Pirma klasė – iššūkis ne tik pirmokui, bet ir tėveliams

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-06-27
Peržiūrėta
604
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pirma klasė – iššūkis ne tik pirmokui, bet ir tėveliams

Didžioji dalis priešmokyklinio ugdymo auklėtinių rugsėjo laukia su nerimu, kada teks žygiuoti į pirmą klasę. Ir ne tik jie ar jų tėveliai, bet ir būsimųjų pirmokų pedagogai, kurių laukia ne vienas iššūkis. Svarbu ne tik nuteikti vaiką naujam gyvenimo etapui, bet ir supirkti reikiamas priemones, kurių kaina kasmet vis didesnė.

Įtampa ir pedagogams
Nors dar tik vasaros pradžia, bet būsimųjų pirmokų tėvams artėjantis rugsėjis kelia nemažai klausimų – kaip nuteikti vaiką mokyklai, kaip išmokyti savarankiškumo, kaip nebijoti, kad jis vienas grįš iš mokyklos namo ir pan. Bet specialistai sako, kad svarbiausia nesileisti apimamiems panikos ir į viską žvelgti daug paprasčiau.
Palangos pradinės mokyklos pradinio ugdymo pedagogė metodininkė Rasa Lingaitienė šį rugsėjį į pirmoko suolą kvies sėsti jau septintąją auklėtinių kartą, tačiau kuo arčiau rugsėjis, tuo daugiau nerimo: „Aš tai jaučiu labai didelę įtampą, kartais net pati iš savęs juokiuosi – juk dirbu ne pirmus metus, tokio jausmo lyg ir turėtų nebebūti“. Pedagogė pasakojo, kad labai sunku taip staiga pereiti prie visai kitokio amžiaus tarpsnio. „Pavasarį išleidžiu ketvirtokus, su kuriais jau gali bendrauti kaip su draugais, o rugsėjį ateina pirmokas, kuriam viskas nauja ir nepažįstama, kurio akyse daug nežinios ir pasimetimo“, – pasakojo pedagogė. Ir ne tik vaikai, bet ir jų tėvai kelia nemenką nerimą: „Suprantama, kad jiems, o jei dar pirmoji atžala, taip pat kyla daug įtampos ir nežinios. Tarkim, ketvirtokų tėvus jau pažįstu, jaučiu iš jų palaikymą daugelyje situacijų, o pirmokų tėvų akys tik į mane, tad didžiulė baimė suklysti ar pasakyti ką nors ne taip“.

Ekskursijos po mokyklą
Kasmet kiekviena mokykla būsimiems pirmokams organizuoja vasaros mokyklėlės užsiėmimus. „Kvietėme mažuosius mokinukus ir mes. Svarbiausias šios mokyklėlės tikslas – susipažinti tarpusavyje. Ne visi vienas kitus pažįsta, tad stengiamės, kad atėjus rugsėjui jau žinotų bent draugų vardus“, – teigė pedagogė. Mokytoja pasakojo, kad tokie susitikimai su mokytoja ir draugais yra reikalingi: „Užsiėmimų metu žaidžiame įvairius edukacinius žaidimus, stengiamės įsiminti vienas kito vardus, kalbame, kad nuo rugsėjo jų laukia rimta ir atsakinga veikla – mokymasis“.
Užsiėmimų metu vaikai ne tik žaidžia pažintinius, reakciją ir logiką atskleidžiančius žaidimus, bet beveik visada duodama nupiešti savo šeimą ar namus: „Daugelis į tokius dalykus žiūri skeptiškai, tačiau iš piešinio labai daug ką galima sužinoti apie vaiką. Jei jis turi kokių raidos ar emocijų sutrikimo, dažnai galima tai pastebėti. Tada jau siunčiamas signalas mūsų įstaigos specialistams“.
Mokytoja ne tik su vaikais susipažįsta ir užsiima įvairia mokomąja veikla, bet ir supažindina su naująja mokykla, kurioje pirmokai praleis didžiąją laiko dalį: „Apeiname visą mokyklą, išeiname į kiemą, į valgyklą, biblioteką ir pan. Pereiname kiekvienu koridoriumi, tačiau rugsėjį kartojame viską iš naujo, nes vasaros mokyklėlės metu, pastebiu, būna per daug išsiblaškymo ir vienu metu pateikiama per daug informacijos“.

Pačią didžiausią įtaką pirmokui daro tėvai
Paklausus, kaip tinkamai ir pozityviai nuteikti vaiką mokyklai, pedagogė ragino elgtis labai atsargiai: „Svarbiausia vaiko negąsdinti, kad katino dienos baigtos, kad turėsi sunkiai mokytis ir pan. Tėvai vaikui pasirengimo mokyklai laikotarpiu padaro didžiausią įtaką, tad labai dažnai perteikia savo vidinę įtampą ir baimę, kaip viskas bus“.
Pedagogė mano, kad reikėtų būsimąjį pirmoką nuteikti taip, kad mokykloje jis sutiks naujų draugų, kad kasdien sužinos ką nors naujo: „Yra nemažai tėvelių, kurie vaiką augina lyg šiltnamio sąlygomis ir su didžiausia panika bijosi išleisti į mokyklą. Nieko panašaus. Pagal vaiko raidą ateina toks amžiaus tarpsnis, kada darželyje jam pasidaro per ankšta, tad mokykloje jis visiškai pasikeičia“. Mokytoja Rasa pasakojo, kad 6-7 metų amžiaus vaiko veikloje jau veikia natūralus smalsumas, kada jam reikia daugiau veiklos nei gauna darželyje. Anot pašnekovės, dažniausiai pačiam vaikui nėra tiek tos įtampos, kiek jos perduoda aplinkiniai, iškreipiantys tikrąjį vaizdą“.

Svarbu suvokti, kad diena bus kitokia
Pedagogė R. Lingaitienė ragina tėvelius nekelti vaikui įtampos, tačiau teigia, kad šį tą vaikui paaiškinti, kas jo laukia rugsėjį, – būtina: „Iš anksto reikia kalbėti su vaiku, kad jis lankys nebe darželį, kur per dieną būdavo vos viena kita pamokėlė, o mokyklą, kurioje laukia 4 ar net 5 pamokėlės po 35 minutes, kad teks labiau sutelkti savo dėmesį ir kantriai laukti pertraukos žaidimams“. Svarbūs ir reikšmingi vaikui net tokie dalykai, kad kiekvieną dieną jis turės būti mokykloje dar prieš 8 valandą ryte, kad turės rengti jam užduotas namų darbų užduotis ir pan. Tačiau didžiąją viso to dalį vaikai sužino priešmokyklinio ugdymo grupėse.
„Nuo šio rugsėjo jau privaloma visiems vaikams lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, bet tokių, kurie ateitų į pirmą klasę jos nelankę, jau pasitaiko labai retas kuris“, – teigė pašnekovė. Tad, pasak pedagogės, bendrąjį suvokimą apie mokyklą jie jau atsineša. Dažniausiai vaikai jau ateina pažindami raides, o kartais ir mokėdami skaityti ar skaičiuoti. „Tėveliai, auklės užsiima su vaikais. Tokiems vaikams pirmoje klasėje daug lengviau, tačiau nereiškia, kad kiekvienas atėjęs jau turi mokėti skaityti – juk viso to išmoks kartu su bendraamžiais“, – kalbėjo R. Lingaitienė.

Šiemet pirmokėlių mažiau
Pedagogė pasakojo, kad labai svarbus uždavinys pirmoko mokytojui, kaip sutrumpinti vaiko adaptacinį laikotarpį: ypač svarbu daryti viską, kad kiekvienas vaikas jaustųsi kuo geriau, kad kuo greičiau pritaptų prie naujų draugų, prie aplinkos. Pasak būsimųjų pirmokų mokytojos, vaikų adaptacijos laikotarpis trunka labai skirtingai: vieniems jis trunka keletą savaičių, o kitiems – mėnesį ar net tris. „Tačiau dažniausiai jau po gero mėnesio pastebiu, kad vaikas pasidaro visai kitoks. Labai priklauso nuo vaiko ir nuo to, ar kartu su juo atėjo į klasę pažįstamų vaikų. Jei iš darželio į tą pačią klasę ateina keliese, pritapti būna daug paprasčiau“, – pastebėjimu pasidalino mokytoja.
Jei sąrašas nebesikeis, į mokytojos Rasos klasę turėtų susirinkti 19 pirmokų: „Šiuo skaičiumi nepaprastai džiaugiuosi. Ankstesniais metais ateidavo 26-27 mokiniai. Toks skaičius jau yra per didelis, darosi labai sunku dirbti“. Anot pedagogės, pirmokėliams reikia daug daugiau mokytojos dėmesio, tad mažesnis vaikų skaičius klasėje tik gerina mokymosi kokybę ir darbo produktyvumą. Tačiau pedagogė nelinkusi manyti, kad vaikų kurorte mažėja: „Neišvengiamai įtaką padaro nuolatinė emigracija, kada tėvai išsiveža vaikus į užsienį, tačiau negalėčiau pasakyti, kad jų mažėja labai sparčiai“.

Reikmenų sąrašas kasmet vis tas pats
Ne iš vieno tėvelio galima išgirsti, kad leisti vaiką į mokyklą – prabanga. Gerai, kai jau vaikas vyresnis arba ne vienas šeimoje – atlieka reikiamų mokymosi priemonių iš brolių ar seserų, gal iš ankstesnių mokslo metų, tačiau einant į pirmą klasę juk neturi nieko. Tad supirkti pirmoko mokymosi reikmenų krepšelį tėvams – nemenkas iššūkis. Tačiau svarbiausia, kaip sako pedagogė Rasa, nieko nepirkti patiems, nepasitarus: „Kiekvienam tėveliui duodame atmintines, ko reikia būsimam pirmokui, tačiau labai dažnai paskubama ir perkama savo nuožiūra“.
Pirmoko kraitelyje galima rasti visko: kelių rūšių skirtingų dažų, flomasterių ir pieštukų, priešpiečių dėžutę, šokių ir sportines aprangas, rašymo priemones, liniuočių, dūdelę, užduočių sąsiuviniai ir t. t. Mokytoja teigia, kad šis sąrašas nesikeičia jau labai daug metų: „Išlieka vis tos pačios reikalingos priemonės, tačiau juk keičiasi jų kaina, bet šiuo klausimu mokyklos jau negalima kaltinti. O kokius dažus ar kuprinę pirks tėvai – individualus kiekvieno reikalas. Vieni perka už 30 eurų, kiti gal už 100 – juk kiekvienas renkasi skirtingai, tad ir vaiko išleidimas į mokyklą kiekvienos šeimos piniginę paplonina skirtingai“. Vienintelis dalykas, ko mokytojai prašo nedaryti: nepirkti užduočių sąsiuvinių savarankiškai. Kiekvienas pedagogas rugsėjo pradžioje parodo, kokius pratybų sąsiuvinius tiksliai pirkti. „Tenka pripažinti, kad jie tikrai nepigūs“, – pastebi mokytoja.

Svarbu kuo daugiau kalbėti su vaiku
Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologė Vilma Kalninienė ragina tėvelius padėti vaikams pasirengti naujam gyvenimo etapui: „Vienas iš svarbesnių dalykų, kuriam tėveliai turėtų skirti dėmesio – padėti vaikui susigaudyti toje informacijos fragmentų, įspūdžių, patirčių, įsivaizdavimų gausoje ir kurti realistišką mokyklinio gyvenimo vaizdą nepadauginant nei šviesių, nei tamsių spalvų“. Pasak specialistės, pirmieji mokslo metai išties reikšmingas pokytis visos šeimos gyvenime, tad neretai pasitaiko ir dramatizavimo momentų, tokių kaip „ir ką tu toks darysi mokykloje“, „mokykloje tau niekas neleis taip elgtis“ ir pan.
V. Kalninienė pasakojo, kad kalbant apie laukiančias naujoves, malonias veiklas ir įspūdžius, nereiktų pamiršti ir kitų mokyklinio gyvenimo pusių: „Reikia vaikui papasakoti, kad teks susidurti ir su netikėtumais, nusivylimais, reikės vykdyti pareigas, atsakingai dirbti, ne viskas seksis, bus kliūčių. Naudinga pasišnekėti apie tai, kaip būtų galima elgtis keblesnėse situacijose, kas ir kaip mokykloje galėtų pagelbėti kilus sunkumams“. Pasak psichologės, ikimokyklinio amžiaus vaikams dar būdingas „magiškas“ mąstymas: „Tokių vaikučių logika paklūsta kitokiems dėsniams, todėl informaciją apie mokyklą jie gali savaip interpretuoti, turėti klaidingų įsitikinimų, įsivaizduoti ir pradėti nerimauti dėl to, kas suaugusiam net neateitų į galvą“.

Rengimasis mokyklai – ilgalaikis ir nuoseklus procesas
Visą vaikystės laikotarpį vyksta pasirengimas mokyklai. „Juk vaikas stebėjo pasaulį, tyrinėjo, kaupė informaciją, o į pirmą klasę jau ateina su nemenku įvairių žinių, gebėjimų ir įgūdžių bagažu“, – pasakojo psichologė. O tėveliams per vasarą reikėtų nepamiršti ugdyti savo vaiką, kad atėjus rugsėjui jis būtų neprimiršęs elementarių įgūdžių: galima paskatinti kasdien atlikti vieną kitą užduotį, reikalaujančią dėmesio išlaikymo, planavimo, orientacijos laike, pieštuko valdymo ir pan. Bet kad vaikui nebūtų nuobodu vasarą mokytis, psichologė pataria įgūdžių lavinimą perkelti į kasdienę veiklą: „Kur kas daugiau džiaugsmo teiks mokymasis natūraliose kasdienio gyvenimo situacijose, žaidžiant. Tėveliai turėtų sukurti galimybes tiesiogiai pažinti pasaulį, eksperimentuoti, sulaukti kuo daugiau atsakymų į klausimus“.
Psichologė aiškino, kad svarbus orientyras būsimam mokiniui – aiškiai suskirstyta diena: „Iš anksto aptartos, nurodytos pareigos ir užduotys paprastai kelia mažiau priešinimosi ir diskusijų. Vasarai baigiantis būsimo pirmoko dienotvarkę galima po truputį artinti prie mokyklinio gyvenimo ritmo“.
V. Kalninienė pasakojo, kad artėjant mokykliniam amžiui, ne pro šalį būtų stiprinti vaiko valią, savikontrolę ir savarankiškumą: „Galima organizuoti veiklas, kurias atlikęs galėtų užsiimti sau patinkančiais dalykais. Skatinkime bet kokį darbą atlikti iki galo, net kai nelabai norisi – tai padės ugdyti kantrybę, susitaikyti su tuo, kad kartais reikia atidėti savo norus“.
Psichologė siūlo tėvams kuo daugiau stebėti vaiką iš šalies: „Pastebėkime, ar vaikas gali dirbti be suaugusiojo šalia, nereikalaudamas nuolatinio dėmesio. Ir visada naudingiau ne pulti padėti, bet mokyti pagalvoti, pamokyti, ką galima padaryti kitaip. Derėtų lavinti ir dėmesingumą, kad pamokoje būtų lengviau susikaupti. Prieš skiriant vaikui užduotį, galime pasakyti, kaip sutelkti dėmesį: „žiūrėk į mane, kai aš kalbu, stebėk mano akis“. Patys taip pat stenkimės kuo daugiau žiūrėti vaikui į akis, visada įsitikinkime, kad vaikas mus suprato, išgirdo – paprašykime pakartoti mūsų nurodymą kuo tiksliau“.

Svarbiausia, kad vaikas jaustų artimųjų supratimą
„Matyt, sunkiai rastume būsimą pirmoką, tvirtai sakantį, kad visai nenori eiti į mokyklą“, – mano psichologė. Specialistė dalijosi patirtimi, kad dauguma priešmokyklinukų patys mielai kalba apie prasidėsiančius mokslus: „Tai pastebi ir tėveliai, rodo įvairių tyrimų duomenys. Būsimas pirmokas jaučiasi labai svarbus, tad artimųjų palaikymas ir supratimas tuo laikotarpiu – ypatingas“.
Puiku, jei tėveliai nuolat apmąsto vaiko stipriąsias ir silpnąsias savybes: tai gali būti geros nuorodos, kryptys, kokius gebėjimus ir įgūdžius galima pastiprinti, ką skatinti, formuoti. O panikos jokios prieš artėjantį rugsėjį, teigia V. Kalninienė, neturėtų būti: „Juk informacijos apie laukiančias permainas būsimas pirmokas tikrai gauna dar gerokai iki svarbiojo rugsėjo – apie tai šnekama paskutiniais darželio metais, gyvu pavyzdžiu tampa jau mokyklinio amžiaus broliai ar seserys“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Norite prisėsti restorane ar nueiti į baseiną – naujas Galimybių pasas atveria papildomų galimybių, tačiau tik tiems, kurie jau persirgo COVID-19 arba yra paskiepyti – kitiems reikia atlikti testą. Tačiau pastaroji galimybė netgi kurortuose praktiškai neprieinama – arba nėra laisvų vietų, arba turi pataikyti į tam tikrą valandą ir dieną. Tuo metu neigiamas testas...


Kadangi Palangos meras Šarūnas Vaitkus šią savaitę švenčia savo meravimo dešimtmetį, „Palangos tiltas“ teiravosi žinomų šalies žmonių, kokie ryškiausi įspūdžiai jiems yra likę iš bendravimo su juo. Andrius Kubilius, TS-LKD premjeras 2008-2012 metų Vyriausybės, sakė „Palangos tiltui“, kad jis pažįstąs Šarūną Vaitkų...


Net ir karantinui įnešus pokyčių į ugdymo procesą, netrukus darželiai ir pradinės mokyklos jau skelbs ilgai lauktų atostogų pradžią. Tačiau ne visi vaikai turi senelius, pas kuriuos gali praleisti nerūpestingas atostogas, o didžioji dalis tėvelių taip pat neturi galimybės būti su vaiku namie, tad kyla klausimas – kur dėti vaiką vasaros metu, jei jis dar per mažas būti vienas...


„Nepažintas meras“ – naujas LRT TELEVIZIJOS projektas, leisiantis žiūrovams artimiau susipažinti su šalies savivaldybių vadovais, o jiems – pažvelgti į savo miestą ar rajoną paprasto gyventojo akimis. Projekte pasiryžę dalyvauti merai, perrengti ir neatpažįstamai nugrimuoti, gerą pusdienį praleis kaip paprasti savivaldybės gyventojai spręsdami įvairias kasdienes...


Jei peršalate, pirma kryptis – Palanga

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 25 | Rubrika: Sveikata

Palangos kurortas, įsikūręs šalia jūros, – tikras išsigelbėjimas peršalimo sezono metu. Žinote, kodėl? Specialistai pabrėžia naudą, kurią teikia jūrinis klimatas ir miesto infrastruktūra. Prasidėjus rudens sezonui prasideda ir peršalimo ligų bumas. Medikai sako, kad tam įtakos turi daug veiksnių: oro temperatūros svyravimai, šaltas, vėjuotas, drėgnas...


Jau netrukus sunkiasvorių mašinų kaušai įsmigs į žemę – kurorte jau artimiausiu laiku prasidės šilumos trasų modernizacija, kurią vykdys rangovas iš Plungės – UAB „Plungės lagūna“. Jam pristatyti miesto šilumos įmonė „Palangos šilumos tinklai“, modernizacijos užsakovė, kovo 15 d. pakvietė ne tik žurnalistus...


Didžioji dalis priešmokyklinio ugdymo auklėtinių rugsėjo laukia su nerimu, kada teks žygiuoti į pirmą klasę. Ir ne tik jie ar jų tėveliai, bet ir būsimųjų pirmokų pedagogai, kurių laukia ne vienas iššūkis. Svarbu ne tik nuteikti vaiką naujam gyvenimo etapui, bet ir supirkti reikiamas priemones, kurių kaina kasmet vis didesnė.


Birželio pradžia dvyliktokams – sukauptų žinių ir brandos įrodymo metas, kuris reikalauja itin didelio susikaupimo bei jėgų. Ir nors daugeliui finišo tiesioji yra liepą įvyksianti atestatų įteikimo šventė, po jos seka nemažiau atsakingas procesas – stojimas į aukštąsias mokyklas. Studijų programų įvairovė, kitas miestas, nepažįstami žmonės – tai...


Naujausią savo šių metų gegužės pasaką pradėčiau taip: „Kai pirmadienį mūs numylėtame Saulėtekio take tvarkiau gėlyną, prastumdžiau gražiausius Palangos akmenis, ant žaliaskario šimtamečio senelio gluosnio šakos nutūpė nuo jūros atplasnojęs dičkis Paukštis vaivorykštinėmis akimis ir pasakė: „Klausyk, broli, jeigu nori nepasenti, ateik ateinantį...


Didžiųjų metų švenčių išvakarėse jau penktąjį kartą Palangos moksleivių klubo liaudiškų šokių būrelio, vadovaujamo choreografės Janinos Serapinienės ir koncertmeisterio Rimo Tranausko, vaikučiai savo tėveliams dovanojo atvirą pamoką, kurios metu parodė, ko išmokę.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius