Šie daugiabučių projektai nori pelnyti geriausiojo titulą: kuris verčiausias? konkursas „Už darnią plėtrą“

Šiuo metu, esant jau pastatyto ir gyvenamojo, ir komercinio NT trūkumui, labai svarbu nepamesti galvos: pirkėjai turėtų atidžiai rinktis namus ir nuodugniai įvertinti projektus, o vystytojai – nepalikti nuošalyje statinio kokybės, išskirtinumo ir vertės klausimų. NT plėtotojai, norėdami parodyti, jų nuomone, geriausius ir dėmesio verčiausius išvystytus objektus, dalyvauja penkioliktą kartą vykstančiame geriausio NT projekto konkurse „Už darnią plėtrą“. Jūsų dėmesiui – konkurse dalyvaujantys gyvenamosios paskirties projektai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) penkioliktą kartą organizuojamame konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja NT plėtotojai, kurie įsitikinę, kad jų išvystytas gyvenamasis arba komercinės paskirties objektas (arba kompleksas) vertas geriausio NT projekto vardo. Pagrindiniai konkurso tikslai – įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas.

Paraiškas konkursui galėjo teikti visi NT plėtotojai. Šiais metais konkurso rengėjai gavo 16 paraiškų (6 iš jų – Ateities projekto nominacijai). Paraiškos pateiktos iš Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių. Du mėnesius (rugsėjį ir spalį) 10 komisijos narių važiavo savo akimis pamatyti ir įvertinti kiekvieną konkurse dalyvaujantį projektą. Jau netrukus, lapkričio mėnesio pabaigoje savo balsą už patikusį projektą galės atiduoti ir kiekvienas „Delfi būstas“ skaitytojas. „Delfi būstas“ antrus metus prisideda viešinant konkurse dalyvaujančius projektus ir kviečia savo skaitytojus ne tik balsuoti už labiausiai patinkančius, bet ir išreikšti savo nuomonę apie šiandienę situaciją NT rinkoje.

O dabar, jūsų dėmesiui – konkurse dalyvaujantys gyvenamosios paskirties projektai pagrindiniam prizui gauti. Paraiškas pateikę dalyviai surašomi atsitiktine tvarka.

„Būk čia“ (UAB „Citus“), Vilnius

Projektuotojas: UAB „Projektavimo sprendimai“ (Lauras Paulauskas, Aurimas Žilius, Rūta Kavaliauskaitė). Šis projektas yra gyvenamosios paskirties. Jo aprašyme teigiama, kad jis pirmasis Lietuvoje į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotas būsto projektas, kurio infrastruktūra – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vidiniame kieme įkurtas visas „sporto maniežas“ su „cross-fit“ bei lauko treniruokliais, alpinizmo erdve mažiesiems, estafečių ir bėgimo trasa, sveikatingumo taku, geriamo vandens fontanėliu, poilsio zona, dviračių remonto stotele, stalo žaidimais ir kitomis sportuoti namų erdvėje padedančiomis bei skatinančiomis priemonėmis.

Pavadinime „Būk čia by CITUS“ užkoduoti Bukčių gatvė ir Bukčių miškas, su kuriuo ribojasi projektas, o kartu tai – kvietimas būti „čia ir dabar“, būti aktyviems. Tai pirmasis Lietuvoje į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotas būsto projektas, kurio infrastruktūra – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

„Mindaugo baltas lapas“ (UAB „Eika“), Vilnius

Architektai: Tauras Paulauskas, Dainius Čepurna, Tumas Mazūras, Giedrius Stogis, Eglė Ološauskytė, Kristina Volk, Ignas Jurkšaitis, projekto vadovas – Daiva Šeikytė, UAB „Unitectus“. Statinio paskirtis yra daugiabučiai gyvenamieji namai, o patalpų juose yra gyvenamųjų, kūrybinių dirbtuvių, paslaugų paskirties. Projekto aprašyme teigiama, kad projektas buvo kuriamas harmonijos principu, stengiantis, kad jis kuo organiškiau įsilietų į Naujamiesčio aplinką. Perimetrinis užstatymas taip pat buvo parinktas pagal Naujamiesčio rajono užstatymą. Projekte įrengta infrastruktūra elektromobiliams sudaro 20 proc. iš visų esamų parkavimo vietų, gyventojams laikyti dviračius įrengtos saugyklos. Projekto teritorija yra praeinama visiems miesto gyventojams, tad projektas nėra atsitvėręs nuo jo supančios bendruomenės. Kieme įrengtos treniruoklių ir žaidimų aikštelės.

„Gilužio rivjera“ (UAB „Homa“), Vilnius

Projekto vadovas – Tomas Gorbačionka, Vytenis Gerliakas (UAB „Eventus Pro“ ). Šis projektas yra gyvenamosios paskirties. Jo aprašyme teigiama, kad gyvenvietė yra uždara, nuo kurios iki ežero – vos 50 metrų. Šis natūralus gamtinės aplinkos elementas, pagrindinė ir esminė teritorijos dominantė, ir yra svarbiausias projekto taškas. Tarpusavyje derinant ir jungiant pastatų vizualinę architektūrinę išraišką: tūrius, spalvas, medžiagas, naujai kuriamą urbanistinį – gamtinį kontekstą, kuriama erdvė stengiantis nedisonuoti, o papildyti unikalią aplinką. Tęsiama, kad ežeras mieste iš esmės yra nelengva užduotis darniai susieti natūralią gamtą ir žmonių gyvenimui skirtą urbanistinį audinį, tačiau esminiai projekto tikslai ir buvo nuosekliai išryškinti ir pritaikyti gamtinę aplinką bei funkcionaliai suplanuoti gyvenamąsias erdves, besikuriančios bendruomenės poreikiams. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad sukurtas uždaras kvartalas, neapriboja visos visuomenės lengvo ir patogaus patekimo prie ežero. Sukurtos aiškios atskiros viešos ir atskiros privačios zonos daugiau jungia negu atskiria, skirtingas visuomenės grupes, gamtinę ir architektūrinę aplinką.

„Matau Vilnių“ (UAB „YIT Lietuva“), Vilnius 

Projekto vadovas: Kęstutis Kisielius, architektas Džiugas Kisielius (UAB „Vilniaus architektūros studija“). Tai – gyvenamosios paskirties objektas, kuris, kaip teigiama jo aprašyme, yra legendinės Šopeno alaus daryklos vietoje ir pasižymi turtingą istoriją turinčia aplinka bei kultūrine aura. Ją išryškina ir projektui pasirinkti architektūriniai sprendimai – daugiabučiuose atkartojami Šopeno alaus daryklos motyvai: jai būdingos arkos, spalvų gama ir kiti elementai. Projekte išsaugota ir visuomenei atverta kultūros vertybe pripažinta tapytojos Natalijos Daškovos freska „Liaudies šventė“, kuri tvarkant teritoriją buvo aptikta buvusioje alaus degustacijos salėje. Autentiškos, alaus daryklos komplekse aptiktos, freskos puošia kvartalo praėjimus.

Projektą sudaro 6 daugiabučiai namai, kuriuose įrengta 214 butų. A energinio naudingumo namuose įdiegti modernūs inžineriniai sprendimai – efektyvus grindinis šildymas, pažangi rekuperacinė sistema. Po namais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o kiemuose – šiuolaikiškos vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio erdvės.

„Raitininkų sodas“ (UAB „YIT Lietuva“), Vilnius 

Projekto vadovė – Vaida Norkūnaitė, architektas Karolis Radiūnas (UAB „Vilniaus architektūros studija“). Statinys yra gyvenamosios paskirties. Projekto aprašyme teigiama, kad kvartalo pastatų architektūrinius sprendinius nulėmė urbanistinė Raitininkų gatvės sklypo aplinka. „Vilniaus architektūros studijos“ komanda pasakojo, jog gretimi sklypai per pastaruosius metus buvo gana chaotiškai užstatyti. Todėl, pradedant projektuoti naują daugiabučių kompleksą, vienas pirmųjų sprendimų buvo atlaisvinti erdvę. Kaip sakė architektas Algimantas Pliučas, tai išspręsta atitraukus objektą nuo gretimų pastatų – taip atsivėrė laisvesnė pravažiavimo erdvė, kompleksas tapo vieningas su greta stovinčiais pastatais, atsirado gana dideli atstumai nuo jų. Tad didelio mastelio ir tūrio statiniai paradoksaliai atvėrė erdvę – kvartale tapo laisviau.

Komplekso gyvenamosios patalpos sukoncentruotos vienoje vietoje. Pasirinktas užstatymo tipas leido sukurti erdvų, didelį kiemą, saugią ir žalią vidinę poilsio erdvę be automobilių, apsaugotą nuo aplinkinio miesto triukšmo. U formos komplekso vidinį kiemą nuo gatvelės „uždarė“ vieno aukšto korpusas, ant kurio stogo įrengtas amfiteatras – po juo suprojektuotos komercinės patalpos.

„Raitininkų sode“ viso yra įrengti 233 butai bei komercinės patalpos pirmame namo aukšte.

„Vanagupės parkas“ („Lumont“ įmonių grupė (UAB „Eigera“), Palanga 

Projekto rengėjai – UAB „EGL studija“ ir UAB „Unitectus“. Projektas yra gyvenamosios paskirties daugiabučių. Jo aprašyme teigiama, kad vienoje žaliausių Palangos zonų, ilgaamžio pušyno apsuptyje įgyvendintas 19 gyvenamųjų pastatų projektas. Projektavimo metu, kaip teigiama, didžiausias dėmesys buvo skiriamas butų privatumui, patogumui bei projekto estetikai. Mažaaukštė, nedidelių atskirų tūrių architektūra leido išskaidyti bei suprojektuoti pastatus taip, kad butams būtų suteiktas optimalus privatumas, išplanavimas bei vaizdas pro langus. Pastatų architektūroje naudojamos fasado medžiagos parinktos siekiant išgauti harmoniją tarp architektūros bei projektą supančio pušyno bei jame įrengtų žaliųjų zonų (kurių įrengimui investuota daugiau kaip 400 000 Eur viso projekto plėtojimo laikotarpiu).

Automobilių stovėjimo aikštelės išskaidytos į antžemines bei požemines (po trejais pastatais), o didžioji dalis sandėliavimo patalpų dviračiams įrengta taip pat po pastatais. Elektromobiliams įrengtos įkrovimo stotelės.

Įsidėmėkite šiuos projektus, nes jau netrukus turėsite galimybę atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį ir verčiausią nugalėtojo vardo konkurse „Už darnią plėtrą“. O jeigu šie objektai jūsų nesužavėjo, kitoje publikacijoje savo mėgstamiausią projektą galėsite išsirinkti iš kitos paskirties projektų. Sekite konkursą „Už darnią plėtrą“ „Delfi būstas“ kanale ir feisbuko paskyroje.

DELFI