Ant dviračio iš Palangos į Klaipėdą – ir istorinė pažintinė kelionė

Palangos tiltas, 2012-07-30
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Ant dviračio iš Palangos į Klaipėdą – ir istorinė pažintinė kelionė

Esu prisiekusi dviračių mėgėja, tad, ko gero, nėra geresnio būdo išbandyti save, kaip sėsti ant dviračio ir pasipustyti padus į Klaipėdą. Taip ir padariau. Čia – mano įspūdžiai.

 

35 kilometrų kelionė

„Vis tiek turi baigtis kada tas takas“, – galvoju sau. Baigėsi. Už maždaug 35 kilometrų.  Po daugiau nei valandos jau nukabinus kojas sėdėjau ant Klaipėdos uosto molo.  Palangos Vytauto gatvė – Klaipėdos uostas. Toks buvo mano maršrutas. Bet apie jį – iš pradžių.

Iš Palangos Vytauto gatvės dviračių takas suka į pušyną. Pro mišką visąlaik švysčioja jūra. Gražu, o ir dviratininkų nedaug.

Pagal kelio nuorodas-rodykles gali ne tik smagiai ir saugiai riedėti, bet ir aplankyti pakeliui esančias žymias vietas.

Rodyklė „Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis – 200 metrai“. Nuokalnė. Įvažiuoji tiesiai į pliažą. Dešinėje – įrenginys, panašus į elektros skirstymo bokštus, aptvertas spygliuota viela, užrašai, draudžiantys artintis, vėliau ir cypianti signalizacija – visgi priartėjau kiek per daug. Kaip gelbėja laivus, ten išsiaiškinti taip ir nepavyko, todėl grįžtu į dviračių taką. Beje, Nemirsetos paplūdimys – ne Palangos „silkynas“. Keletas žmonių, džiūstančios valtys ir gelbėtojų bokštelis.

 

Žemaičiai – dosnūs

Važiuojant toliau, mane lydi neaukšti krūmokšniai ir žolynai, supantys taką iš abiejų pusių. Kaip tik vietoje, kur jau norėtum kvėptelti ir apžiūrėti aplinką pėsčiomis, matau apžvalgos aikštelę. „Pajūrio regioninis parkas. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis“ parašyta. Prerijos, o tolumoj jūra, su dangum besiliejanti.

Ilgai prerijom važiuoji, paskui taiga, lapuočių miškais ir Karklė. Pirmoje pasitaikiusioje kavinėj pasiprašiau vandens. Žemaičiai dosnūs žmonės – ir keliui įpylė butelį.

Netoli nuo pagrindinio kelio pora vaikų žirgais jodinėja. „Nutraukt žirgus gal nori?“ – šypteli fotoaparatą pamatęs žirgų verslu užsiimantis vyras. Mosteli ranka į pievą: „Matai, guli vienas. Atsargiai prieik ir nutrauksi gražiai“.

Pasimojavę atsisveikinam. Ačiū, Karkle!

Tai buvo geriausia kelio atkarpa. Likę trys kilometrai iki Klaipėdos – patys sunkiausi. Ne dėl nuovargio. Nemažą atkarpą tenka važiuoti keliu, pusiau užstatytu automobiliais, iš kurių staiga kas tiesiai prieš nosį iššoka. Vėliau kelionė tęsiasi duobėtu ir medžių šaknų iškilnotu dviračių taku, kuris atrodo gana niūriai, palyginti su buvusiuoju iki Karklės miestelio pabaigos.

 

Klaipėdos molas

Sekdamas kelio nuorodas dviratininkams, atsiduri tiesiai ant Klaipėdos uosto molo. Užsiropščiau ant aukščiausio akmens ir gaivinausi karkliečių vandeniu.

Grįždama stojau tik prie senųjų XIX a. pab.-XXa. pr. nebeveikiančių Melnragės kapinių. Gal tik šešios išlikusios kapavietės, visa kita apaugę žole. Prie pušų prikalti mediniai kryžiai, žymintys, po kuriuo medžiu palaidotas žmogus – dabar jau retas reiškinys. O atrodo taip lietuviškai, kukliai, santūriai. Šios kapinės priskirtos prie Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių.

Likęs kelias atgal prabėgo gerokai greičiau, nei važiuojant į priekį. Dviratininkų vakarėjant jau daugiau, o važiuodama pro pelkes ir uodus vakariene pavaišinau. „Atsiprašau! Praleiskite!” – šaukiu ir bandau laviruoti minioje. Labas, vėl Palanga!

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Iš Olandijos, kurioje vežioja gėles, į Palangą grįžęs palangiškis Saulius Lazdauskas, uoliai laikosi saviizoliacijos, nors jaučiasi puikiai. Didelis ilgų ir super-ilgų bėgimo distancijų aistruolis nenustygsta vietoje: taip norisi apsiauti sportinius batelius ir pasileisti kurorto miško takeliais. Tačiau ir karantine vyras rado išeitį: bute sustūmė stalą ir sofą ir...


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Palangiškio kortelės. Palangiškiams tai – naujiena, tačiau, kaip juokavo „Palangos tilto“ pašnekovai, dviračio išradinėti nereikėjo – tokia kortele naudojasi kiti miestai jau keletą metų.


Atsikėliau anksčiau už mano ypatingą žmogų. Nusiprausiau ir nusprendžiau trumpam išeiti įkvėpti gryno oro. Praktiškai visos vietos, kuriose teko apsistoti, buvo be langų – kad gyventojai, o dabar ir šalies svečiai, galėtų pasislėpti nuo Afrikos karščio. Tokiose vietose naktį tvyro aklina tamsa, o laiko nuovoka tiesiog ištirpsta erdvėje. Tad ir oro man...


Itin populiariame dviračių bei pėsčiųjų take, nusidriekusiame nuo prekybos centro „Rimi“ iki miesto ligoninės, pluša darbininkai – prasidėjo maždaug dviejų kilometrų ilgio tako remonto parengiamieji darbai.


Mano kelionė iš Anglijos, Bristolio, į Lietuvą, o man ir į Palangą, buvo įdomi ir stebint, ir pašnekinant bendrakeleivius, kurie Anglijoje tikisi geresnio gyvenimo.


1000 kilometrų lenktynių finišo liniją Palangoje pirmas kirto lietuvis

Pagal Viešųjų ryšių agentūros „Visus Bonus“ pranešimą spaudai, 2013 07 15 | Rubrika: Miestas

Tradicines 1000 kilometrų autolenktynes savaitgalį laimėjo Nemunas Dagilis, atstovaujantis komandai „General Financing-Autopaslauga“. Jis pirmasis kirto 1000 kilometrų lenktynių finišo liniją, anksčiausiai įveikęs šią distanciją sudarančius 334 ratus.


Kaip galima garsinti Palangos vardą Lietuvoje, kaip parodyti, kad mūsų miesto jaunimas – iniciatyvus ir neapkiautęs? Įvairiai. Ir nebūtinai spausdinant užsakomuosius straipsnius ar žūtbūt stengiantis įlisti „į televizorių”. Tai įrodė Senosios gimnazijos abiturientas Tautvydas Lubys, kartu su bendraminčių komanda dviračiu apvažiavęs septynis Lietuvos miestus ir...


Esu prisiekusi dviračių mėgėja, tad, ko gero, nėra geresnio būdo išbandyti save, kaip sėsti ant dviračio ir pasipustyti padus į Klaipėdą. Taip ir padariau. Čia – mano įspūdžiai.   35  kilometrų kelionė „Vis tiek turi baigtis kada tas takas“, – galvoju sau. Baigėsi. Už maždaug 35 kilometrų.  Po daugiau nei valandos jau nukabinus...


Palangos meras dažniau sės ant dviračio, kai taps Amsterdamo meru

Ugnė RAUDYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 09 27 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, tarptautinę dieną be automobilio, Lietuvoje minėjo daugelis šalies savivaldybių - kvietė gyventojus nesinaudoti tą dieną savo automobiliu, o vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Bet didžioji dauguma Palangos valdininkų su meru V. Stalmoku priekyje tądien neatsisakė automobilio patogumų. Kas, jeigu ne savivaldybės vadovai savo asmeniniu pavyzdžiu, turėtų kurti Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas