Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tiesia ranką pajūrio bendruomenėms

Audronė GRIEŽIENĖ

Savaitgalį Šventojoje su koncertais ir jautriu dokumentiniu filmu apie Šventosios švyturį ir jų prižiūrėtojus, tradicine amatų muge, jaunųjų buriuotojų pasirodymais, vikingų laivų varžybomis ir žvejų valčių paradais, apdovanojimais, vasaros vėju ir gera nuotaika praūžė Jūros žvejo šventė. Šiemet ji buvo skirta garbingai datai – Jūrų uosto atstatymo 100-mečiui. Būtent prieš tiek metų pavasarį padėtas kertinis akmuo tapo simboliniu žingsniu į miestelio jūrinę ateitį.

Edukacijos vaikams, arba kam reikalinga tvari energija

Į didžiulę renginių puokštę gražiai įsikomponavo Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės ir Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ edukacijos, surengtos Prieplaukos gatvėje. 

„Ignitis renewables“ edukacijų zonos neaplenkdavo tie, kuriems įdomu kuo daugiau sužinoti apie vėjo energetiką: vėjo parkus jūroje ir ant žemės. Mažieji šventės dalyviai iš detalių čia galėjo savo rankomis susikonstruoti mažus vėjo elektrinių modelius ir patys pamatyti, kaip iš tikrųjų jos veikia, kaip vėjas tampa atsinaujinančios energijos šaltiniu. 

„Man iškart pavyko! Elektrinė pradėjo veikti, tik norėjau, kad vėjas pūstų stipriau – tada elektrinės sparnai suktųsi dar greičiau“, – savo įspūdžiais pasidalijo 8-erių Aretas ir Klaipėdos. 

„Ignitis renewables“ komanda vaikams dovanojo ir edukacinių knygelių su užduotimis ir atsakymais į klausimus, kas yra tvariai gaminama energija, kam ji reikalinga, kokią įtaką daro siekiant suvaldyti klimato krizę. 

Pasak „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorės Vaivos Indilaitės-Girtzės, dalyvaudama renginiuose, įmonė kuria su vietos bendruomenėmis šviesios kaimynystės santykį su Klaipėdos, Karklės, Palangos, Šventosios vietos bendruomenėmis. Taip pat tokių susitikimų metu įmonės atstovai gali plačiau papasakoti apie svarbius projektus, tarp jų ir apie būsimą Lietuvos jūrinių vėjų elektrinių parką „Curonian Nord“.

Kas iš tikrųjų tie šventojiškiai?

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų keliai susiėjo su Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininke Deimante Adomaitiene. Bendradarbiaujame antrus metus, ji padėjo iš arčiau pažinti šventojiškius, tarėmės, kartu ieškome geriausio ir atviriausio formato žmonėms papasakoti apie jūrinį vėją ir mūsų įmonės veiklą“, – sakė V. Indilaitė-Girdzė. 

Šventosios bendruomenė esanti įdomi ir dėl to, kad atskirą jos dalį sudaro žvejai. Anot pašnekovės, –  tarsi būtų „bendruomenė bendruomenėje“.

„Nuo seno taip ir jautėmės! Dabar esam koks 20 žvejų. Tie senieji išmirė, jų vieton stoja jaunimas. Anksčiau į jūrą eidavom dažnai, o  dabar galima tik žiemą, kai jau stintos pasirodo. Tokios  taisyklės“,– atviravo netoli „Ignitis renewables“ edukacijų kiemelio žuvienę iš upėtakio kartu su pagalbininke Vanda viręs Ričardas Grišinas. Tikruoju kuršiu prisistatęs šventojiškis sakė pats žvejojantis nuo vaikystės, šią tradiciją paveldėjęs iš savo tėvo. 

„Visada laukiu Jūros žvejų švenčių – ta diena mūsų miesteliui ypatinga“, – sakė specialiai žvejiška atributika pasipuošęs R. Grišinas. 

Susitiko praeitis ir ateitis 

D. Adomaitienės žodžiais, šiemet šventė ypatinga, nes skirta Šventosios Jūrų uosto atstatymo 100-mečiui. Edukacijų erdvėje Prieplaukos gatvėje ta proga surengta istorinių nuotraukų paroda. 

Kaip papasakojo uosto paslaugų administratorius Vygintas Lekavičius, 1925-aisiais Lietuvos Vyriausybė Šventosios jūrų uosto atkūrimo darbų ėmėsi turėdama tikslą užtikrinti valstybės ekonominius poreikius – buvo pradėta molų ir krantinių statyba, formuojamas uostas, kuris tarnautų ir žvejybai, ir prekybai. 

V. Lekavičiaus žodžiais, parodoje susidūrė praeitis ir ateitis: 33 didelio formato nuotraukos, parinktos per   pasakojo apie svarbiausius uosto kūrimo momentus – ne tik apie molų ir krantinių statybas, bet ir apie to meto žvejų gyvenimą ir buitį, pirmąsias Lietuvoje jūros šventes, poilsiautojų Šventojoje kasdienybę,  o 10-yje  užfiksuota Šventosios jūrų uosto vystymo projektų vizualizacija – vietiniai gyventojai ir miestelio svečiai galėjo iš anksto pamatyti, kaip atrodys būsimi molai, sutvarkytos krantinės, naujai pastatyta buriavimo mokykla. Jos statybos darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį. 

V. Lekavičiaus žodžiais, turėti mokyklą, kurioje buriuoti mokytųsi šventojiškiai, palangiškiai, klaipėdiečiai ir kiti vaikai iš aplink, Lietuvai svarbu kaip jūrinei valstybei. Nors ir dabar uostamiestyje veikia klubas „Žiemys“, tačiau jį lankantieji per uosto teritoriją į jūrą patekti negali, buriuoja mariose. 

Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“ ir šioje Jūros žvejo šventėje surengė susidomėjimo sulaukusias buriavimo pamokas.