PKJC direktorė Vita Petrauskienė: „Pandemijos metu esame priversti išeiti iš komforto zonos. Jau niekada nebus taip, kaip buvo“ (VISAS INTERVIU)

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-03-31
Peržiūrėta
2613
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vita Petrauskienė yra Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) direktorė
Vita Petrauskienė yra Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) direktorė

Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja – „Tikrų tikriausias karas, tik kad bombų nemėto“ – metu? Bet Vita Petrauskienė, Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) direktorė, kuri balandžio 10 d. minės ketvirtąsias savo darbo Palangoje metines, į pasaulinę visuomenės sveikatos krizę žiūri filosofiškai – centras prie jos, kiek gali, prisitaikė. O kai užslenka liūdnos nuotaikos debesėlis, V. Petrauskienė prisimena savo Anapilin išėjusį tėvelį: „Dėl nelaimingo atvejo darbe jis buvo prikaustytas invalido vežimėlyje paskutinius 24 metus savo gyvenimo metus. Bet iki pat gyvenimo pabaigos jis buvo aktyvus, dirbo, keliavo, nors pusę savo gyvenimo praleido tarp keturių sienų. Man jis – gyvenimo mokytojas ir pavyzdys,“ – sakė „Palangos tilto“ pašnekovė.

– Neabejoju, kad nė košmariškame sapne nesapnavote nei koronaviruso pandemijos, nei karantino...Pasakykite atvirai, kaip ši ypatinga situacija pakeitė jūsų centro veiklą? Kaip ji palietė jus asmeniškai?
–Taip, manau ne tik aš, bet ir visi planetos gyventojai negalėjo net susapnuoti, kad XXI amžiuje visą pasaulį užklups tokia bėda. Be abejonės, Palangos kultūros ir jaunimo centro veiklos organizavimas pakito. Nauja ir kitokia veiklos pradžia kėlė ir dar kelia daug įtampų, nerimo, juk dirbame su žmonėmis ir žmonėms.
Žinia, Palangos kultūros ir jaunimo centras atlieka daug funkcijų. Sudėtingiausia situacija yra su mėgėjų meno kolektyvais. Jiems psichologiškai – sunkiausia: nebegali susitikti, repetuoti, leisti laisvalaikį kartu. Vadybos sektoriuje iš esmės pasikeitė veiklos prioritetai, darbo tempą pakeitęs karantinas dar vis kelia naujus iššūkius, su kuriais susitvarkome ir to paties tikimės ateityje.
Asmeniškai mane ši situacija paveikė tai pat kaip ir kitus darbuotojus. Didesnę darbo laiko dalį dirbu nuotoliniu būdu, esant būtinybei dirbu Kurhauze.
–Ar prisimenate, kada paskutinį kartą buvote centre susitikusi su visais davo darbuotojais? Ar jie visi dabar dirba pilnu etatu kaip iki šios globalios visuomenės sveikatos krizės? Kokios jų nuotaikos?
–Su visais darbuotojais buvome susitikę tik prieš karantiną. Meno kolektyvų vadovai dirba nuotoliniu būdu, šiuo laikotarpiu daugiau dirba individualiai, be kolektyvų narių, tvarko archyvus, ieško naujo repertuaro ir kita.
Neslėpsiu, kolektyvų vadovų nuotaikos – liūdnos, jie išsiilgę bendravimo. Po truputį, mažomis grupėmis pradėjo repetuoti teatras, sudėtingiau – šokėjams ir chorams. Didžiausias krūvis šiuo metu yra vadybos sektoriui, kuris dirba mišriai: nuotoliniu būdu ir grupelėmis darbo vietoje. Darbo sutartyse nėra jokių pokyčių, visi dirba kaip dirbę, tik kitaip.
–„Palangos tiltas“ skelbė metų pradžioje, kad PKJC darbuotojai dalyvavo virtualiuose emocinio intelekto kompetencijų lavinimo mokymuose su trenere Nomeda Maraziene. Ko išmokote?
–Taip. Iš tiesų, tai buvo didžiulė kalėdinė dovana PKJC darbuotojams. Visą mėnesį mokėmės ir gilinome žinias įvairiomis temomis ir bendravome su ypatingais lektoriais ir treneriais. Pagrindinės Nomedos Marazienės sesijos temos buvo susietos su lūkesčių jėga komunikacijoje, kalbėjomės apie manipuliatyvaus elgesio formas ir emocinius poreikius komunikacijoje.
Bene svarbiausia tema asmeniškai man buvo „Sunkūs žmonės. Savęs valdymo principai“. Taigi, stengiuosi mokytis valdyti save, savo principus, kai bendrauju su „sunkiais“ žmonėmis (šypsosi – aut.)
–Atleiskite už cinišką klausimą: kokia kultūra kurorte gali būti, perfrazuojant vieną „Palangos tilto“ skaitytoją, karo metu? Ji taip man pasakė: „Tikrų tikriausias karas, tik kad bombų nemėto“
–Kultūra – labai plati sąvoka. Kultūra buvo, yra ir bus visada. Kaip žinome iš istorijos, ir karo metu vyko kultūriniai renginiai, važinėdavo aktoriai, dainininkai, muzikantai ir pasirodydavo karo lauke, tarp griuvėsių.
Dabar – kitokia situacija.
Laikinai negalime būti kartu, dalyvauti renginiuose, bet turime kitas alternatyvas. Kiekvienas žmogus turi savo pomėgius ir laisvalaikio praleidimo būdus. Pandemijos metu esame priversti išeiti iš komforto zonos. Jau niekada nebus taip, kaip buvo.
Labiausiai liūdina tie žmonės, kuriuos erzina pozityvas, kurie žino tik savo teises, bet nenori pripažinti, kad yra ir pareigos. Bet kokiu atveju, tų „pozityviųjų“ yra daugiau, ir tai džiugina.
–Kai kurių kitų miesto įstaigų darbuotojams net teko dabar imtis į jų pareigas neįeinančių darbų: padėjo miesto sveikatos įstaigoms apskambinti palangiškius, aiškintis, ar jie vakcinuosis...Jūs to nedarėte?
–Per pirmąją karantino bangą Palangos kultūros ir jaunimo centras kukliai, bet prisidėjo prie mobilios brigados punkto Palangoje įrengimo. Kultūros centro ūkinis inventorius pasitarnavo kilniems tikslams, o du kultūros centro darbuotojai padėjo medikams – esant būtinybei, automobiliu vežė mėginius į Klaipėdą.

–Kalbant apie šių metų kultūrinius renginius, ar žinote, kurie, kada ir kokia (fizine ar virtualia) forma jie įvyks?
–Visiems numatytiems kultūriniams renginiams atsakingai ruošiamės. Šiuo ypatingu metu darbas yra labai kūrybingas, bet ir labai sudėtingas. Lengviau padaryti gyvą renginį, išnuomoti sceną, pakviesti atlikėjus, vedėjus ir t.t.
Deja, gyvename tokiu nenuspėjamu laiku, bet privalome tęsti veiklą, prisitaikyti ir „susigyventi“ su esamomis aplinkybėmis.
Per karantiną išmokome daug ir kūrybiškai dirbti. Atsakingai vertiname kiekvieno renginio galimybes būti ar nebūti. Visada turime du renginio planus. Planas A, tai – pilnas renginio išpildymas gyvai ir planas B, kuris rengiamas pagal esamo laikotarpio situaciją ir reikalavimus, kuriuos mums diktuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Deja, pastaruoju metu dažniausiai tenka griebtis antrojo plano. Labai didžiuojamės šiais metais įgyvendinta valstybinių švenčių trilogija „Laisvės šviesa“, kuri prasidėjo sausio 1 - ąją, Vėliavos dieną, kuomet Lietuvos trispalvės šviesomis nušvito Palangos Kurhauzas.
Toliau sekė sausio 13 d., vasario 16 d. ir kovo 11 d. renginiai. Visus renginius sujungėme į vieną visumą – miestą papuošė šviesos ir garso instaliacijos. Šis projektas apjungė visas gyventojų kartas ir sulaukė didelio bendruomenės ir žiniasklaidos dėmesio.
Kitaip paminėjome ir Tarptautinę teatro dieną. „Grubusis“ teatras interpretavo poeto Vytauto Mačernio poeziją. Sukūrėme eilėraščių videoklipus, kuriuose išgirdome V. Mačernio „Metų“ sonetus, trioletus ir eilėraščius iš rinkinio „Po ūkanotu nežinios dangum“. Nuostabus pavadinimas, sukurtas beveik prieš šimtą metų ir labai tinka šiandien.
Kitokį atspalvį įgavo ir tradiciniai Palangos margučiai, kurie metus keliavo po kurortą ir šiemet išsibarstė po Palangą. Jau keletą metų puoselėjome mintį keisti margučių lokaciją, tai įgyvendinome šiais metais, nors techniškai tai padaryti buvo žymiai sunkiau. Velykine instaliacija „Lizdas“ papuošėme centrinę Šventosios aikštę. Į įspūdingo dydžio lizdus galima bus įlipti ir nusifotografuoti.
Karantino sąlygos sutrukdė kovo 30 dieną gyvai sukviesti bendruomenę į Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimą, Palangos dienų pradžią. Tačiau kaip alternatyvą inicijavome meninės dokumentikos filmo „Šimtmetis. Palangos kelias į Lietuvą“ sukūrimą. Visi šie kūrybiniai ir ne kūrybiniai procesai PKJC komandai davė neįkainojamos patirties.
Po Šv. Velykų, balandžio 5 d., įvyks tradicinis, jau 10 -asis žygis „Gintaro kelias“. Iš Palangos į Šventąją keliausime savarankiškai, žygio maršrutą kiekvienas fiksuos pasitelkęs mobilias programėles. Tam tikrose vietose, sustoję pailsėti, žygio dalyviai spalvotuose stenduose galės atrasti ir perskaityti Palangos istorinius faktus. Balandžio pabaigą papuoš tradicinis gamtos ir Jurginių papročių festivalis ,,Jurgi, paimk raktus!“, kuris kvies individualiai klausytis paukščių sutartinių, aplankyti lauko parodas. Ypatingai gražiai bus išpuoštas Birutės kalnas, bet daugiau subtilybių nenorėčiau atskleisti. Sekite PKJC informaciją!
–Ar nėra pavojaus, kad žmonės, ir palangiškiai, net ir pasiskiepyję – ar suskiepyti – ilgai vengs masinių susibūrimų, renginių. Sutinkate su manimi?

–Iš prigimties esu optimistė. Žmonių yra visokių, ir kiekvienas turi savo nuomonę ir supratimą apie įvairius dalykus. Kas niekada nėjo, tas ir toliau neis, o tie kurie mėgsta ir lanko kultūrinius renginius, ir net dabartinėmis sąlygomis juos stebi, ateis ir kai pasibaigs karantinas.
–Vis tik, kuo didžiuojatės? Ką jums pavyko Palangoje nuveikti per keturis metus?
–Kiekvienas žmogus, kuriam patikėta eiti tam tikras pareigas, kažko tikisi. Vieni – pripažinimo, kiti –karjeros…
Visada džiaugiuosi, kai savo veikla įnešu kažką nauja, prisidedu prie pokyčių ir kūrimo.
Neveidmainiausiu ir nesakysiu, kad man nėra svarbu pripažinimas, pasitikėjimas, dėmesys. Visi žmonės nori būti pastebėti.
Didžiuojuosi, kad PKJC veikla yra daugiau pastebima ne tik Palangoje, Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Didelis džiaugsmas yra geras mikroklimatas įstaigos viduje, kai visi supranta bendrus tikslus ir eina į priekį.
Kalbu ir apie administraciją, ir apie kūrybinį personalą. Ši jungtis man yra labai svarbi. Didžiuojuosi tradiciniais renginiais, festivaliais ir žinoma naujais projektais, kuriuos pavyko per tuos keturis metus inicijuoti ir kurie pasiteisino. Tai – chorų šventė „Cantate Palangai”, Muzikos vakarai Kurhauze, Jūros šventė Šventojoje, vaizdo, garso ir meno instaliacijos Palangos mieste.
Ypatingai vertinu menų festivalį vaikams „Kurhauzo nykštukas”, forumą „Kultūros jūra”, kurie jau keletą metų gauna papildomą finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, beje, šiais metais taip pat.
–Interviu „Palangos tiltui“ pernai sakėte, kad jums atvirumas yra svarbiausia. Ar visada lengva jums būti atvirai? Negi niekada nenutylėjote per tuos metus „ant kilimo“ miesto savivaldybėje?
–Ir tada sakiau, ir dabar galiu pasakyti, kad būti atviram yra labai sunku. Mano nuomonė nepakito, atvirumas man – didelė vertybė. Džiaugiuosi, kad per tuos metus ne daug kartų teko būti, kaip jūs sakote, „ant kilimo“ Savivaldybėje.
Atradau sau ir aplinkiniams naujų atvirumo būdų ir kelių. Kai labai sunku, pati inicijuoju susitikimą ir būnu atvira, tete-a-tete.
–Finansinė centro padėtis nebuvo ideali jums atėjus. „Džiaugiuosi, kad per pakankamai trumpą laiką pavyko susitvarkyti“ – taip teigėte minėtame interviu pernai. O kokie PKJC finansai – ir kam skirti? – šiemet?
Palangos miesto savivaldybės biudžetas skelbiamas viešai. PKJC kaip ir kitos Palangos savivaldybės kultūros įstaigos finansuojamos iš aštuonių programos lėšų, skirtų kultūrai. Dėl pandemijos šių metų finansavimas yra apie 30 procentų mažesnis. Paradoksalu, bet visos virtualios ir kitos veiklos, kurias mes dabar vykdome, kainuoja žymiai brangiau, todėl reikia perskirstyti prioritetus, o lėšas, skirtas numatytiems renginiams labai taupyti.
–Jūs pabrėžiate novatoriškumą, gebėjimą rasti išeitį iš situacijų. Kokių novatoriškų idėjų siūlote Palangai šiuo itin neapibrėžtu, slogiu metu?
–Visos PKJC inovacijos ir projektai įgyvendinami jau keletą metų. Apie juos jau minėjau šiame interviu. Šiuo sudėtingu laiku yra svarbu išlaukti, būti valingiems ir kantriams. Neniurzgėti, o ieškoti sau naujų atradimų ir veiklų. Vertindama šių dienų situaciją, kasdien prisimenu savo šviesios atminties tėtį, kuris dėl nelaimingo atvejo darbe buvo prikaustytas invalido vežimėlyje. Ir taip – 24 metus. Jis užėmė aukštas pareigas, buvo labai talentingas kelių inžinierius. Man tada buvo 5 – eri.
Iki pat gyvenimo pabaigos mano tėtis, sėdėdamas invalido vežimėlyje, buvo aktyvus, dirbo, keliavo, nors pusę savo gyvenimo praleido tarp keturių sienų. Man jis yra gyvenimo mokytojas ir pavyzdys.
–Ar skiepysitės?
–Taip. Jau gavau pirmą AstraZeneca skiepą. Jaučiuosi puikiai ir labai raginu visus žmones tai padaryti. Tikėkime mokslu, o ne melagienomis, džiaukimės kiekviena diena ir paprastais dalykais. Viskas praeina, ir tai praeis, bet turime būti kantrūs.

 

Foto autorius: AldasTen (Aldas Kazlauskas)

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Permainų vėjų pagauta, reorganizuojant Klaipėdos krašto medicinos įstaigas, Palangos reabilitacijos ligoninė (PRL) kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ir Jūrininkų ligonine buvo sujungtos į vieną Klaipėdos universiteto ligoninę. 


Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Per praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, deja, bet nuo šios infekcijos mirė dar 7 žmonės. Keturi asmenys mirė 60-69 metų amžiaus grupėje, po vieną – 70-79, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėje. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Kaip pranešė „Palangos tiltui“ Statistikos departamentas, antradienį, kovo 30 d., koronaviruso atvejų...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


Į politiką merą Šarūną Vaitkų atvedęs Mindaugas Skritulskas, ko gero, didžiausias Palangos konservatorių strategas, šypteli, pastebėjus, kad jis esąs bene vienintelis žmogus, į kieno žodžius įsiklausąs meras. „Manau, kad meras klausosi visų, o jeigu teigiate, kad jis mano žodžiams skiriąs daugiau dėmesio, tai malonu, nors yra atvejų, kai jis neįsiklausė ir į mano...


Nuo šių metų kovo, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu, Palangos miesto apylinkės teismo pirmininke paskirta Ingrida Krušienė tvirtina, kad kurorto specifika daro įtaką net teisiniams ginčams. „Ieškiniai, teikiami teismui Palangoje aiškiai skiriasi nuo svarstomų klausimų Klaipėdos teisme. Palangoje labai daug ginčų tarp bendraturčių dėl žemės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius