Svetlana Tučkė: „Kadangi mano nėštumas buvo kaip iš vadovėlio, pajuokauju, kad dar ne vieną atžalą pagimdysiu“

Daugeliui pažįstama Svetlana Tučkė (buvusi Grigorian – L.J.), Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė, su vyru Luku, kurį ji vadina „vyro idealu“, sūpuoja judviejų meilės vaisių – dukrytę. Ingutę! Mergytė šiandien, rugsėjo  20 d., švenčia savo pirmąjį mėnesį Žemės planetoje.  „Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, o ir lytis tapo aiški, natūraliai pajutau, kad norėsiu savo dukrytei suteikti Ingos vardą. Savo mamos garbei. Džiaugiuosi, kad vyras mane palaikė šiuo klausimu. Taigi sūpuojame Ingutę,“ – „Palangos tiltui“ sakė Svetlana.

–  Kaip smagu, kad sutikote pasikalbėti apie motinystę. Ar taip ją įsivaizdavote?

–  Motinystę įsivaizdavau kaip stebuklą. Džiaugiuosi, kad mudviem su vyru teko galimybė patirti džiaugsmą tapti tėvais. 

–  Kokių vertingiausių ir įdomiausių patarimų, kaip rengtis kūdikio atėjimui į pasaulį, jo auginimui susilaukėte iš savo mamos? Iš draugių?

–  Patarimų būta daug. Dabar jau suprantu, kad eiti miegoti tada, kai miega vaikas – bene svarbiausias iš jų. 

–  Labai gražiai dukrytę pavadinote socialiniuose tinkluose – „liūtuke.“ Kodėl liūtuke?

–  Liūtukė, nes toks jos horoskopo ženklas. 

–  Anksčiau, ko gero, panaktinėdavote ruošdamasi darbui Seime ar Tarybos posėdžiams. Kiek valandų per naktį miegate, kai „liūtukė“ vis urzgia ir prašo mamos pienuko ir dėmesio?

–  Naktys, bent jau šiuo etapu  –  tikrai neramios. Mažoji dar neskiria dienos ir nakties, todėl bunda dažnai, prašo artumo. Prisipažinsiu, kad sunku, bet suprantame, kad tai laikina, ir stengiamės abu  su vyru jai suteikti visišką saugumą, tenkiname visus mažylės poreikius. Ji juk  –  mūsų stebuklas ir mūsų visatos centras. 

–  O tėtis ir jūsų vyras Lukas labai stengiasi dėl jūsų?

–  Lukas man yra vyro idealas. Mes su dukryte jam esame jo pasaulis. Naktį iš esmės budėjimo režime esame abu. Aš pamaitinu, jis pasūpuoja dukrytę, kol ji užmiega. Vyras sako, kad jam ši patirtis primena tarnybą kariuomenėje. Savo laiku Lukas savanoriškai atliko privalomą karo tarnybą ir, būnant tarnyboje, jam reikėdavo budėti ir naktimis. Dabar pajuokauja, kad ši patirtis kariuomenėje buvo į naudą.  

–  Ar buities dalykus aptarėte iki gimdymo? O kokius susitarimus reikėjo „skubiai“ peržiūrėti? 

–  Esame viena komanda. Mano vyras  –  supratingas, rūpinasi ir mumis, ir namais, ir mūsų saugumu. Tiek emociniu, tiek fiziniu, tiek ir finansiniu saugumu. 

–  Natūralu, kad daliai moterų gimdymas, ypač pirmasis, sukelia ir nemalonių jausmų – nuotaikos kaitas, nuovargį, nepasitenkinimą pakitusiomis kūno formomis. Ar jūs tai patyrėte? O gal turite patarimų tokioms moterims?

–  Mano nėštumas buvo kaip iš vadovėlio. Gimdymas – taip pat labai sklandus. Stresuoti labai nebuvo dėl ko, nes procesui ruošiausi: kartu su vyru lankėme kursus, skaičiau nemažai literatūros, o ir mama, sesė ir brolienė labai padėjo ir padeda su patarimais. Beje, mano pačios nusiteikimas, kad viskas bus labai gerai, manau buvo tikrai į naudą. 

Būsimoms mamytėms palinkėčiau išlikti ramioms, rasti laiko pastudijuoti apie gimdymą, žindymą ir augimo bei raidos šuolius. Atlikti „namų darbai“ padeda jaustis užtikrintai. 

–  Mažoji rugsėjo 20 d. „švęs“ savo pirmąjį mėnesį žemėje. Kai stebite ją, ar joje regite daugiau savo – ir armėniškų – proveržių bei grimasų ar mažylė – rami kaip tėtis?

–  Tikrai, laikas bėga greitai. Jau  –  tuoj mėnuo. Dukros bruožai sulig kiekviena diena, rodos, kinta. Panaši ji dabar labiau į tėtį. O kaip bruožai keisis ateityje, netrukus pamatysime. 

–  Ar jūsų vyras stebėjo pirmagimės atėjimą į šį pasaulį?

–  Taip, buvome kartu. Kitaip net neįsivaizdavome. Gimdymas buvo labai sėkmingas, viskas praėjo sklandžiai. Kadangi mano pirma patirtis buvo tokia sklandi, pajuokauju, kad dar ne vieną atžalą pagimdysiu. 

–  Jūsų tėvelių šeima, taip pat jūsų brolio ir sesers šeima – tokios tvirtos, mielos, sakyčiau, pavyzdinės. Tęsite šeimos tradicijas mažylę augindami? Kokias?

–  Šeima – visko pamatas. Tokias vertybes man, broliui ir sesei perdavė mūsų tėvai, kurie beje, jau šiais metais švęs 34-ąsias santuokos metines. 

–  Ar naudositės įstatymu pilnai – grįšite į darbą, kai mažylė paaugs?

–  Matysiu, kaip dukrytė diktuos mano darbotvarkę. Dabar mano epicentras – Ji. Bet atsiriboti nuo pasaulio ir savo darbų neplanuoju. Juolab, kad tikiu, jog viską galima suderinti.

–  O miesto Tarybos posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvausite? Nuo kada?

–  Praleidau Tarybos posėdį rugpjūčio mėnesį, bet jeigu tik pavyks, planuoju sugrįžti į darbus jau rugsėjį. Juolab, kad sulaukiu nemažai gyventojų kreipimųsi, ir klausimus reikia kelti viešumon bei juos spręsti. 

–  Ką jums reiškia būti gera mama?

–  Būti gera mama man reiškia atliepti naujagimės norus, patenkinti jos poreikius ir apgaubti ją ir jos pasaulį meile, šiluma, saugumu.

–  Neabejoju, kad esate labai laiminga, tiesa?

–  Labai!