Žinomo pajūrio balandininko Gustavo Greinaus įamžinimas Priekulėje

Palangos tiltas, 2021-10-05
Peržiūrėta
1145
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Renginio dalyviai ("Vakarų ekspreso" nuotr.) Nuotraukoje iš kairės į dešinę: V. Ramonas, D. Bliūdžiuvienė, S. Vinciūnienė, R. Liaudanskas (su Klaipėdos aukštaskraidžiu rankose), R. Naruševičius, R. Rutkauskas, Č. Vėbra ir E. Okuličius
Renginio dalyviai ("Vakarų ekspreso" nuotr.) Nuotraukoje iš kairės į dešinę: V. Ramonas, D. Bliūdžiuvienė, S. Vinciūnienė, R. Liaudanskas (su Klaipėdos aukštaskraidžiu rankose), R. Naruševičius, R. Rutkauskas, Č. Vėbra ir E. Okuličius

2021 m. rugpjūčio 30 d. Priekulėje įamžintas Gustavas Greinus, kuris lygiai prieš 100 metų, 1921 metais, Pasaulio balandžių veislių sąraše įregistravo Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės standartą. Ant išlikusio gyvenamojo namo, kuriame gyveno Gustavas Greinus, pakabinta atminimo lenta. Tai buvo neeilinė šventė Lietuvos balandininkams ir Priekulės gyventojams. Keletą žodžių apie šią neeilinę asmenybę.

Šio žmogaus vardą žino ar bent yra girdėję viso pasaulio tikrieji balandininkai, o kas jis buvo, kur ir kaip gyveno, net ir kokia jo tautybė, nedaug kas galėtų papasakoti. Svarbi žinia, mums lietuviams, senatvėje jis save vadino Rytprūsių lietuvininku.

Gustavas Greinus gimė 1898 m. lapkričio 7 d. Užnugariuose ar Tilžėje (nėra tiksliai žinoma) Luizos alėjos 10 numeriu pažymėtame name ir jaunystėje gyveno kartu su savo tėvais. Užnugariuose, erdviame, gerai tvarkomame senelio ūkyje Gustavas praleido kelerius pirmuosius savo vaikystės metus, gerai įsirėžusius į jo atsiminimus, iš kurių svarbiausias buvo daug tais laikais (19 a. pabaiga – 20 a. pradžia) Rytprūsių ūkininkų sodybose laikomų įvairių senovinių, tik Rytprūsiams būdingų balandžių kulvertų veislių. Senelio balandžiai darė mažajam Gustavui didelį įspūdį ir įsirėžė į jo sielą visam gyvenimui, nors visą save jis, kiek vėliau, jau užaugęs ir subrendęs atidavė tik vienai, iš Klaipėdos kilusios balandžių veislei, - Klaipėdos aukštaskraidžiams. Gustavas neturėjo nei brolio ar sesers. Tai buvo tėvų vienintelis vaikas: nedidelio ūgio, bet guvaus proto, nuo pat vaikystės savo noru mielai kilęs į mokslus. Sėkmingai baigęs Tilžės gimnaziją, jis įstojo į Tilžės universitetą, baigęs studijas trumpai dirbo pagal profesiją Rytprūsiuose, paskui buvo perkeltas teisėju į Klaipėdą, o po to dar kelerius metus iki karo pradžios teisėjavo Priekulėje, kur buvo nusipirkęs sklypą ir pasistatė savo sodybą – medinį gyvenamąjį namą, nedidelį tvartelį ir 2 balandines. Gyvenamasis namas ir tvartukas yra išlikę iki šių dienų. Gustavas buvo vedęs, bet su pirmąja žmona vaikų nesusilaukė. Ji mirė nuo širdies smūgio Sovietų Sąjungos okupuotoje Vokietijos dalyje, Hartmansdorfe. Praėjus keleriems metams po žmonos mirties, Gustavas vedė kitą moterį, vokietę, kareivio našlę, kuri jam pagimdė vienintelį sūnų. Nepaisant didelių tėvo pastangų sudominti sūnų Klaipėdos aukštaskraidžiais nepavyko.

Gustavą Klaipėdos aukštaskraidžiai sužavėjo kaip sakoma ‚,iš pirmo žvilgsnio“. 1914 m. iš Tilžės reikalais nuvažiavo į Klaipėdą. Balandžiai taip jį traukė, kad jis iš karto nusipirko kelias jų poras. Ši balandžių veislė iki tol pasaulio (ir Vokietijos netgi) balandininkams nebuvo žinoma, nors apie ją 1870 m. balandininkas Zelmanas buvo išleidęs nedidelę brošiūrėlę.

1919 m. Gustavas savo Klaipėdos aukštaskraidžius eksponavo balandžių parodoje Berlyne ir ten jais sudomino keliolika balandininkų. Tas susidomėjimas paskatino Gustavą padaryti Klaipėdos aukštaskraidžius Vokietijoje teisėta, oficialiai pripažinta veisle. Sugrįžęs į Tilžę, jis sudomino balandžiais dar kelis savo bendraamžius ir, subūręs juos savo tėvo sodyboje Naujųjų 1920 m. išvakarėse, pasiūlė jiems priimti Gustavo jau parengtą Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės standartą bei tos veislės balandžių augintojų klubą. Gustavo pasiūlymą jo draugai priėmė be didelių diskusijų, ir 1921 m. sausio 1 d. pasaulyje atsirado dar viena nauja balandžių aukštaskraidžių veislė bei tos veislės puoselėtojų klubas. 1922 m. Tilžės Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių puoselėtojų klubas turėjo jau 200 narių. 1925 m. G. Greinus persikėlė iš Tilžės į Klaipėdą, kartu su juo į Klaipėdą persikėlė ir visa klubo vadovybė. 1939 m. kovo mėnesį Klaipėda vėl tapo vokiška, bet džiaugsmo dėl to Klaipėdos balandininkams buvo nedaug. Vokiečiai iš Klaipėdos buvo pradėti evakuoti į Vokietijos gilumą jau 1944 m. rudenį. Veislės atgaivinimo darbą G. Greinus pradėjo 1946 m. Kadangi Vokietija suskilo į dvi skirtingas valstybes, tarp jų atsirado tvirtai saugoma siena, todėl Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių puoselėtojų bendravimas pasidarė labai sunkus. Balandžių puoselėtojai VFR ir VDR pradeda eiti savais, skirtingais keliais. Vakarų klubui vadovavo Richardas Krozynas, rytų – vadovu liko Gustavas Greinus. 1960 m. G. Greinus galutinai perduoda vadovavimą klubui savo žemiečiui, Klaipėdoje gimusiam Horstui Bliumui, nors iki pat savo mirties aktyviai rūpinosi veislės išsaugojimo reikalais ir klubo veikla. Gustavas Greinus mirė 1987 m., palaidotas Vokietijoje. Lietuvoje iki šiol Klaipėdos aukštaskraidžius balandžių veislę aktyviai puoselėja Palangos balandininkų klubo ir Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės augintojų klubo nariai.

Palangos balandininkų klubo vardu nuoširdžiai dėkoju už neeilinį ir istorinį renginį Priekulės seniūnijos seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, Gargždų krašto muziejaus filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus vadovei Sabinai Vinciūnienei, Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijos prezidentui Ramūnui Naruševičiui, Kauno balandininkui Raimundui Rutkauskui, Palangos balandininkų klubo nariams Vytautui Ramonui, Česlovui Vėbrai, Evaldui Okuličiui, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjui Robertui Trautmanui ir už 250 balandžių paleidimą Klaipėdos sportinių balandžių klubo ‚,Viesulas“ pirmininkui Rimvydui Leonauskui ir jos nariui Gintarui Girdžiūnui.

Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas

“Vakarų ekspreso” nuotraukos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Negailestingų stichijų ir karų kankinamam pasauliui iš Lietuvos pajūrio siunčiama meilės ir taikos žinutė. Žibininkų kaime (Kretingos raj.), šalia „HBH“ komplekso esančiame skulptūrų parke iškilo 10 metrų aukščio Jėzaus statula. 


Jau lyg ir nuslopus skandalui dėl vadinamųjų dušinių, kitaip sakant, poilsio vilos įteisinimo Meilės alėjoje, Palangoje triukšmą kelia pajūrio kopose prasidėję kavinės įrengimo darbai.


Savaitgalį Palangoje vykęs, jau tradiciniu tapęs, labdaros renginys „Vilties žvaigždė“ subūrė pajūrio elito atstovus.


SBA ir pajūrio regioninis parkas telkia gyventojus į savanorišką talką, skirtą pajūrio kopų išsaugojimui – „Kopoms reikia tavęs“.


Pasak Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovės Laimutės Ežerinskienės, pajūrio medikai jau pradeda justi kartu su šilumos banga įsibėgėjantį vasaros sezoną.


2021 m. rugpjūčio 30 d. Priekulėje įamžintas Gustavas Greinus, kuris lygiai prieš 100 metų, 1921 metais, Pasaulio balandžių veislių sąraše įregistravo Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės standartą. Ant išlikusio gyvenamojo namo, kuriame gyveno Gustavas Greinus, pakabinta atminimo lenta. Tai buvo neeilinė šventė Lietuvos balandininkams ir Priekulės gyventojams. Keletą žodžių apie šią...


Šiandien, pirmadienio popietę, įvyko Seimo laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės posėdis. Nuotoliniame susitikime taip pat dalyvavo 6 pajūrio regiono merai: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos Šilutės rajonų. Susitikimo tikslas - išklausyti ir aptarti Lietuvos pajūrio regiono savivaldybių merų informaciją apie savivaldybių ir šio...


Šiandien, antradienį, gruodžio 8 d., Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pateiktas prašymas dėl laikinosios „Lietuvos pajūrio bičiulių“ grupės įregistravimo. Grupės pirmininku buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas, pavaduotoju – TS-LKD atstovas Arvydas Pocius....


Kurorto įkūrėjų įamžinimas valdžiai virsta kančia  4

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013 12 05 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Tris šimtai metrų kurortui mažai reikšmingos, anksčiau buvusios bevardės alėjos, kuriai suteiktas Grafų Tiškevičių vardas. Negi tik tokios Palangos pagarbos verti kurorto įkūrėjai?


Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius