Ar gera būti pensininku Lietuvoje? (2)

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015-10-05
Ar gera būti pensininku Lietuvoje? (2)

Spalio 1-ąją dieną buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. „Palangos tilto“ šnekinti senjorai neretai skundėsi, kad sunku suprasti „šių dienų“ jaunimą, o kai kurie užsiminė, kad Palanga turėtų pasekti kaimynės Klaipėdos pavyzdžiu ir paskelbti Senjorų metus.

Su jaunimu nebėra bendros kalbos
Be pensininkų nepritekliaus dėl skurdžių pensijų klausimo, dėmesio netrūko ir senjorų santykiui su šiuolaikiniu jaunimu.
Sutikto ir kalbinto rašytojo Apolinaro Čepulio manymu, jaunimas šiais laikais nesupranta senų, o vyresnio amžiaus žmonės – jaunų. Tai esą yra visų laikų problema. „Jaunimas turi savų rūpesčių, žinoma, pasikeitė ir laikmetis. Dabar net požiūris į darbą visai kitoks – anksčiau dirbo ir norėjo uždirbt, dabar nedirba ir nori turėt. Dabar visai kiti interesai – kur gauti gerai apmokamą darbą, kur išvažiuoti, kaip gerai gyventi. Senukams rūpi, kur pailsėti ir kaip pragyventi. Apie save aš nešneku – gyvenu pakankamai gerai. Manau, kad dabar nebėra bendros kalbos. Žinoma, pasikeitė ir technikos pažanga. Viskas kompiuterizuota, automatizuota”, – mintijo garbingo amžiaus ponas.
Triukšmaujančiu jaunimu skundžiasi E. Mironova: „Jaunimas, tai kaip čia pasakius. Linksminasi namuose ir nekreipia dėmesio, kad kaimynystėje gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Tokia ta pagarba. Turiu sūnų, marčią, anūkus – jie mane gerbia”.
D. Bandukova tikino, jog šių laikų jaunimas – pasikeitęs. „Iš jaunimo pagarbos nesulauksi. Negali jiems nieko pasakyti – būna nepatenkinti. Žinoma, visokių yra – mano name gyvena kaimynų anūkai ir proanūkiai – jie tikrai labai malonūs. Visokių yra ir visokių turi būt”, – sakė pašnekovė.
Apie jaunimo kaitą mintijo ir A. Vilkienė: „Dabartinis jaunimas yra pasikeitęs – ne toks, kokie mes buvom. Būna, kad sulaukiam ir labai grubių žodžių, tokių kaip senė ir panašiai. Negalima sakyt, kad visi tokie, bet dauguma”.

Daug sugadinto jaunimo
Moteriai antrino ir pensijinio amžiaus Petronėlė: „Vaikai anksčiau buvo mandagūs – autobusuose nesigrūsdavo, leisdavo atsisėsti. Žinoma, aš nereikalauju, kad man užleistų vietą, bet vaikai, matydami, kad stovi invalidai, savo kuprines nuo sėdynių galėtų nukelti. Dabar dalis vaikų labai sugadinti”.
J. Augio tikinimu, anksčiau jaunimas buvo geresnis. „Dabar keliuose važiuoja ir nežiūri - užlenda. Nelabai mandagūs jauni žmonės. Anksčiau ir tvarka kitokia buvo. Kam dabar jaunimui dirbti – gauna kelis šimtus, „pachaltūrina“ kur gali ir gyvena”, – teigė vyras.
A. Baranauskienės manymu, jaunimo šiais laikais yra visokio. „Manau, kad jauni žmonės dabar yra šaltesni ir žiauresni. Kitas dalykas – nėra kultūringi ir vyresnio amžiaus žmonės. Būna kartais, kad įlipu į troleibusą, matau, kad sėdi berniukas ar mergaitė ir jei man skauda kojas, aš gražiai paprašau ar negalėtų užleisti vietos. Visada gražiai užleidžia, niekada niekas neatsakė „ne“. Būna, kad į autobusą įlipa seni žmonės ir pradeda priekaištauti, jog jaunimas sėdi – tai žinote, jaunimas irgi pavargsta. Jie ir sportuoja, aš puikiai suprantu, kad jie pavargsta, bet jei gražiai paprašysi jauno žmogaus, jis visada užleis. Nereikia priekaištų ir komentarų, viskas gražiai išsisprendžia”, – nuomone dalijosi kalbinta ponia.
Skirtumą tarp jaunimo anksčiau ir dabar įžvelgia pensijinio amžiaus Genovaitė. „Anksčiau tikrai jaunimas kitoks buvo. Pati buvau jauna ir žinau, kad labiau gerbėm ir pensininkus, ir mokytojus, ir žmones. To dėmesio mažoka, net paniekos tenka išgirsti, esą, seniai tik maišosi ir viskas. Labai skaudu tai girdėti, mes taip pat buvome jauni ir dirbome, ir širdį savo miestui atidavėme. Mes tampame tarsi kliuvinys, bet žinote, be tų senų žmonių nebūtų ir tos Palangos. Viskas padaryta senų žmonių rankomis. Jaunimas to nepripažįsta. Jie dabar kitokie – mes tokie nebuvome. Dabar visi grubūs, žiaurūs, ypač senų žmonių atžvilgiu. Nesakau kad visi tokie, bet didelė dalis yra būtent tokio jaunimo. Jiems trūksta žmogiškumo, gailestingumo seniems žmonėms, laisvesnio požiūrio į juos. Jie tik savimi užsiėmę – gyvena savo malonumui”, – sakė pašnekovė.
R. Antanas teigė, kad visais laikais buvo sutarimų ir nesutarimų tarp jaunų ir senų žmonių. „Jų buvo ir bus – kartų skirtumas”, – mintijo vyriškis.

Su jaunimu – jokių problemų
Pensininko S. Gedvilo manymu, mūsų jaunimas – geras ir pagarbus: „Yra tos pagarbos, tik, kad jaunimo mažai – visi išvykę svetur. Žinoma, visokių tų jaunų žmonių yra”.
Panašios nuomonės laikėsi ir prisistatyti nepanorusi senjorė. „Yra ir labai kultūringų žmonių, o apie mūsų jaunimą negaliu pasakyti nieko blogo”, – sakė moteris. Taip pat mintijo ir O. Vygontienė: „Jaunimo yra visokio, gal tie, kurie labiau išsilavinę, mokosi – mandagesni. Yra ir tokių, pro kuriuos net vakare nesinori eiti”.
Jaunimo elgesys priklauso nuo tėvų auklėjimo, tuo įsitikinęs ponas Juozas. „Manau, kad jaunimas turi pagarbos, mano anūkai mane dažnai lanko. Nežinau, su jaunimu aš neturiu jokių problemų. Ko paprašau ar pasakau – padaro. Viskas priklauso nuo išauklėjimo – kaip išauklėji, taip turi”, – sakė vyras.

Užimtumas priklauso nuo paties žmogaus
Telšiškės A. Vilkienės požiūris į pagyvenusių žmonių užimtumą – gana aiškus. Moteris teigė mananti, jog viskam reikalinga tik sveikata ir pinigai. „Veiklos tikrai yra, veikia ne viena pagyvenusių žmonių organizacija, organizuojamos ekskursijos, įvairios vakaronės. Galima visur dalyvauti, jei tik yra sveikatos ir noro”, – įsitikinusi moteris.
Aklųjų užimtumo centrui priklausanti Petronėlė sakė, jog veiklos ji turinti pakankamai. „Užsiėmimų daug – ir šokiai, ir dainos, ir dramos būrelis, o kur dar Brailio raštas, visokios ekskursijos”, – veiklos stoka nesiskundė moteris. Jai antrino ir E. Mironova, teigusi, jog renginių ir veiklos – su kaupu.
Kas nori veiklos – tas jos ir susiranda. Tuo įsitikinusi A. Baranauskienė. „Veiklos tikrai yra. Mes gyvename dviese, tad reikia ir išsivirti valgyti, ir susitvarkyti, ir svečių, draugų sulaukiame, tai tos veiklos pakanka. Labai mėgstu skaityti, anksčiau tam nebuvo laiko – vis bėgi, bėgi. Dabar viskas ramiau – labai greitai bėga laikas”, – kalbėjo moteris.
Tuo, jog užimtumas – kiekvieno asmeninis reikalas, įsitikinęs R. Antanas. „Man atrodo, kad užimtumas priklauso nuo žmogaus – kuo jis gyveno, kuo domisi dabar. Nuobodžiauti, manau, tikrai nėra kada. Aš tikrai nenuobodžiauju – daug skaitau”, – sakė kalbintas vyras.

Palangai trūksta veiklos
Pasiteiravus praeivių, ar Palangoje yra pakankamai užimtumo pensijinio amžiaus žmonėms, daugelio pašnekovų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, jog jos užtenka, kiti sakė, jog trūksta. Kalbintas S. Gedvilas mintijo, jog Palangoje mažai rūpinamasi senjorais. „Galėtų vykti kažkokie šokiai, kiek žinau, Kretingoje yra, o Palanga neturi. Žmonėms būtų kur išeiti, praleisti laiką. Yra daugybė vienišų žmonių, jiems trūksta užsiėmimų. Galėtų net vasarą kokioj nors aikštėj vykti susibūrimai – grotų muzika, žmonės ateitų pašokti, pabendrauti. Dabar to nėra – anksčiau būdavo Kurhauze ir S. Daukanto gatvėje”, – prisiminimais dalijosi vyras.
Apie veiklos trūkumą svarstė ir D. Bandukova: „Palangoje senjorams išvis nieko nėra. Labai trūksta veiklos. Vasarą viskas pagrinde tik jaunimui, o žiemos metu senjorams nieko nėra. Yra šokiai, tai jie ten tuos savo klubus turi, o taip tai tikrai nieko nėra”.

Močiučių Palanga
O. Vygontienė teigė, jog veiklos palangiškiams tikrai trūksta. „Reikėtų didesnio užimtumo, ypač po vasaros. Palangoje yra labai daug senjorų, dažnai net sakoma, jog mūsų kurortas – močiučių Palanga. Aš asmeniškai turiu ką veikti – Trečiojo amžiaus universitetas vykdo įvairias veiklas, lankau visokius mezgimo užsiėmimus, pasportuoju. Žmonėms būtina veikla, nes kitaip bus labai liūdna. Žinau kaimynų, kurie niekur neina – jiems tikrai liūdna. Būtinai reikia kažką veikti”, – tikino kalbinta moteris.
Pensininkės Genovaitės nuomone, Palangai reikėtų Senjorų metų – tam reikalingi tik tinkami organizatoriai: „Savaime juk niekas nesigauna. Yra daug veiklių pensininkų, manau, kad jiems trūksta ir dėmesio, ir užimtumo. Į šokius mes neiname, esame seni žmonės, tad manau, jog reikėtų daryti kažkokius pensininkų susitikimus, kad būtų galima pabendrauti ir kažkuo užsiimti”.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žinoma Palangos nekilnojamo turto (NT) ekspertė, agentūros „Palangos NT“ brokerė Regina Lingė įsitikinusi, kad auganti šalies ekonomika, kylantys atlyginimai, vis dar nedidelės būsto paskolų palūkanos – pagrindiniai veiksniai, kurie artimiausioje ateityje skatins būsto įsigijimą.


Vasario 13 dieną Šiaulių universiteto gimnazijoje įvyko Apskritojo stalo diskusija „Ar gera būti lietuviu?“ Diskusijos metu padėkomis apdovanoti visi respublikinio rašinių konkurso „Ar gera būti lietuviu?“ dalyviai ir paskelbti nugalėtojai.  


Kalėdų šventės – gera proga prisiminti metus

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 12 22 | Rubrika: Savaitės komentaras

Šventinis svarbiausiųjų metų įvykių – Kalėdų ir Naujųjų metų laukimo laikotarpis yra gera proga prisiminti viską, ką patyrėme per prabėgusius metus.


Eglė PALUBINSKAITĖ Linas JEGELEVIČIUS Sutinkant Naujuosius, Palangoje niekam nenulėkė galva ar ranka šaudant šventines petardas, niekas negavo galo išgėręs rekordiškai daug alkoholio, bet tai nereiškia, kad prasidedančiais Beždžionės metais kurorte nesielgėme beždžioniškai. „Kaip ir visada, o ypač per šventes, dalis smurto...


Ar gera būti pensininku Lietuvoje? (2)

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 05 | Rubrika: Miestas

Spalio 1-ąją dieną buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. „Palangos tilto“ šnekinti senjorai neretai skundėsi, kad sunku suprasti „šių dienų“ jaunimą, o kai kurie...


Ar gera būti pensininku Lietuvoje?

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 01 | Rubrika: Miestas

Spalio 1-ąją dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Šia proga visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Palanga, yra organizuojami įvairūs renginiai, užsiėmimai ir veiklos, skirtos garbingo amžiaus...


Po svečius kraštus atostogų metu turėję galimybę pakeliauti palangiškiai į savo miestą grįžta vežini ne vien kelionių įspūdžiais. Visi „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai, aplankę įvairius kraštus ir įvairius kurortus ar užsienyje vykusius renginius, namo grįžo su mintimis ir pasiūlymais, kas iš to, ką jie regėjo, tiktų ir pritiktų mūsų...


Gegužės 7 dieną visuotinio Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba. Buvo išrinktas ir naujas asociacijos vadovas. Ateinančius dvejus metus Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento pareigas eis Darius Miklovas. Jis mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.


Nori būti gera mama? Įsiklausyk į vaiką!

Psichologė Jelena BACHLINA, 2013 04 15 | Rubrika: Sveikata

Mieli skaitytojai, kaip manote, ar motinos požiūris į motinystę turi įtakos motinos-vaiko santykiams? Kadangi imliausi asmenybės raidos laikotarpiai yra iki šešerių metų ir šiais raidos periodais šeimos įtaka yra didžiausia, todėl apklausėme Palangos darželius „Nykštukas“, „Pasaka“, „Ąžuoliukas“ lankančių vaikų mamas.


Viešoji įstaiga „Palangos futbolo klubas“ ir kartu „Palangos“ komanda buvo įkurta 2010 metų pabaigoje, siekiant atgaivinti futbolą Palangoje. „Iškėlėme tikslą, kad jaunuoliai emocijas išlietų futbolo aikštėje, o ne gatvėje, kad augtų fiziškai sveiki, lavintų charakterį“, – klubo internetinėje svetainėje nurodo klubo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas