“ gauta 149 113,53 Eur, 15 proc. projekto vertės skyrė savivaldybė. Projekto vertė 161 203,82 Eur. Europos Sąjungos fondo investicinės programos lėšomis finansuotas projektas „Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programa“ – Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje atnaujintas sporto aikštynas (232 000 Eur iš ŠMSM lėšų). Šioje progimnazijoje įrengtas liftas neįgaliesiems (iš ŠMSM lėšų 16 390 Eur, dalį lėšų skyrė savivaldybė). Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus remontui įgyvendinant „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimo“ projektą skirta ESF lėšų– 67 081,06 Eur, savivaldybės lėšų – 11 837,87 Eur), o Sporto centro infrastruktūrai tobulinti iš ESF skirta 62 646,80 Eur, o iš savivaldybės biudžeto – 24 190 Eur. 

Papildomai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta lėšų mokytojų padėjėjų (užsieniečių vaikams ugdyti) pareigybėms steigti, sukomplektuotos išlyginamosios klasės ir išlyginamosios mobiliosios grupės. 

– Vis tik, kurorto moksleiviai dažniau pasiekia aukštų laimėjimų tam tikruose dalykuose – lietuvių kalbos, geografijos, anglų kalbos olimpiadose, konkursuose ar jų egzaminuose. Nelabai girdėjau apie įspūdingus pasiekimus fizikos, chemijos ar, tarkime, istorijos dalykuose?

Laima Valužienė: Taip, šiose Jūsų paminėtose srityse itin įspūdingais rezultatais kol kas pasigirti negalime. Bet tikriausiai sunku būtų ir tikėtis, kad visi rodikliai bus pasiekti 100 procentų – toks jau yra gyvenimas, kad vienose srityse pasiekiama didesnių rezultatų, kitose – kiek kuklesnių. Turbūt, viskam yra savas laikas. 

– Kaip vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimas Palangoje?

Laima Valužienė: Savivaldybė dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų I“ programoje ir yra pasirengusi plėtoti tinklaveika grįstą ugdymo organizavimą bei skatinti mokytojų ir vadovų lyderystę. Su ESFA yra pasirašyta sutartis dėl pažangos plane suplanuotų veikų finansavimo, derinami kiti dokumentai, teikiami patikslinimai ir paaiškinimai. „Tūkstantmečio mokyklų I“ pažangos plane yra suplanuotos investicijos į mokyklų infrastruktūrą, mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimui ir tinklaveikos tarp mokyklų stiprinimui. Jau įvykdyta dalis viešųjų pirkimų dėl Pažangos plane suplanuotų priemonių, paskirti Senojoje gimnazijoje, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje ir Vlado Jurgučio progimnazijoje veiklos koordinatoriai, tuoj prasidės suplanuoti mokymai mokyklų vadovams ir mokytojams.

– Palanga nusprendė finansiškai skatinti geriausius moksleivius. O mokytojus?

Šarūnas Vaitkus: Esame apsisprendę piniginėmis premijomis skatinti ne tik moksleivius, bet ir įvairių sričių darbuotojus, tarp jų – ir mokytojus. Skatinti numatyta skiriant Palangos miesto premiją arba suteikiant Garbės ženklą.

Palangos miesto premija skiriama už aukštus laimėjimus įvairių sričių atstovams respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatorišką idėją ir jos įgyvendinimą Palangos mieste, ilgametę aktyvią ir reikšmingą miestui veiklą, tradicijų puoselėjimą, šviečiamąjį darbą. Premijos, kurių dydis siekis iki 2000 eurų, suteikiamos švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, medicinos, socialinės rūpybos, viešojo sektoriaus atstovams bei visuomenininkams. 

Garbės ženklu gali būti apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už nuopelnus ir indėlį į Palangos miesto kultūrą, švietimą, sportą, mokslą, ekonomiką, socialinę raidą, visuomenės gyvenimą, aktyvų Palangos vardo garsinimą Lietuvoje ar užsienyje.

– Kokių dar sumanymų ir idėjų turite, kad moksleivių pasiekimai Palangoje būtų kaip žinomiausių ir geriausių Vilniaus licėjų?

Šarūnas Vaitkus: Savo rinkimų programoje numatėme įvairius gabių bei puikių rezultatų mokslo, sporto, kultūros srityse pasiekusių moksleivių skatinimo būdus. Reikalingi sprendimai jau priimti Savivaldybės taryboje: 500 aurų premijos skiriamos 5-12 klasių mokiniams, kurie mokslo metus baigia vien dešimtukais, 250 eurų skiriama už kiekvieną gautą šimtuką valstybiniuose brandos egzaminuose. Taip pat apsispręsta skirti iki 500 eurų premijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotų nacionalinio lygmens olimpiadų nugalėtojams bei Europos ir Pasaulio mokslo olimpiadų prizininkams.

Esame numatę skirti iki 500 eurų premiją ir Palangos miesto vaikams, pasiekusiems nacionalinio lygio laimėjimų kultūros ir meno srityje, iki 500 eurų premijas skirti olimpinių sporto šakų Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionatų nugalėtojams bei iki 1000 eurų – Lietuvos suaugusiųjų, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkams. 

Neabejoju, kad Savivaldybės rodomas dėmesys ir finansinis paskatinimas jaunuosius palangiškius motyvuos su dar didesniu užsidegimu siekti aukščiausių rezultatų. 

– Įsitikinęs, kad žinote ne vieną atvejį, kuomet šeimos kėlėsi gyventi į Palangą įvertinę ir tai, kad čia švietimo lygis – aukštas? Prisiminkite, prašau, tokį konkretų atvejį.

Šarūnas Vaitkus: Ne viena šeima, atvykusi į Palangą gyventi iš kitų miesto, apsilankė Savivaldybėje dėl vaikų įrašymo į kurorto ugdymo įstaigas. Ta džiugina. Taip pat yra nemažai jaunų šeimų, kurios į Palangą gyventi atvyksta su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir labai džiaugiasi, kad kurorte nėra eilių, norint įrašyti vaiką į darželį, mieste teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos, veikia pailgintos visos dienos grupės mokyklose, vaikams siūloma daug neformaliojo švietimo būrelių, kurie yra nemokami. Jaunos šeimos teigia jaučiančios didelį Savivaldybės palaikymą.