Ar politikų darbas miestui tėra utopija?

Jei ne Seimo nario Prano Žeimio nusistatymas nedalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, būtų galima pagalvoti, kad šią savaitę paskelbti jo atviravimai apie didžiosios politikos užkulisius yra po truputį įsibėgėjančios rinkimų kampanijos dalis.

Iš tiesų, vienu šūviu gula du zuikiai: atskleidžiama Seimo nario įtaka Palangoje vykstančioms geroms permainoms ir nušluostoma nosis prieš tai buvusiam kurorto atstovui Seime Raimundui Palaičiui, kurio šalies parlamente išbūtos dvi kadencijos Palangai neatnešė nieko apčiuopiamo.

Tačiau būtent tai, kad apie Vilniuje nuolat vykstančių valdžios vyrų ir Palangos vadovo derybų nematomą pusę pasakoja iš didžiosios politikos besitraukiantis P.Žeimys, neleidžia suabejoti paviešintų aplinkybių objektyvumu.

Aišku, apmaudu, kad šalies miestams ir rajonams skiriama Vyriausybės ir Seimo parama priklauso ne nuo aiškių ir skaidrių teisiškai įformintų valstybės įsipareigojimų savivaldybėms, o nuo užkulisinės veiklos, partinės priklausomybės ir žmogiškų simpatijų. Dabar darosi dar aiškesnė Druskininkų vadovo R.Malinausko sėkmės formulė: Vilniuje laimi tas, kas bičiuliaujasi su šalies vadovais.

Šiandien Fortūna lydi Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuriam simpatizuoja ir šalies premjeras A.Kubilius, ir įtakingi valstybės politikai. Nuolatinių mero kelionių į Vilnių rezultatus jau matome: gautas finansavimas kurortui svarbiems projektams, teigiamai vertinamos Palangos teikiamos paraiškos finansavimui iš Europos Sąjungos fondų.

Tačiau ar vien tik savivaldybės vadovo priklausomybė tai pačiai partijai lemia Palangos sėkmę? Pašonėje turime tų pačių konservatorių mero Juozo Mažeikos valdomą Kretingos rajoną, kuris negali pasigirti nei gausiu finansavimu, nei valstybės lėšomis įgyvendinamais projektais. Per konservatorių valdymo Seime metus Kretingoje statoma biblioteka jau tapo pajuokos objektu. Už šiam projektui dėl akių trupinamas lėšas nebaigtą statyti pastatą jau reikia remontuoti.

Aišku, kaip didžiausias šalies kurortas Vilniuje turi neabejotinai didesnį prioritetą, nei Kretingos rajonas. Tačiau jei šias dvi savivaldybes vertinti iš partinių interesų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai stengtis Kretingoje apsimokėtų labiau, nes ten rinkėjų – beveik pustrečio karto daugiau.

Taigi, savivaldybės sėkmė didžia dalimi priklauso ir nuo savivaldybės vadovo asmeninių charakterio savybių. Meras gali būti prisiekęs konservatorius, tačiau jei jis iš prigimties yra nekalbus, būna nuolat paniuręs ir verkšlenantis, jei nemoka pajuokauti ir aukštiems valdininkams parodyti dėmesio, arba jei yra pasipūtęs ir nuvažiavęs į Vilnių stengiasi pasirodyti labai svarbus – toks savivaldybės vadovas valdžios koridoriuose sėkmės vargu ar sulauks.

Š.Vaitkaus atvirumas, nuolat spinduliuojanti energija ir trykštantis optimizmas, ko gero, ir yra tas Vilniuje Palangos pasiekiamų pergalių raktas.

Be jokios abejonės, Palangos mero kelionių į sostinę sėkmei svarbus yra ir ten esančio kurorto rezidento įdirbis. Be P.Žeimio pastangų, nuolatinio ministerijų ir svarbių žinybų „klibinimo“, pasiektas rezultatas būtų prastesnis arba jis ateitų gerokai vėliau.

Tačiau nerimą kelia kai kas kitas. Kodėl Seimo narys taip suaktyvėjo tik po to, kai Palangos meru buvo išrinktas konservatorius? Kodėl P.Žeimio nesimatė Seimo kadencijos pradžioje, kai Palangai vadovavo liberalai?

„Iki šiol miestą valdančiai daugumai buvau neįdomus“, – teigia Seimo narys. Kad valdžioje buvę liberalai demonstravo visišką abejingumą kurorto ateičiai – aišku, kaip dieną. Tuo metu Liberalų ir centro sąjungai esant valdančiojoje koalicijoje, o palangiškiu save vadinančiam R.Palaičiui užimant svarbios ministerijos vadovo postą, Palangoje nebuvo padaryta nieko konkretaus.

Tikėtina, kad kreiptis pagalbos į kitos Palangoje konkuruojančios partijos atstovą Seime liberalams, matyt, buvo žema. Tačiau ir P.Žeimys savo paslaugų liberalų valdomo kurorto valdžiai neskubėjo siūlyti dėl tos pačios priežasties – miesto taryboje ignoruojami konservatoriai tuo metu lindėjo opozicijos apkasuose.

Lygiai taip pat santūriai dabartinės miesto valdžios atžvilgiu dabar elgiasi ministras R.Palaitis. Palangos konservatorių pasiekimai liberalams dabar yra lyg rakštis, nes dabar politinę draugystę vaizduojantys dviejų politinių jėgų atstovai po trijų metų ateinančiuose savivaldybių rinkimuose taps aršūs konkurentai, medžiojantys tų pačių rinkėjų balsus.

Tokia nenormali padėtis gali pasikeisti tik tuomet, kai į miesto tarybą Palangos gyventojų išrinktų politikų vienintelis tikslas taps ne konkuruoti tarpusavyje, o dirbti savo miesto ir jų žmonių labui.

Gal tuomet Seimo nariu tapęs konservatorius iš paskutiniųjų stengsis padėti kitų politinių jėgų valdomo miesto vadovams, o ministro postą užėmęs liberalas iš Palangos Vyriausybėje plėšysis dėl savo kurorto interesų, nesižvalgydamas kurios partijos atstovai užima vadovaujančius savivaldybės postus.

Tai skamba kaip utopija, tačiau galimybė ją paversti realybe – mūsų pačių, rinkėjų rankose.