PRL direktorė Romantė Aleknavičienė: „Reorganizacija – ne prijungimas: esame aiškiai nusimatę filialo veiklos gaires“

Permainų vėjų pagauta, reorganizuojant Klaipėdos krašto medicinos įstaigas, Palangos reabilitacijos ligoninė (PRL) kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ir Jūrininkų ligonine buvo sujungtos į vieną Klaipėdos universiteto ligoninę. Nemokamas žurnalas „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, paprašė Romantės Aleknavičienės, PRL direktorės, atsakyti į klausimus apie pokyčius ligoninėje, kuri daugeliui buvo ir yra sveikatos atgavimo bei sveikimo vieta.

– Kaip vyksta Palangos reabilitacinės ligoninės reorganizacija?

– Naujoji ligoninė žengia pirmuosius žingsnius, o reorganizacija yra pakankamai ilgas procesas. Tapome naujos ligoninės filialu, bet kol kas vis dar esame pakankamai savarankiška įstaiga. Išlaikome savo paslaugų struktūrą tiek kaip gydymo įstaigos, tiek kaip mokymo bazės. Kokios konkrečiai naujovės ateina, dar sunku numatyti. Laukiame naujo įstaigos vadovo ir jo vizijos. Esame aiškiai nusimatę filialo veiklos gaires, liks tik suderinti pozicijas. 

– O kokius pokyčius ligoninė patyrė per pastarąjį dešimtmetį? Ką pavyko įgyvendinti, kokių sumanymų teko atsisakyti ir kodėl? 

– Pastarąjį dešimtmetį Palangos reabilitacijos ligoninė intensyviai dirbo stengdamasi įdiegti kuo daugiau naujovių medicininės reabilitacijos srityje, suteikti maksimaliai kokybiškas paslaugas savo pacientams, išlaikyti darbuotojų profesionalumą. Išsaugojome aukštą darbo kultūrą, paslaugų kokybę, buvome gerai žinomi tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Įgyvendinome ES investicijų fondo finansuojamą projektą, kuris leido pagerinti III lygio medicininės reabilitacijos paslaugas pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą. Taip pat įgyvendinome keletą investicinių projektų, skirtų gydymo kokybės ir paslaugų prieinamumui pagerinti. Tai „Inovatyvių reabilitacijos technologijų plėtra ir reabilitacijos prieinamumo gerinimas pacientų, turinčių stuburo degeneracinius susirgimus, negaliai mažinti ir gyvenimo kokybei gerinti VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje“ bei „Vyresnio amžiaus žmonių, sergančių judamojo atramos aparato ligomis, reabilitacijos paslaugų prieinamumo gerinimas viešojoje įstaigoje Palangos reabilitacijos ligoninėje“. 

Turėjome sumanymą projektų metu pagerinti darbuotojų darbo ir pacientų gyvenimo sąlygas, statant naujas šiuolaikiškas patalpas – naują korpusą sudėtingos būklės III lygio pacientams, tačiau negavome steigėjo pritarimo. 

– Ligoninė teikia medicininės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas. Žinant, kokiu tempu tobulėja technologijos, kaip pasikeitė šios paslaugos jūsų ligoninėje per paskutinius trejus metus? 

– Nuo šių metų sausio 1 dienos keitėsi medicininės reabilitacijos paslaugų organizavimo tvarka. Pacientams nebereikia Teritorinių ligonių kasų pažymų, suteikta daugiau teisių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams. Reabilitacijos prieinamumas padidėjo, todėl plūstelėjo didesnis pacientų srautas. Net ir labai norėdami, negalime visų priimti, turime ribotą skaičių stacionaro lovų, ypač sunkiems pacientams. Tai kelia nemažų iššūkių suvaldant situaciją. 

Deja, profesinės reabilitacijos paslaugų pastaraisiais metais suteikiame gerokai mažiau dėl įvykusios praėjusios vyriausybės reformos profesinės reabilitacijos srityje. Ženkliai sumažintas finansavimas pacientams su negalia gauti šią reabilitaciją, sumažinta profesijų pasirinkimo galimybė. Manome, kad suardyta buvusi puiki sistema žmonėms su negalia pasijusti labiau reikalingiems, o valstybei turėti motyvuotus darbuotojus ir darbdavius. 

– Kokias pažangias medicininės ir profesinės reabilitacijos technologijas siūlote? Ar šioje srityje koja kojon žengiate su panašiomis kitų vakarų Europos šalių įstaigomis? 

– Siūlome visas žinomas Lietuvoje medicininės reabilitacijos technologijas. Pacientai, atvykstantys iš JAV, Švedijos, Anglijos, Norvegijos, Latvijos ir kitų šalių, leidžia mums pasitikrinti savo profesionalumą ir suprasti, kad nei kiek neatsiliekame nuo kitų šalių. Jauni gydytojai, įsilieję į mūsų kolektyvą, išmano naujas technologijas, yra įvaldę įvairias metodikas. Dauguma kolektyvo narių siekia nuolatinio profesinio tobulėjimo, žengia koja kojon su naujovėmis.

– Kiek skaitmenizacija ir robotizacija yra pažengusi jūsų ligoninėje? 

– Vieni pirmųjų Lietuvoje sukūrėme elektroninę ligos istoriją, seniai neberašome jokių dokumentų ranka. Turėjome išmaniąją viešųjų pirkimų sistemą. Skaitmenizuotai tvarkėme ir buhalterinę apskaitą, vieni pirmųjų Lietuvoje tai atlikome Viešojo sektoriaus finansinės apskaitos bendrajame posistemyje (FVAIS). Savo veikloje naudojome personalo duomenų  bei gydomųjų reabilitacijos procedūrų paskyrimo programas. 

2019 m. spalio mėn. kartu su Klaipėdos universitetu ir LFMRGD organizavome tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Insultas įvairių specialistų akimis: gydymas ir tarpdisciplininė reabilitacija“. Konferencijoje dalyvavo pranešėjų iš įvairių šalių. Tarp jų buvo ir Aleksandras Kollreideris iš Austrijos, vienas iš Tyromotion įkūrėjų, jis atliko svarbų vaidmenį kuriant vadinamąjį TYROSOLUTION, tai yra pirmoji pasaulyje išsami robotų ir kompiuterinės reabilitacijos koncepcija. Pirmieji Baltijos šalyse įsigijome šio tipo robotizuotas technologijas. Tačiau, kaip sakė pats A. Kollreideris, nei vienas robotas nieko vertas be žmogaus. Tai tik metalo gabalas. Todėl visada buvo ir bus svarbiausi kolektyvo nariai, kurie dirba pasiaukojamai prižiūrėdami sunkios klinikinės būklės, bet didelius lūkesčius turinčius pacientus. 

– Kokią dalį jūsų klientų sudaro komerciniai, o kokią dalį ligonių kasų finansuojami pacientai? 

– Daugiau nei 90 procentų mūsų pacientų sudaro finansuojami ligonių kasų lėšomis. Tik atsiradus vienai kitai laisvai vietai, galime pasiūlyti reabilitaciją už paciento lėšas. Pas mus gydosi nemažai įvairiose užsienio šalyse dirbančių ir gyvenančių tautiečių, ten patyrusių traumas.

– Kaip ligoninę paveikė koronoviruso pandemija? 

– Per pandemiją buvome vienintelė reabilitacijos įstaiga šiame krašte, kuri priėmė pacientus reabilitacijai, nebuvome uždaryti karantinui. Susitvarkėme ir su iššūkiu, kai pusė ligoninės patalpų buvo perorganizuota į sergančių koronavirusu pacientų gydymą. Ligoninės darbuotojai, suprasdami situacijos rimtumą, drąsiai įsijungė į nežinomą iki tol sritį, slaugė ir gydė sergančiuosius koronavirusu. Didžiuojuosi įstaigoje dirbančiu puikiu kolektyvu.

– Kalbant apie sveikatingumo paslaugas, ar priimate dienos klientus, t. y. tuos, kurie nori pas jus gauti sveikatingumo paslaugų, į Palangą atvykusius savaitgaliui ar vos dienai? 

– Pirmumo teisę skiriame pacientams po ūmių susirgimų, todėl vis mažiau dėmesio atitenka sveikatinimui. Sveikatinimo paslaugų savaitgaliui ar vienai dienai, deja, neteikiame. Nors, mūsų nuomone, tai labai svarbi sritis. Gal, jei valstybė skirtų daugiau formų ir lėšų sveikatinimui, mažiau lėšų reikėtų skirti gydymui.

– Ar palangiškiai su Palangiškio kortele yra laukiami pas jus? Ar jiems numatytos nuolaidos? 

– Palangiškiai visada yra laukiami, kaip ir visos Lietuvos pacientai. Tačiau juos galime ir priimame tik toms paslaugoms, kurias teikiame – stacionariai ir ambulatorinei reabilitacijai po atramos judamojo bei nervų sistemos ligų ir traumų. Šis gydymas yra nemokamas, finansuojamas iš biudžeto lėšų, taigi Palangiškio kortelė nelabai gelbsti. 

– Ar ligoninė turi visus reikalingus specialistus? Kokių specialistų šiuo metu ieškote? 

– Iš esmės stengiamės organizuoti darbą taip, kad specialistų netrūktų, tačiau susiduriame su nekvalifikuoto personalo – valytojų, pagalbinių darbuotojų – kaita, ypač vasaros sezonu. Visoje Lietuvoje įtempta situacija dėl slaugytojų. Galime pasidžiaugti, kad mūsų įstaigoje kvalifikuotų darbuotojų kaita labai nedidėlė, žmonės dirba ligoninėje vidutiniškai 15 metų ir daugiau. Džiaugiamės, kad esame patrauklūs jauniems specialistams – gydytojai, slaugytojos, kineziterapeutai kreipiasi dėl darbo po studijų.