„Ateityje Palangoje automobilių bus mažiau – skatinsime rinktis ekologišką transportą“

Palanga įžengė į kalendorinę vasarą. Kurorto meras Šarūnas Vaitkus pastebi, kad poilsiautojų srautai į Palangą šiemet plūstelėjo gerokai anksčiau nei paprastai, o tai rodo, kad kurortas svečiams patrauklus ne tik karštuoju metų laikotarpiu, bet visus metus. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su meru Š. Vaitkumi.
– Mere, sulaukėme vasaros. Ar jūs jos paprastai laukiate? Ar ji bus kitokia šįmet Palangoje?
– Vasara – mūsų intensyvusis laikotarpis, kuomet į Palangą suplūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų. Visų palangiškių tikslas – kad kurortas sėkmingai gyvuotų, daug renginių ir vyksmo svečiams siūlytų ne tik vasarą, bet ir visus metus. To kryptingai siekiame, ir šiandien jau stebime šių pastangų rezultatus: paanalizavus apgyvendinimo sektoriaus statistiką ir nakvynių skaičių bei palyginus šiemetinius duomenis su analogišku praėjusių metų laikotarpiu matyti, jog svečių šiemet turime gerokai daugiau. Pavyzdžiui, vien balandį viešbučiuose ir poilsio namuose šiemet suteikta 8 tūkst. nakvynių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai džiugina.
– Kas tai nulėmė?
– Tai nulėmė infrastruktūros plėtra mieste – naujoji Koncertų salė, svečius jau priimantis modernus kempingas, kiti objektai, taip pat – nauji skrydžiai iš Palangos oro uosto. Šių pokyčių lemiamas turistų srautų augimas patvirtina, kad Palanga eina teisingu keliu.
– Ar Palanga, jūsų akimis, puikiai pasiruošė vasarai?
– Taip. Pagrindinės miesto erdvės, taip pat ir paplūdimiai yra sutvarkyti, visos tarnybos yra pasirengusios artėjančiam darbymečiui. Žinoma, einamųjų darbų yra ir visada bus.
– Miestas ruošiasi pagrindinės miesto arterijos Vytauto gatvės vieną pusę atiduoti dviratininkams. Kodėl subrendo toks sprendimas?
– Palanga yra kurortas, žmonės čia atvyksta pailsėti, pataisyti sveikatą ar turiningai praleisti atostogas ar laisvalaikį, tad nuolat ieškome sprendimų, kad miestas taptų kuo ekologiškesnis. Prieš metus buvo įgyvendintas Palangos aplinkkelio statybos projektas – kol nebuvo aplinkkelio, vien per tris vasaros mėnesius apie 75 tūkst. automobilių Palangą pravažiuodavo tranzitu. Tai daug ką pasako.
Sumažinti automobilių eismą miesto centre ir skatinti žmones važinėti dviračiais, riedučiais ir kitomis ekologiškomis priemonėmis – taip pat kurortui reikalingas sprendimas. Į Palangos plėtrą turime žvelgti strategiškai – ateityje automobilių mieste turėtų būti dar mažiau, kurortas bus orientuotas į ekologišką transportą, taigi – ir dviračius.
– Ar tai, kad naujoji Koncertų salė iki šiol neturi koncesininko, nepablogins jos vadybos reikalų?
– Tikrai nepablogins, kadangi net ir be koncesininko (jam išrinkti vyksta konkursas – aut.) salė dirba efektyviai. Be itin didelių finansinių investicijų į reklamą jau dabar žinome, kad šią vasarą Koncertų salėje vyko ar vyks apie 20 renginių, ir tai atneš per 160 tūkst. eurų pajamų. Paminėtina vasarą šioje salėje koncertuosianti Laima Vaikulė, „Boney M", metų pabaigoje – Maskvos baleto trupė.
Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta abejonių dėl Savivaldybės iškeltų neva neadekvačių sąlygų būsimam koncesininkui, tačiau mūsų pozicija, kuri atitinka viešąjį interesą, nesikeis – Koncertų salės operatoriui nemokamai neatiduosime.
Kol nėra koncesininko, renginiais rūpinasi Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.
– Kai kurie miesto Tarybos nariai įsitikinę, kad Palanga turėtų daugiau investuoti į paplūdimio infrastruktūrą: įrengti jame apšvietimą, vandentiekį. Kokia jūsų nuomonė dėl to?
– Sutinku, kad tobulėti yra kur – savo ketverių metų darbų programoje esame numatę paplūdimius suskirstyti į keletą zonų. Vieną jų matome skirtą šeimoms – su sūpynėmis, vaikų pramogoms skirtais kitais įrenginiais. Kita būtų skirta aktyviam poilsiui – sportui. Dar vieną paplūdimio zoną esame numatę skirti neįgaliųjų žmonių specialiems poreikiams.
Kalbant apie tariamą tualetų stokos problemą Palangos paplūdimyje, manau, kad ji – dirbtinė. Šiandien Palangos ir Šventosios paplūdimiuose veikia 21 tualetas. Norėčiau paklausti didžiųjų Lietuvos miestų, kuriuose nuolat gyvena šimtai tūkstančių žmonių, gyventojų: kiek yra viešųjų tualetų kelių dešimčių kilometrų ruože jų mieste? Tikrai ne tiek. Mano žiniomis, visame Vilniaus mieste jų yra du, Klaipėdoje ir Kaune – po vieną.
Kalbant apie dušus paplūdimyje verta prisiminti, jog renovuojant Gelbėjimo stotį, čia buvo įrengti 24 dušai, tačiau per visą vasarą jais pernai pasinaudojo vos aštuoni žmonės. Akivaizdu – dušų poreikio nėra.
– Ar rasite laiko šią vasarą pats su šeima apsilankyti Palangos paplūdimyje bei pasimėgauti saule ir jūra?
– Rasiu tam laiko kurį nors savaitgalį. Mano vaikai mėgsta jūrą.
– Palanga sulaukia kritikos dėl kainų J. Basanavičiaus gatvėje esančiose kavinėse ir restoranuose. Ar jūsų akimis jos yra pernelyg didelės?
– Palyginus J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių kavinių kainas su, tarkime, veikiančių sostinės centre, galiu pasakyti, jog pajūryje jos tikrai yra mažesnės. Beje, iš maždaug šimto vasarą Palangoje veikiančių viešojo maitinimo įstaigų tik nedidelė jų dalis dirba J. Basanavičiaus gatvėje. Neminėsiu pavadinimų, bet nemažoje dalyje kurorto kavinių dienos pietus galima užsisakyti už tris ar keturis eurus. Tad svarbiausia – pasirinkimo galimybė.
– Pastaruoju metu nutilo Palangos kritikai, lyginantys Palangą su Druskininkais. Ką jums tai sako?
– Manau, tai tik dar kartą įrodo, kad plėtodama miesto infrastruktūrą Palanga eina teisinga linkme. Nekart esu pabrėžęs Lietuvos kurortų asociacijoje (Š. Vaitkus yra jos prezidentas – aut.), jog tarp dviejų šalies kurortų negali būti jokios konkurencijos. Lietuva yra per maža valstybė, kad itin varžytumėmės. Palangos privalumas – geografinė padėtis, t. y. Baltijos jūra. Tai sukuria mūsų specifiką, o kiti kurortai turi savo specifiką. Visų kurortų tikslas yra bendras – privilioti kuo daugiau turistų, ir tai yra ne tik atskirų miestų, bet ir visos valstybės svarbi užduotis.