Žymūs palangiškiai: „Vien Palangos vizijų nepakanka - reikia jas įgyvendinti“

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-02-01
Peržiūrėta
2137
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.

 

Problema senesnė

„Dabar artėja savivaldos rinkimai, tačiau problema ne dabar yra susiformavusi. Iš pat pradžių trūko vizijos, negalėjo likti Palanga tokia pati, kokia buvo okupacijos metais. Politikai gana ilgai užtruko, kol tai suprato – Palanga įdomi žmonėms tik prie šiltos jūros“, - savo nuomone sutiko pasidalinti „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Pasak jo, neužteko kurorte vien tik lovų, nepakanka, žinoma, ir dabar. Visuomet palangiškių didžiausias finansavimo šaltinis buvo poilsiautojai, tad jų norisi kuo daugiau.

„Vizijų kūrimas yra pats maloniausias darbas“, - patikino ir Klaipėdos universiteto rektorius, istorikas, profesorius Vladas Žulkus. Tačiau, kaip pabrėžė profesorius, vien vizijų neužtenka, dažniausiai viskas atsiremia į finansinę pusę. Tai, jog problema slypi ne dabartinėje plotmėje patvirtino ir profesorius. „Reikia gebėti tinkamu laiku pritraukti investicijas“, - patikino V.Žulkus.

 

Bent kartą per mėnesį aplankytų

Prisiminęs ankstesnę Palangos padėtį, R.Valatka teigė, jog visuomet kurorte trūko uždarų vietų, kur žmonės galėtų leisti laiką ir pinigus, pavyzdžiui, teniso kortų, fitneso klubų: „Dabar, žinoma, jau yra tokių vietų, tačiau jose lankytis nėra pigu, ne visi gali sau leisti atverti tokių pramogų duris“. Ne paslaptis, jog dauguma, atvykstančių bent kartą vasaros metu į Palangą, žiemos metu kurortas iš kelionės žemėlapio išbraukiamas. Kaip teigė R.Valatka, poilsiautojų šalta jūra nevilioja.

„Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus nuomone, Palanga turėtų būti mylima ne tik vasarą, jo didžiausias noras būtų, jog kurortas taptų tokia vieta, į kurią kiekvienas žmogus atvyktų bent kartą per mėnesį.

 

Gebėti pritraukti investicijas

„Valdžią kritikuoti ir pulti dabar yra madinga“, - dabartinę visos Lietuvos situaciją apibūdino profesorius V.Žulkus, tačiau, kaip pats paminėjo, visų kalčių negalima suverst būtent vienai kuriai nors valdžiai. Pasak jo, Palangos miesto savivaldybė nėra labai jau „bagota“, o, kaip žinia, kuriamiems planams reikia lėšų. Natūralu, jog tokiu atveju jie ima strigti. „Žinoma, Palanga ir praleidžia geras galimybes, taip, kaip buvo su Europos Sąjungos finansuojamomis lėšomis. Kažkas buvo daroma, tačiau per mažai“, - teigė V.Žulkus.

Visiems daugiau ar mažiau pakenkė Lietuvoje „įsigalėjusi“ krizė. Palanga – ne išimtis. Kaip teigė R.Valatka, Palanga pavėlavo į tą traukinį ir neteko dalies investicijų. „Dabar pinigėlių gauti daug sunkiau. Atvirkščiai buvo su Druskininkais, jie suspėjo“, - palygino lrytas.lt vyriausiasis redaktorius. Skirtumą tarp Palangos ir Druskininkų įžvelgė ir profesorius V.Žulkus. Pasak jo, taip pat svarbu – gebėti pritraukti investicijas. „Juk visi žinom Šventosios uosto istoriją, žinom apie statybas, kurios stringa, o kartais susiduriama ir su tuo, jog nėra žemės vienai ar kitai investicijai“, - vardino problemas V.Žulkus.

 

Žmonės, norintys mirti už Palangą

„Visiems aišku, jog Palanga turi neeilines galimybes, žinoma, gaila, jog jos nėra išnaudojamos“, - kalbėjo V.Žulkus. Tačiau, pasak žinomo palangiškio, kaltinti vien Palangos valdžią negalima, nes bėda slypi pačioje valstybėje. „Reikia miegoti po ministerijų slenksčiais“, - konstatavo V.Žulkus.

Patys būdami palangiškiais, garsinantys Palangos vardą žmonės su nostalgija ir didžiule viltimi žvelgia į savo miesto ateitį. „Kasdien vaikštai ir matai, abejingas likti negali“, - patikino profesorius V.Žulkus. „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius R.Valatka pabrėžė, jog svarbiausia yra žmonės, tikrieji palangiškiai, kurie norėtų mirt už Palangą. Tokių žmonių išties dar esama, tikima, jog dar ir bus.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kurorto gyventojai ir miesto svečiai noriai aukoja karo nusiaubto Palangos miesto-partnerio Bučos žmonėms. Per Bučos miestą, esantį vos už 30 kilometrų nuo Kijevo, eina automagistralė į Ukrainos sostinę, tad Kijevo prieigose esanti Buča šiuo metu yra tapusi itin didelių karinių veiksmų auka. Miestas verčiamas griuvėsiais, vietos gyventojai neturi nei elektros, nei šildymo, jie negali išeiti iš...


Jausti karo baimę ir nerimą dėl ateities šiandien yra natūralu, reiktų kuo daugiau kalbėtis tarpusavyje ir „išventiliuoti“ šiuos jausmus, taip pat koncentruotis į dalykus, kuriuos galime pakeisti, bei kasdienių darbų rutinoje rasti stabilumą – taip pataria emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir specialistai. 


Penktadienį, spalio 1 d., Palangoje nustaryta 14 naujų koronaviruso atvejų, šiuo metu kurorte serga  135 palangiškiai. Šalyje peržengta dar viena COVID-19 riba: praėjusią parą (iš penktadienį, spalio 1 d., į šeštadienį, spalio 2 d.) šalyje nustatyti Lietuvoje nustatyti 2066 COVID-19 atvejai, mirė 21 žmogus, iš jų devyniolika buvo nepasiskiepiję.


Statistikos departamentas skelbia, kad per parą, iš pirmadienio į antradienį, Palangoje patvirtinti 7 nauji koronaviruso atvejai. Šiuo metu kurorte COVID-19 serga 32 palangiškiai. Nuo pandemijos pradžios susirgo 1739 Palangos miesto gyventojai.


Per parą iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje užregsitruoti 337 nauji koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota, skiepų sulaukė beveik 15 tūkstančių asmenų. Koronaviruso atvejų pastebimai padaugėjo ir Palngoje: trečiadienį kurorte užfiksuoti 5 nauji atvejai, šiuo metu juo serga 38 palangiškiai. O nuo pandemijos pradžios koronavirusu Palangoje iš viso susirgo 1240 žmonių.


Visas būrys klaipėdiečių darbuojasi Palangoje, tačiau toli gražu ne visi čia pritampa, o juo labiau diriguoja kitiems. Tačiau klaipėdietei, buvusiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėjai, o dabar Palangos Kultūros ir Jaunimo centro (PKJC) direktorei Vitai Petrauskienei pasisekė – Palangoje ji nardo kaip žuvis vandenyje, nors prieš beveik...


Šiandien Konstantinas Skierus, aštuonerius metus vadovavęs UAB „Palangos komunalinis ūkis“, – laisvas žmogus. „Ko gero, pirmą savaitę per aštuonerius metus galiu normaliai išsimiegoti – vis tekdavo keltis 5 valandą ryte. Visi nori mano išėjimą susieti su politika, bet sakau tiesiai: politikos mano sprendime nėra. Pavargau...


Trečiadienio vakarą S. Vainiūno meno mokyklos salėn susirinkusiems Palangos bendruomenės nariams miesto meras Šarūnas Vaitkus pristatė praėjusio pusmečio veiklos ataskaitą. Porą valandų trukusiame susitikime su gyventojais meras ne tik vardijo savo ir visos komandos – Tarybos ir Savivaldybės administracijos darbuotojų – atliktus darbus bei artimiausiu metu numatomus pradėti...


Toli nuo vietos politinių intrigų, labiau primenantis didmiesčio, o ne kurorto kurios nors įmonės vadovą ir neretai miesto savivaldybės Taryboje balsuojantis kitaip nei politiniai bendražygiai opozicijoje. Kas? Kas seka vietos kurorto gyvenimą, nebūtų sunkumų įvardinti politiką, kurį turiu omenyje


Pastaruoju metu kurorte vis aktyviau diskutuojama, kaip sukurti modernesnį kurortą ir jame geresnį gyvenimą žmonėms. Natūralu, jog metams bėgant ir situacijai menkai tesikeičiant žmonėms patikėti kažkuo geresniu pernelyg sunku. Apie dabartinę Palangą su „Palangos tiltu“ sutiko padiskutuoti Palangos miestą jau daugelį metų garsinantys, nepaisant jos klestėjimo ar nuosmukio, žymūs palangiškiai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius