Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti
Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams.
Reikalavimai pareiškėjams
Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.
Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur.
„Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.
Kompensavimo sistema
Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.
Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką.
Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules.
Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę.
Būtini dokumentai
Pažymėtina, kad pareiškėjams, kurie ataskaitiniais arba ankstesniais metais (bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.) buvo įsigiję nuo žinduolių ar paukščių laimikį apsaugančią įrangą ar įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.
Taip pat 40 proc. kompensacija taikoma pareiškėjams, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją viršija Q3 reikšmę. Tokiu atveju kartu su paraiška būtina pateikti įrangos ar įrankių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įrangos, apsaugančios laimikį nuo žinduolių ar paukščių, ir įrankių kontrolę užtikrina Žuvininkystės tarnyba.
Kompensacija mokama už 2014–2020 metus pagal ūkio subjektų bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Už kiekvienus metus teikiama atskira paramos paraiška. Sprendimą dėl kompensacijos skyrimo arba neskyrimo priima NMA.
Priemonei įgyvendinti lėšos skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc. bendrojo finansavimo) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.
Priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.
Dienraščio „Klaipėda“ archyvo nuotr.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Dalis „Sodros“ išmokų gavėjų sulauks pokyčių: keisis išmokų ribos
2023 09 29 | Rubrika: Miestas
Nuo spalio bus perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai.
Nuo liepos keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų dydžiai
2023 06 30 | Rubrika: Miestas
Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.
Kodėl metalinės sūpynės turėtų atsirasti jums priklausančioje erdvėje?
***, 2021 04 20 | Rubrika: Miestas
Jei turite jums priklausančią erdvę – sodą ar kiemą, tokiu atveju, verta pagalvoti ir apie tai, kokie elementai turėtų joje atsirasti, kad jūsų gyvenimas būtų dar kokybiškesnis. Bene greičiau į galvą ateina mintis, kad šias erdves reikia puošti įvairiais augalais – tam, kad būtų galima mėgautis itin estetišku vaizdu, o taip pat – įvairiais...
Mindaugas Skritulskas: „Priėmus verslinės žvejybos draudimus Baltijos jūroje, apie 1.7 milijono eurų Šventosios uosto atstatymui tektų grąžinti“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 04 07 | Rubrika: Miestas
Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas neslepia – nesąs nei žvejys profesionalas, nei žvejybos mėgėjas, tačiau Seime pasirodžiusi iniciatyva drausti verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje jį neramina. „Dėl jų Šventosios uosto atstatymas, kuris dabar pradedamas vykdyti iš ES lėšų, taptų neįmanomu, o lėšas, apie...
Sausio 24 d. Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą ant Palangos tilto, kurio tikslas – įsitikinti, kad žvejai mėgėjai, gaudydami stintas Osmerus eperlanus, laikosi Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių reikalavimų.
Nuo koronaviruso nukentėjusioms žvejybos įmonėms – parama
2020 11 13 | Rubrika: Miestas
Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo Covid-19 pandemijos, nuo spalio 26 iki gruodžio 7 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Iš viso kvietimui skirta 1 mln. Eur. Parama bus teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų...
Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti
2020 09 25 | Rubrika: Miestas
Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos...
Kaip išsirinkti žvejybos reikmenis internetu?
2020 07 13 | Rubrika: Miestas
Žvejyba – tikrai malonus, tačiau įvairaus inventoriaus reikalaujantis laisvalaikio užsiėmimas. Jei bet kurio žvejo paklaustume, ką jis dabar norėtų įsigyti, pirkinių sąrašas gali būti tiesiog nesibaigiantis, nes šiam hobiui nuolatos reikia tam tikrų reikmenų.
Šventosios uostą atkurs nuo žvejybos vietų 2
"Palangos tilto" informacija, 2019 02 03 | Rubrika: Palangos nekilnojamas turtas
Kaip vyksta Šventosios jūrų uosto atstatymo darbai? "Svarbiausias darbas, kuris dabar vyksta yra galimų finansavimo šaltinių paieška. Nuo pritrauktų pinigų kiekio priklausys konkretūs uosto atkūrimo darbai. Šiame etape ką nors konkretizuoti yra sudėtinga,"- sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Šventojiškius paliks be vandens arba kas turėtų ginti viešąjį interesą? 1
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 19 | Rubrika: Miestas
Ar liks dalis Šventosios gyventojų be vandens? Ką nuspręs teismas pagal prokuratūros teikiamą ieškinį dėl viešo intereso gynimo? Verslininkas V. Šimaitis teigia, kad jis neginamas – valstybė turėtų jį ginti nuo Teritorijų planavimo ir Statybų priežiūros inspekcijos užmačių.
