Pernai iš devynių paskelbtų konkursų įvyko vos du kurorto švietimo įstaigų vadovų kėdėms užimti

„Palangos tiltas“ vasarą rašė, kad Palangoje pernai vasarą buvo paskelbti net devyni konkursai miesto švietimo įstaigų vadovų kėdėms užimti. Tai, ko gero, buvo absoliutus (anti) rekordas šalyje, turint oment, kiek mūsų kurorte yra švietimo įstaigų ir kiek vadovų joms vienu metu buvo ieškoma. Kas pasikeitė per pusę metų?
Praėjusiais metais iš devynių paskelbtų įvyko du konkursai
Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Andziulis sakė „Palangos tiltui“, kad praėjusiais metais iš devynių paskelbtų įvyko du konkursai, į švietimo įstaigų – lopšelių-darželių „Nykštukas“ ir „Gintarėlis“ – direktorių pareigas.
„Nacionalinei švietimo agentūrai per nustatytą laikotarpį neįvertinus pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų, penkių konkursų (į „Baltijos“ pagrindinės mokyklos, Šventosios pagrindinės mokyklos, Pradinės mokyklos, Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Švietimo pagalbos tarnybos direktorių pareigas) pretendentų atrankos datos perkeltos į vėlesnį laiką. Visuose konkursuose buvo po vieną pretendentą, išskyrus Stasio Vainiūno meno mokyklos konkurse – jame prašymus pateikė penki pretendentai,“ – sakė R. Andziulis.
Anot jo, nesant pretendentų, buvo skelbiami nauji konkursai į lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Sporto centro direktorių pareigas.
„Kol kas lopšelis-darželis„Sigutė“, Palangos pradinė mokykla ir Sporto centras vis dar yra be vadovų. Kitų keturių vadovų, kurių kadencija pasibaigė, darbo sutarties terminas pratęstas iki įvyks konkursai ir bus paskirti vadovai,“ – sakė R. Andziulis.
Palangos miesto savivaldybė vasarą skelbė konkursus Palangos „Baltijos“ pagrindinės, Palangos pradinės, Palangos Stasio Vainiūno meno, Palangos Šventosios mokyklų, Palangos sporto centro, Palangos švietimo pagalbos tarnybos, Palangos lopšelių-darželių „Gintarėlis“ ir „Sigutė“ direktorių pareigoms eiti.
Ar tokia situacija normali?

Labai neapibrėžta
„Manau, kad Palangoje trūksta švietimo įstaigų vadovų dėl to, kad daugeliui jau baigėsi penkerių metų kadencija. Jei Savivaldybė esamus vadovus įvertina gerai arba labai gerai, dalyvauti konkurse, pasibaigus kadencijai nereikia. Negaliu kalbėti už savo kolegas Palangoje, bet, mano nuomone, Lietuvoje situacija su mokyklų vadovais yra gana kebli. Mokyklos vadovas – viešas asmuo, prisiima milžinišką atsakomybę, turi kurti palanką ugdymo ir mokymosi aplinką mokytojams, mokiniams, pavaduotojams, bendrauti su tėveliais. Sakyčiau, kad dėl čia suminėtų priežasčių ir kitų niuansų direktoriaus pareigybė tikrai nėra patraukli,“– „Palangos tiltui“ vasarą sakė Leonas Šidlauskas, Palangos senosios gimnazijos direktorius.
„Pavyzdžiui, mano alga „į rankas“ yra 1150. Dar kartais būna priedų. Manau, kad tai – mažai, turint omeny mano išvardintus faktorius. Koks vyras eis dirbti už 800-900 šimtus (eurų) ir prisiimti šitokią atsakomybės naštą? Toks žmogus turi būti arba savo darbo entuziastas, arba vedamas kitų, ko gero, ne visiems suprantamų motyvų“, – liepą sakė L. Šidlauskas.
„Tai yra esminis dalykas dėl ko ugdymo įstaigos direktoriaus darbo vieta nekonkurencinga, norinčių į jas eiti beveik nėra. Išsilavinę, kompetentingi žmonės paprastai dirba kitur. Nors konkursiniai reikalavimai užimti švietimo įstaigos vadovo vietą krinta, ir tai mažai padeda – niekas nesiveržia,“ – sakė L. Šidlauskas.

Didelis stresas
Dar vienas dalykas – stresas, kurį itin patiria švietimo įstaigų vadovai.
„Maža paslaptis: iš mūsų reikalauja ir tėvai, ir mokiniai, ir mokytojai, ir vietos Švietimo skyrius, ir profsąjungos, ir – kas tik gali,“ – neslėpė direktorius.
„Mums pavestų funkcijų – labai daug, atsakomybė yra milžiniška, didžiuliai reikalavimai, sudėtingas vertinimas. Visi supranta, kad vadovas – ugdymo įstaigos veidas, turėti gerą jį labai svarbu. Bet atlygis aiškiai parodo, kad šie specialistai vis dėlto nevertinami,“ – sakė L. Šidlauskas.
Anot jo, jau ne vienerius metus mokytojo, ir mokyklos vadovo darbo vieta yra nekonkurencinga – dažnai apskritai neatsiranda norinčių į atsilaisvinusią darbo vietą.
„Priežastys, mano nuomone, yra kelios: kaip minėjau, dėl menko atlyginimo į mokyklos vadovo pareigas neina gabūs žmonės. Turi įtakos ir nustatytos kadencijos – nepatiksi ir tavo kaip mokyklos vadovo paslaugų bus atsisakyta. Tokiu atveju, maža vilties, kad atleistas iš pareigų gausi mokytojo darbą mokykloje. Dar viena priežastis – didžiulė biurokratija ir susikurtais beprasmiais, daug laiko atimančiais ritualais veikiantis švietimo viešasis administravimas,“ – buvo atviras L. Šidlauskas.
L. Šidlauskas vasarą sakė „Palangos tiltui“, kad planuojąs gimnazijai vadovauti dar kelis metus.

Tik fanatikai?
„Permainos švietimo sistemoje nesibaigia nuo tada, kai aš baigiau pedagoginį 1979 metais. Ko tik mes nesame matę? Bijau, kad tai niekada nesibaigs. Bet koks laikinumas, kadencijos ir panašiai daugeliu atveju įneša chaosą, vadovui trumpalaikė perspektyva nėra motyvuojanti,“ – įsitikinęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Dočkus. Jis – ir pedagogas, ir savivaldybės Tarybos Švietimo, Kultūros ir Sporto komiteto narys.
Po savivaldybių tarybų rinkimų, anot jo, keičiasi švietimo politikos formuotojai, o su jais dažnai – mokyklų vadovai.
„Naujai atėjusieji tarybos nariai ima kopijuoti ir taikyti įvairiausių valstybių patirtį čia pas mus. O juk geram rezultatui reikia stabilumo, didžiulio įdirbio ir nors 8-10 metų, kad pasimatytų darbo vaisiai,“ – įsitikinęs A. Dočkus.
„Manau, kad Palangoje dirbantys švietimo įstaigų vadovai – puikūs specialistai, nusiskundimų dėl jų nėra, moksleivių rezultatai geri. Mano galva, direktorių kadencijos galėtų būti ilgesnės. Juk atėjusiam į naują vietą žmogui reikia adaptuotis, perprast sistemą, padaryt įdirbį, o vos apšilus kojas, pasikeitus savivaldybės vadovams, neretai tenka trauktis,“ – sakė žinomas kurorto pedagogas.

Išdrįsta ne visi
Laima Valužienė, Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, taip vasarą komentavo „Palangos tiltui“ unikalią situaciją: „Šiandien spartūs gyvenimo pokyčiai vyksta visose srityse, ypatingai švietime susiduriame su naujais iššūkiais, todėl keliami dideli reikalavimai ir ugdymo įstaigų vadovams. Vadovauti šiuolaikinei mokyklai gali vadovai, ieškantys, kaip keisti mokyklos valdymą, gebantys valdyti kaitos procesus, nuolat tobulinantys vadybinius gebėjimus ir galintys būti vadovais lyderiais. Tikrai nėra paprasta rasti tokių žmonių,“ – sakė L. Valužienė.
Anot jos, būti ugdymo įstaigų vadovu – didelis iššūkis ir atsakomybė, gal todėl ne visi perspektyvūs jauni mokytojai, anot jos, išdrįsta teikti savo kandidatūras vadovo pareigoms užimti.
„Nacionalinėje švietimo agentūroje Vilniuje pretendentų kompetencijų vertinimą atlieka kvalifikuoti ekspertai, tad palangiškiai gali tikėtis tinkamų kandidatų,“ –vasarą vylėsi „Palangos tilto“ pašnekovė. Tačiau ji prisipažino, kad laukti konkurse didelės konkurencijos nereikėtų.
„Pastaruoju metu man susidarė įspūdis, jog švietimo sistemos vengia daugelis gerų specialistų,“ – sakė L. Valužienė.
Atrodo, vedėja buvo teisi – Palanga vis dar neturi septynių ugdymo įstaigų vadovų.