Verslumo lygis Lietuvos savivaldybėse: Palanga – tarp pirmaujančių

Palangos tiltas, 2014-12-01
Peržiūrėta
1815
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Verslumo lygis Lietuvos savivaldybėse: Palanga – tarp pirmaujančių

Lietuvoje verslumo lygis auga: kelerius metus iš eilės didėja naujų įmonių skaičius, daugėja verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis. Jei Vilniaus miesto, Neringos ir Palangos savivaldybėse bendras verslumo lygis kone 2 kartus didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, tai, pavyzdžiui, Varėnos, Jonavos, Visagino ir Šalčininkų savivaldybėse jis nesiekia ir 80 proc. šalies vidurkio.
Tokias tendencijas atskleidė pirmą kartą sudarytas Lietuvos regionų verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Lietuvos verslumo žemėlapis buvo sudarytas atsižvelgiant į tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, ūkio subjektų skaičiaus augimą, išduotų paskolų verslo pradžiai skaičių bei pačių gyventojų planus pradėti nuosavą verslą.

Po Vilniaus rikiuojasi Neringa ir Palanga
Susumavus visus kriterijus, žemėlapyje išsiskiria Vilniaus m. ir Neringos savivaldybės, kuriose verslumo lygis yra atitinkamai 92 proc. ir 87 proc. didesnis už šalies vidurkį. Po jų rikiuojasi Palangos (149 proc. Lietuvos verslumo lygio), Kauno m. (139 proc.), Šilutės r. (133 proc.), Klaipėdos m. (122 proc.), Panevėžio m. (118 proc.) savivaldybės.
Pagal verslumo lygį pirmaujančių regionų dešimtuke, be pajūrio kurortų, atsidūrė dar kelios kitos mažesnės Lietuvos savivaldybės – Šilutės, Šilalės (115 proc.), Molėtų (117 proc.). Šios savivaldybės visų pirma išsiskiria didesniu gyventojų, kurie individualiai vykdo ekonominę veiklą, vidurkiu.
Sąrašo apačioje atsidūrė Varėnos r. savivaldybė, kur užfiksuotas 65 proc. bendro šalies vidurkio siekiantis verslumo lygis, taip pat Jonavos r. (71 proc.), Visagino (75 proc.), Šalčininkų r. (77 proc.) savivaldybės.

Neringoje – didžiausia įmonių koncentracija
Pajūrio savivaldybės bei didmiesčiai pirmauja daugeliu verslumo rodiklių. Štai pagal veikiančių įmonių koncentraciją išsiskiria Neringos savivaldybė – 2014 m. pradžios duomenimis, čia 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka net 51 įmonė. Po jos rikiuojasi Vilniaus miestas – 45 įmonės, Palangoje – 34, Kaune – 32, Šiauliuose – 25, Panevėžyje – 24.
Iš viso 2014 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikė 68,2 tūkst. įmonių – 1 tūkst. šalies gyventojų vidutiniškai teko 23 įmonės. Mažiausiai įmonių yra Kalvarijos savivaldybėje – čia 1 tūkst. gyventojų tenka vos 7 įmonės. Trigubai mažesnė už šalies vidurkį įmonių koncentracija fiksuojama ir Ignalinos bei Lazdijų r. savivaldybėse (po 8 įmones).

Kas antra nauja įmonė registruojama sostinėje
Įmonių ir kitą verslo organizavimo formą pasirinkusių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje daugėja jau kelerius metus iš eilės – Statistikos departamento duomenimis, per 2012 metus jų skaičius išaugo 11 tūkst., pernai – 13 tūkstančių. Vidutinis augimas per 2013 metus siekė 4,5 ūkio subjekto 1 tūkst. gyventojų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2014 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 202 tūkst. ekonominę veiklą vykdančių gyventojų – ūkininkų ir jų partnerių, dirbančių pagal verslo liudijimą, advokatų, vykdančių kitą individualią veiklą.
1000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai tenka 69 gyventojai, pasirinkę savarankišką ekonominę veiklą. Šalies vidurkis pagal šį rodiklį beveik tris kartus viršytas Neringos (189) ir Šilalės r. (148) savivaldybėse, beveik 2 kartus – Pagėgių (148), Molėtų r. (147), Skuodo r. (135) ir Šakių r. (132) savivaldybėse.
„Pagal šį rodiklį pirmajame dvidešimtuke yra daugiausia tų Suvalkijos, Vidurio Lietuvos, Žemaitijos regiono savivaldybių, kurios išsiskiria ūkininkų skaičiumi. Taip pat kai kurias savivaldybes pagal šį rodiklį „kilstelėjo“ savarankiškai turizmo ir kitose srityse dirbančių gyventojų skaičiai“, – sakė LCKU analitikas T. Valauskas.


„Palangos tilto“, LCKU inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus.


Geriausias viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Neringos, Birštono ir Druskininkų savivaldybėse.


Artėjant 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose. 


Palangoje nuo COVID-19 ligos jau pasiskiepijo 70,2 proc. kurorto gyventojų. Sustiprinančiąja vakcina ­ – 15,7 proc. palangiškių ir šventojiškių. Įvertinus tiek vakcinomis, tiek natūraliai imunizuotų miesto gyventojų skaičių, kurorte bendras imunizacijos lygis galimai siekia 79,2 proc. 


Koks šiuo metu, koronaviruso pandemijai nurėžus tūkstančius darbo vietų, yra nedarbo lygis Palangoje? Koks jis buvo vasario pradžioje prieš metus? O 2018 metais? „2021 m. vasario 1 d. Palangos m. sav. darbo neturintys asmenys sudarė 17,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. 2020 m. vasario 1 d. – 9,9 proc., 2019 m. vasario 1 d. – 9,6 proc., 2018 m. vasario 1...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Balandžio 10 dieną Šventosios pagrindinėje mokykloje vietoje įprastų pamokų vyko profesinio orientavimo užsiėmimai. Juos vedė keturių profesijų atstovai: Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai, advokatė Ligija Marcinkienė, fotografė Inga Galdikienė ir šunų sporto klubo „Canis Memelensis“ trenerė Asta Krūminienė.


Lietuvoje verslumo lygis auga: kelerius metus iš eilės didėja naujų įmonių skaičius, daugėja verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis. Jei Vilniaus miesto, Neringos ir Palangos savivaldybėse bendras verslumo lygis...


Kokia situacija Klaipėdos apskrities bei Palangos darbo rinkoje šiuo metu? Ar, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis mažėja ir kokias prognozes būtų galima padaryti? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriumi Mindaugu Skritulsku.


Prasidėjus antrajam NKL čempionato ratui Palangos „Naglio“ ekipa į jį įžengė kupina naujos energijos ir nusiteikimo. Savaitgalį vykusiose varžybose jie nugalėjo dvi komandas ir vėl pakilo turnyrinėje lentelėje. „Naglio“ krepšininkai tapo neįveikiamais priešininkais Vilniaus komandai „KK Akademija“ bei Joniškio „Delikatesas“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius