6 faktai apie Joną Šliūpą – ekscentriškąjį pirmą Palangos burmistrą

Pirmojo Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo (1861–1944) biografija stebina drąsiais poelgiais, komiškais nutikimais, konfliktais bei asmeninio gyvenimo dramomis. 170-uosius metus švenčiantis LNM (Lietuvos nacionalinis muziejus) kviečia apsilankyti Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) ir geriau pažinti šią unikalią Lietuvos istorijos asmenybę, kuri nepalieka abejingų.

1. „Bedievis burmistras“

Kai kurie palangiškiai J. Šliūpą vadino „bedieviu burmistru“, nes jis buvo aktyvus laisvamanių judėjimo veikėjas. Jis viešai kritikavo bažnyčios instituciją ir kunigų luomą, propagavo civilinės metrikacijos ir laisvamaniškų kapinių steigimą. J. Šliūpas buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas ir tikėjo, kad lietuvių tautą reikia stiprinti būtent per mokslinį, o ne religinį švietimą. Vedamas šios vizijos, jis kovojo ir už visuotinę teisę į mokslą, nepriklausomai nuo žmogaus lyties ar turtinės padėties.

2. Vedė 32 metais jaunesnę moterį, į bažnyčią trenkė žaibas

Po daugiau nei 30 metų gyvenimo Amerikoje, J. Šliūpas su žmona Liudvika Malinauskaite-Šliūpiene grįžo gyventi į nepriklausomą Lietuvą. Tačiau, vos jiems grįžus, 1928 m. Liudvika sunkiai susirgo ir numirė.

Praėjus metams po pirmosios žmonos mirties, J. Šliūpas vedė 32 metais jaunesnę palangiškę – jo žmoną iki mirties slaugiusią tarnaitę Grasildą Grauslytę. Dėl šių vedybų J. Šliūpas sulaukė didelio šeimos ir giminės pasipiktinimo. Ypač dėl to, kad Grasilda buvo tokio paties amžiaus kaip J. Šliūpo jauniausioji dukra Hypatija Šliūpaitė-Yčienė-Žiūrienė, abi jos buvo gimusios 1893 m. Galimai ši santuoka sukėlė pasipiktinimą ne tik J. Šliūpo giminei – jam vedant Grasildą, žaibas trenkė į bažnyčią, kurioje vyko vestuvių ceremonija.

3. Pavertė Palangą kurortu

J. Šliūpas rūpinosi tikslingu Palangos kaip kurortinio miesto vystymu. Jis stiprino miesto administracinę autonomiją, skatino sveikatingumo įstaigų kūrimą, miesto infrastruktūros gerinimą, prisidėjo prie gydyklų steigimo. Vystydamas infrastruktūrą, reikalingą fizinės sveikatos gerinimo iniciatyvoms, J. Šliūpas plėtojo ir Palangos kultūrinį, intelektualinį gyvenimą. Jo pastangomis Palangoje buvo įsteigtos mokyklos, biblioteka. Jis pats vedė paskaitas, skatino švietimą ir rūpinosi istorinio paveldo išsaugojimu, įskaitant Palangos Kurhauzą.

4. Nuotolinės medicinos pradininkas

Gyvendamas Amerikoje, J. Šliūpas konsultuodavo pacientus nuotoliniu būdu: žmonės laiškuose aprašydavo savo sveikatos problemas, kartu voke siųsdavo dolerį, o J. Šliūpas atgal atsiųsdavo diagnozę ir patarimus.

5. Šiaurės sąjungų vizionierius

Lietuvos ateitį J. Šliūpas matė Šiaurėje. Jis aktyviai propagavo bendradarbiavimą su Šiaurės Europos valstybėmis ir skatino sukurti Šiaurės tautų sąjungą. J. Šliūpas turėjo ir ambicingą viziją suvienyti jėgas su kaimynine Latvija ir įsteigti Lietuvių–Latvių Respubliką. Jis tikėjo, kad bendrystė su greta esančia baltų tauta ir Šiaurės valstybėmis padės Lietuvai stiprėti ir atsilaikyti nuo Rusijos įtakos.

6. Net 4 autobiografijos 

J. Šliūpas turėjo daugybę intelektualinių aistrų. Jis buvo aušrininkas, gydytojas, diplomatas, redaktorius, verslininkas, kovotojas už saugų ir sąžiningai apmokamą darbą. Taip pat aktyviai švietė visuomenę apie gamtos mokslus ir kitas temas. Per savo plačią karjerą J. Šliūpas parašė ir išleido daugiau nei 70 įvairaus turinio knygų, straipsnių ir kitų raštų. Jas J. Šliūpas pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais, pavyzdžiui, „Aržuolaitis“, „Baisusis Barzdočius“, „Kuokštis“, „Lietuvos Mylėtojas“, „Šlp“. Tarp šių J. Šliūpo raštų buvo net 4 autobiografijos – matyt, reikėjo daug puslapių, kad jis galėtų aprašyti visas savo veiklas ir istorijas.

Tai tikrai ne viskas!

Daugiau apie nuotykingą J. Šliūpo gyvenimą ir ekscentrišką asmenybę galite sužinoti LNM Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Užsisakykite edukacines pramogas el. paštu [email protected] ar telefonu +370 612 86114. Daugiau informacijos lnm.lt.