Užsienio investicijas į Palangą stabdo ir valstybinės žemės stoka bei jos įsigijimo suvaržymai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011-05-09
Peržiūrėta
2784
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Užsienio investicijas į Palangą stabdo ir valstybinės žemės stoka bei jos įsigijimo suvaržymai

Lietuvos Statistikos departamentas kiekvienų metų gale sudaro tiesioginių užsienio investicijų sąrašą. Palangoje  2008 metais tiesioginių užsienio investicijų buvo 304,5 milijonai litų ir tuo metu tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 17 325 litų. 2009 metais tiesioginių užsienio investicijų Palangoje ženkliai sumažėjo - iki 117 milijonų litų, ir vienam gyventojui teko 6633 litai tiesioginių užsienio investicijų. „2010 metų pabaigos tikslūs duomenys statistikos departamente bus tik lapkričio mėnesį“,- sakė Lietuvos statistikos departamento ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.

 

Daugiausia investavo Latvija

Tiesiogine užsienio investicija laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.

2009 metais Palangoje buvo trylika užsienio investuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšis į apdirbamąją gamybą Palangoje buvo investuota 11,3 milijonų litų. Apdirbamajai gamybai yra priskiriama maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba. Nekilnojamojo turto operacijoms buvo investuota 1 milijonas litų. Profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose buvo investuota 0,9 milijonų litų. Daugiausiai Palangoje tiesioginių užsienio investicijų buvo į nekilnojamąjį turtą – sulaukta 103,7 milijonų litų investicijų.

Statistikos departamento duomenis, daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų Palangoje buvo susilaukta iš kaimyninės Latvijos, kuri mūsų kurorte investavo 48,6 milijono litų.

Ne daug atsilieka Rusija. Investuotojai iš Rusijos į Palangą 2009 metais investavo 41 milijoną litų. Vokietija į Palangą tais pačiais metais investavo 6,7 milijonus litų ir lentelėje užima trečiąją vietą. 

3,9 milijonus litų investavo Baltarusijos piliečiai, nedaug atsiliko Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurios subjektai investavo tris milijonus litų į Palangos kurortą. Norvegija į Palangos kurortą investavo 2,9 milijonus litų, 1,9 milijonus litų investavo Ispanija, 1,4 milijonus litų – Ukraina. Danija bei Šveicarija Palangoje investavo po 1,1 milijonų litų, vieną milijoną litų investavo Jungtinė Karalystė.

Kitų šalių tiesioginės investicijos į Palangą nesiekia milijono: 0,6 milijonų litų investavo Airija bei Izraelis, 0,4 milijonų litų investavo Austrija, Italija ir Kanada, 0,3 milijonų litų investavo Estija ir Suomija, 0,2 milijonų litų į Palangą investavo Australija, Belgija, Prancūzija ir Švedija, po 0,1milijono litų investicijų į kurortą buvo susilaukta iš Lenkijos, Liuksemburgo bei Nyderlandų. Visos kitos šalys bendrai į Palangą investavo 0,3 milijonus litų.

 

Meras tikina, kad užsieniečiams Palanga įdomi

Nepaisant tokių skaičių, Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad užsieniečiai domisi investicijomis Palangoje. „Palangos kurortas Baltijos regione yra išvystytas, todėl užsienio verslininkai tikrai domisi, kaip ir kur galėtų investuoti į Palangą. Geras ir užkrečiantis pavyzdys yra „Vanagupės“ kompleksas, kurio investuotojai yra danai, vokiečiai bei lietuviai. Šios investicijos siekia per 100 milijonų litų“,- pasakojo meras.

Anot Š. Vaitkaus, verslas, taip pat ir nekilnojamasis turtas, Palangoje atsigauna - vis daugiau užsienio investuotojų domisi nekilnojamuoju turtu kurorte.

 „Manau, kad investuotojų tikrai daugės Palangoje. Koalicijos programoje net yra numatyta, kad statantiems rekreacinius kompleksus, SPA, gydyklas, baseinus bus taikomos tam tikros lengvatos. Taip bus patenkinti ir verslininkai, ir savivaldybė, nes įplauks į biudžetą daugiau mokesčių, ir Palangos gyventojai, kuriems už sukauptus didesnius mokesčius galėsime tiesti naujus kelius ir įgyvendinti daugiau projektų, susijusių su miesto tvarkymu“,- kalbėjo Š. Vaitkus.

Š. Vaitkus mano, kad būtent nuo stambių investicijų į Palangą priklauso viso miesto ateitis.

Verslininkas Vaidas Šimaitis teigė, kad užsienio investuotojų kurorte tikrai yra daug. „Ne mažai investuotojų Palangoje yra iš Didžiosios Britanijos, iš Amerikos. Žmonės linkę daugiausia investuoti į nekilnojamąjį turtą“,- pasakojo V. Šimaitis.

 

Palanga nėra patraukli užsienio investuotojams?

Palangos savivaldybės Tarybos narys Danius Puodžius mano, kad ne bet kuris verslininkas galėtų ir norėtų investuoti į Palangą. „Palangoje yra išvystyta ne gamyba ar prekyba, o poilsis ir sveikata, todėl investuotojai privalo atsižvelgti į tokią mūsų miesto specifiką. Grąžinus žemę Palangoje jos buvusiems savininkams, jos, tiesą pasakius, priklausančios valstybei ar miestui, mažai ir beliko. Užsienio investuotojai paprastai nori įsigyti žemę ir imtis verslo. Deja, Palangos mieste nėra daug laisvos žemės, be to, Lietuvos įstatymai draudžia užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemę. Todėl  užsienio investuotojams tenka eiti aplinkiniu keliu – įsigyti žemę iš privatininko. Tai sukelia daug keblumų“,- kalbėjo D. Puodžius.

D. Puodžius sakė, jog per krizę, kaip ir buvo galima laukti, užsienio investuotojų Palangoje sumažėjo. „Palangoje yra sudėtingiau investuoti, nei kur kitur – reikia apmąstyti visus įstatymų niuansus, susijusius su kultūros paveldo dalykais, kurie yra labai jautrūs mūsų kurorte. Vienas neapgalvotas žingsnis gali sukelti begales problemų. Pavyzdžiui, kiek problemų užsieniečiams atsirado su buvusiuoju „Jūratės“ baseinu. Užsieniečiai investavo, vieno žingsnio nepagalvojo, o dabar tenka bylinėtis teismuose“,- teigė D. Puodžius.

Jis mano, jog, ekonominiu požiūriu, Palanga nėra itin patraukli užsienio investuotojams.

 „Manau, kad reikia visų pirma padėti tiems investuotojams, kurie jau investavo ir jiems nesiseka pradėti naujų projektų. Kai padėsime jiems, tuomet bus pavyzdys ir kitiems“, - kalbėjo D. Puodžius.

 

Daugiau į Palangą neinvestuos

Įmonė „Pinus Proprius“ (jos kapitalas yra olandiškas) investavo į buvusį „Jūratės“ baseiną. „Šiai dienai jau esame investavę virš 20 milijonų litų – tiek kainavo sklypo įsigijimas, projektavimo darbai, detalusis planas, techninis projektas, senojo pastato griovimo darbai, vandens pažeminimo darbai sklype ir kiti statybiniai darbai. Bendroji projekto sąmata bus apie 120 milijonų litų be PVM. Į sąmatą mes įskaičiuojame taip pat ir viešbučio operatoriaus investicijas į FF&E (furniture, fixtures and equipment)“,- sakė „Palangos tiltui“ įmonės „Pinus Proprius“ generalinis direktorius Marius Baltramiejūnas.

Jis pasakojo, kad investuoti į Palangos kurortą yra labai sudėtinga ir susiduriama su daug trikdžių. „Kalbant apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, manyčiau, kad didžiausia kliūtis investuotojams yra tai, kad miestas neturi aiškaus plano, kokias investicijas miestas norėtų matyti - viešbučius, apartamentus, restoranus, pramogas ar rekreacijos objektus. Matytame miesto srateginiame Palangos miesto vystymo plane nėra aiškiai išdėstyta, kaip numatoma siekti tikslų. Taip pat galėčiau paminėti labai didžiulę painiavą su miesto planavimo dokumentais, kurie tiesiogiai daro įtaką tolimesniam darbui. Mūsų atveju, tai mums sukelia ir teisinių pasekmių. Mūsų įmonė tikrai daugiau nebeplanuoja kitų investicijų Lietuvos pajūryje, Palangoje”,- tvirtino „Pinus Proprius“ generalinis direktorius M. Baltramiejūnas.

 

Daugiausiai investuoja į Lietuvą Švedija

Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą 2009 metų gruodžio 31 dieną sudarė 33 695 milijonus litų ir buvo 5,2 procento didesnės nei tą patį laikotarpį 2008 metais.

Daugiausia investavo Švedijos investuotojai – 3942 mln. litų (11,7 % visų investicijų), Lenkijos – 3560 mln. litų (10,6 % visų investicijų), Vokietijos – 3446  mln. litų (10,2 % visų investicijų), Danijos – 3356  mln. litų (10 %), Estijos – 2498  mln. litų (7,4 %), Nyderlandų – 2311 mln. litų (6,9 %), Rusijos – 2150 mln. litų (6,4 %), Suomijos – 1593,7 mln. litų (4,7 %), Latvijos – 1421,3 mln. litų (4,2 %), Norvegijos – 1242,2 mln. litų (3,7 %). Pastaraisiais metais sparčiausiai augo Nyderlandų, Estijos, Vokietijos, Norvegijos tiesioginės užsienio investicijos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite



Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Kaip pranešė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ketvirtadienį, spalio  28 dieną, Palangoje buvo užfiksuoti  18 nauji COVID atvejai, kurorte šiuo metu serga 117 žmonės.


„Palangos tiltas“ jau rašė šiandien, kovo 4 d., kad Lietuvos Statistikos Departamento (LSD) siunčiamose infografose statistika apie mirtis nuo koronoviruso Palangoje tiesiog dingo nieko nepaaiškinus. Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė, kuri persiunčia tokią LSD statistiką „Palangos tiltui“, negalėjo paaiškinti, kodėl...


Klaipėdos jūrininkų ligoninė stabdo planinių ir ekstrinių paslaugų teikimą kai kuriuose Palangos departamento skyriuose. Toks sprendimas priimtas dviem departamento slaugytojoms patvirtinus COVID – 19 infekcijos tyrimų teigiamus rezultatus.


Lietuvos Statistikos departamentas kiekvienų metų gale sudaro tiesioginių užsienio investicijų sąrašą. Palangoje  2008 metais tiesioginių užsienio investicijų buvo 304,5 milijonai litų ir tuo metu tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 17 325 litų. 2009 metais tiesioginių užsienio investicijų Palangoje ženkliai sumažėjo - iki 117 milijonų litų, ir vienam gyventojui...


2010 m. miesto biudžeto svarstymo peripetijos

Mindaugas Skritulskas, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, 2010 03 02 | Rubrika: Miestas

Vasario 19 d. Palangos miesto taryba patvirtino 2010 m. miesto biudžetą, kurį parengti  buvo kaip niekada sudėtinga. Lyginant su praėjusiais metais, savivaldybės biudžeto apimtis sumažėjo apie 14 mln. litų, o išlaidos, dėl kurių paprastai daugiausia diskutuojama - nuo 52 mln. iki 40 mln. litų, kitaip tariant - daugiau kaip 20 proc. Kas blogiausia, kad realiai išlaidos mūsų...


Palangos miesto policijos komisariato duomenimis, 2008-ieji daugeliu kriterijų pareigūnams buvo geresni nei 2007-ieji. Praėjusį ketvirtadienį ataskaitinio susirinkimo metu buvo paskelbti Palangos policijos komisariato darbo rezultatai už praėjusius metus.


Renginių kalendorius