Ar gera būti pensininku Lietuvoje?

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015-10-01
Peržiūrėta
478
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar gera būti pensininku Lietuvoje?

Spalio 1-ąją dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Šia proga visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Palanga, yra organizuojami įvairūs renginiai, užsiėmimai ir veiklos, skirtos garbingo amžiaus žmonių užimtumui didinti. „Palangos tiltas” nusprendė pasidomėti ir pakalbinti gatvėje sutiktus praeivius, klausdamas, ar senjorams Lietuvoje gyventi gera?..

Kaip pasiklosi – taip ir miegosi
Sutikto ir pakalbinto rašytojo Apolinaro Čepulio teigimu, senjorų gyvenimas Lietuvoje yra labai sudėtingas. „Esu labai didelis skeptikas dėl klausimų, ar visuomenė pakankamai rūpinasi vyresnio amžiaus žmonėmis. Manau, kad valdžiai labiausiai rūpi reitingai, o senjorai rūpi tiek, kiek tai valdžiai pakels reitingus. Tikriausiai todėl ir lieka viskas tik pažadais. Apskritai, senjorų gyvenimas yra labai sudėtingas, bet žinoma ir tų žmonių yra visokių”, – teigė vyras.
Apolinaro tikinimu, senjorų gyvenimas priklauso nuo to, kaip jie gyveno anksčiau. „Priklausomai nuo to, kaip jie pasiklojo, taip ir miegoti jiems einasi, man atrodo“, – įsitikinęs jis. Pasiteiravus apie gaunamų pensijų dydį, vyras sakė, jog viskas priklauso nuo paties pensininko – kaip pinigus tinkamai išleidžia. „Be abejo, sunkoka yra išgyventi. Kai šeimoje yra vyras ir žmona, susidėjus, dar lengviau išsisukti, tačiau kai lieka vienas pensininkas – sunku. Pastebėjau, jog ir pas jus, Palangoje, esama rankas atkišusių ir laukiančių netoli bažnyčios. Manau, kad tokių žmonių yra nemažai. Pats esu vilnietis, pas mus draudžiama rinkti išmaldas”, – nuomonę dėstė A. Čepulis.
Kalbintas senjoras Juozas (71 m.) teigė, jog viskas priklauso nuo to, ką dirbai. „Ką užsidirbai – tą turi. Mane tenkina pensijos dydis, jos gaunu apie 400 eurų. Man užtenka, išgyvenam”, – sakė vyras.

Nėra kuo skųstis – būna ir blogiau
Kalbintos Aldonos Baranauskienės (83 m.) iš Kauno tikinimu, reikėtų mažiau skųstis: „Mes esame pensininkai ir esame patenkinti. Gerai gyvena ir mūsų vaikai bei anūkai“.
Palangiškė bei buvusi pedagogė Genovaitė (82 m.) sakė, jog valdžia senjorais rūpinasi pakankamai. Moteris apgailestavo tik dėl mažų pensijų. „Visą gyvenimą dirbau mokytoja, alga buvo normali, o pensija – mažoka. Žinote, kai gyvenu ne viena, o pas sūnų, yra lengviau”, – sakė moteris.
Klausimas, ar gera gyventi Lietuvoje, nustebino sutiktąjį Ramutį Antaną (76 m.). „Nelogiškas klausimas – argi gali būti blogai gyventi savo tėvynėje? Viskas yra gerai ir taip kalbėti negalima. Ačiū Dievui, jog mano pensija tokia, kad aš galiu išgyventi – viskam užtenka. Žinoma, nors ir nedidelę pensiją užsidirbau, bet ji man pakankama”, – tikino pašnekovas.
Pasakymui, jog reikėtų mažiau skųstis, pritarė ir palangiškė Domicelė Bandukova (74 m.). Moteris sakė nematanti jokių bėdų dėl išgyvenimo. „Valdžia gal ir nepakankamai rūpinasi, tačiau skųstis nereikia. Gauni pensiją ir gyvenk. Nėra ko čia labai verkti, kaip visi daro per televiziją. Nežinau, manau, kad čia tik žmonių verkimas. Tikrai nėra taip blogai, kaip visi aiškina. Net kai duoda sausą davinį, žmonės skundžiasi, kad ten tik kruopos ir viskas, esą negalima valgyti – tik kiaulėms naudoti. Tai tegu džiaugiasi tie žmonės, kad dar gauna. Viskas yra skanu. Pasakysiu taip – tik valgykit ir norėkit, jei esat seni žmonės. Aš irgi gaunu tik 200 eurų ir esu antros grupės invalidė, o gyvenu gerai. Va, nuvažiavau, grybų prisigrybavau ir gerai – žiemą gyveni. Nėra jokių bėdų ir problemų, tegu tik visi neverkia”, – įsitikinusi pašnekovė.
Nesiskundžia ir Eleonora Mironova (70 m.). Moteris teigė, jog nusiskundimų turi tik dėl sveikatos. „Esu invalidė, labai skųstis negaliu – rūpybos skyrius man parūpino medicininį įrenginį, o ir valdžia prie pensijos tris eurus pridėjo – vis šis tas. Kas gali būti blogai? Valgyti turiu, tik tiek, kad esu našlė, gyvenu viena”, – sakė E. Mironova.

Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėmis nesirūpinama
Kiek kitokios nuomonės laikėsi Stasys Gedvilas (65 m.). Sutiktas vyras teigė, jog Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėmis nesirūpinama. „Mes vis renkame, renkame ir vis tą patį išrenkame. Tie žmonės net nežino, kiek kainuoja duona ar sūris. Kainos labai pakilusios – pensininkams nėra gerai. Galiu pasakyti, kad ir teisėsauga nelabai rūpinasi savo žmonėmis. Aš beveik visą gyvenimą išdirbau oro uoste – 30 metų, o mano pensija nedidelė. Tai kaip išgyventi? Yra ir dar sunkiau gyvenančių žmonių, kurie gauna 150 eurų, kas tas yra? Už butą susimoki, už vaistus, ir viskas. Gerai nėra ir galiu pasakyti, kad viskas tik blogėja”, – nusivylimo neslėpė S. Gedvilas.
S. Gedvilui antrino ir prisistatyti nepanorusi 79 metų pensininkė. Moters tikinimu, žmonėms nėra gera gyventi. „Valstybė dėl mūsų neturi jokio rūpesčio, kiek patys sugebame, užsidirbame – tiek. Tarkim, net jei esi išdirbęs 40 metų, pensiją gauni vos 300 eurų. Tai čia dar labai gerai. Mes, tautodailininkai, žiemą gaminame, o vasarą prekiaujame ir dar užsidirbame, kol yra sveikatos. Dailės kombinate esam išdirbę labai daug metų – ir darbas sunkus buvo, bet niekam nerūpi”, – apgailestavo pašnekovė.

Didžiausias nusivylimas – dėl pensijų
Iš Telšių į sanatoriją Palangoje atvykusi Aniceta Vilkienė (74 m.) sakė, jog dėl mažos pensijos labai sunku išgyventi. „Vos išgyvename, kelialapiai brangūs – už viską reikia mokėti. Pensijos nedidelės – reikėjo gerokai pataupyti, kad čia galėčiau atvažiuoti. Kadangi esame įpratę nesišvaistyti, pataupydami išgyvename. Būtų gerai, jei pensijos būtų didesnės. Norėtųsi ne tik bute užsidarius būti, o ir išvykti ar išeiti kažkur”, – svarstė moteris.
Dėl nedidelės pensijos nusivylusi ir palangiškė Onutė Vygontienė (67 m.). „Pagrindinis dalykas – pensijos, kad jos nors kažkiek didesnės būtų. Pasakykit, kas tie 200 eurų. Nepaprastai sunku išgyventi, bet svarbiausia, kad būtų sveikatos”, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Sutikta garbingo amžiaus Petronėlė (75 m.) sakė mananti, jog valdžia pakankamai nesirūpina savo žmonėmis. „Labai mažos pensijos. Gyvenimas taip pat nėra palengvintas – lipant laiptais dažnai nėra kur įsikibti. Tokiais dalykais niekas nesirūpina”, – tikino moteris.
Kito pašnekovo – Juozo Augio iš Ukmergės – nuomone, valdžia žiūri tik savos kišenės. „Kaip mums pragyventi, kai už viską reikia tiek mokėti? Užtai ir blogai. Prieš rinkimus yra labai rūpinamasi – prižadami aukso kalnai, o paskui nieko nelieka”, – piktinosi vyras.
Apmaudo dėl prastos priežiūros neslėpė Galina (63 m.). Dėl moterį ištikusios sunkios ligos, ji sunkiai vaikšto. „Tikrai labai prastai rūpinasi. 16 metų kaip esu ligonis, galiu pasakyti, kad svarbiausias turtas – sveikata. Mūsų pensijos yra labai mažos. Kadais buvau dispečerė, o dabar negaunu nė 200 eurų”, – sakė moteris.

Pabaiga kitame numeryje

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žinoma Palangos nekilnojamo turto (NT) ekspertė, agentūros „Palangos NT“ brokerė Regina Lingė įsitikinusi, kad auganti šalies ekonomika, kylantys atlyginimai, vis dar nedidelės būsto paskolų palūkanos – pagrindiniai veiksniai, kurie artimiausioje ateityje skatins būsto įsigijimą.


Vasario 13 dieną Šiaulių universiteto gimnazijoje įvyko Apskritojo stalo diskusija „Ar gera būti lietuviu?“ Diskusijos metu padėkomis apdovanoti visi respublikinio rašinių konkurso „Ar gera būti lietuviu?“ dalyviai ir paskelbti nugalėtojai.  


Kalėdų šventės – gera proga prisiminti metus

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 12 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Šventinis svarbiausiųjų metų įvykių – Kalėdų ir Naujųjų metų laukimo laikotarpis yra gera proga prisiminti viską, ką patyrėme per prabėgusius metus.


Eglė PALUBINSKAITĖ Linas JEGELEVIČIUS Sutinkant Naujuosius, Palangoje niekam nenulėkė galva ar ranka šaudant šventines petardas, niekas negavo galo išgėręs rekordiškai daug alkoholio, bet tai nereiškia, kad prasidedančiais Beždžionės metais kurorte nesielgėme beždžioniškai. „Kaip ir visada, o ypač per šventes, dalis smurto...


Ar gera būti pensininku Lietuvoje? (2)

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 05 | Rubrika: Miestas

Spalio 1-ąją dieną buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. „Palangos tilto“ šnekinti senjorai neretai skundėsi, kad sunku suprasti „šių dienų“ jaunimą, o kai kurie...


Ar gera būti pensininku Lietuvoje?

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 01 | Rubrika: Miestas

Spalio 1-ąją dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną visuomenė yra skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas bei stengtis ugdyti jaunimo pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Šia proga visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Palanga, yra organizuojami įvairūs renginiai, užsiėmimai ir veiklos, skirtos garbingo amžiaus...


Po svečius kraštus atostogų metu turėję galimybę pakeliauti palangiškiai į savo miestą grįžta vežini ne vien kelionių įspūdžiais. Visi „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai, aplankę įvairius kraštus ir įvairius kurortus ar užsienyje vykusius renginius, namo grįžo su mintimis ir pasiūlymais, kas iš to, ką jie regėjo, tiktų ir pritiktų mūsų...


Gegužės 7 dieną visuotinio Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba. Buvo išrinktas ir naujas asociacijos vadovas. Ateinančius dvejus metus Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento pareigas eis Darius Miklovas. Jis mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.


Nori būti gera mama? Įsiklausyk į vaiką!

Psichologė Jelena BACHLINA, 2013 04 15 | Rubrika: Sveikata

Mieli skaitytojai, kaip manote, ar motinos požiūris į motinystę turi įtakos motinos-vaiko santykiams? Kadangi imliausi asmenybės raidos laikotarpiai yra iki šešerių metų ir šiais raidos periodais šeimos įtaka yra didžiausia, todėl apklausėme Palangos darželius „Nykštukas“, „Pasaka“, „Ąžuoliukas“ lankančių vaikų mamas.


Viešoji įstaiga „Palangos futbolo klubas“ ir kartu „Palangos“ komanda buvo įkurta 2010 metų pabaigoje, siekiant atgaivinti futbolą Palangoje. „Iškėlėme tikslą, kad jaunuoliai emocijas išlietų futbolo aikštėje, o ne gatvėje, kad augtų fiziškai sveiki, lavintų charakterį“, – klubo internetinėje svetainėje nurodo klubo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius