Jono vardas nenyksta – bus ką puošti vainikais per Jonines ir ateityje
Jono vardo diena, ko gero, viena iš linksmiausių švenčių ir ją švenčia ne tik šio vardo nešiotojai. Ši šventė trankiai, laikantis tradicijų švenčiama ne tik Lietuvoje, daugelis Europos valstybių ją švenčia. O Jono vardas turi įvairių atitikmenų, tad varduvininkai ne tik lietuviškieji Jonai, bet ir prancūziškojo vardo Žana nešiotojos, ar rusiškojo Ivano. Žinoma, Jonų yra ir bus, tad visuomet bus kam uždėti vainiką švenčiant Jonines, o mažyliams metams bėgant vis dar dedamas šis vardas?
Joninės padiktuoja vardą
Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ernesta Girininkienė patikino, jog kiek dažniau yra parenkamas Jono vardas berniukams, tačiau mergaičių Janinomis ar kitokiais vardo vediniais lietuviai nelinkę vadinti. Nebūna ir tokių, kurie norėtų pavadinti Janio ar Ivano vardu, pavyzdžiui.
„Janinos, Joanos, Žanos, Ivano ar Janio vardai Palangos mieste vaikams parenkami labai retai (per paskutinius pastaruosius metus tokių vardų niekas nesirinko). Jono vardas – dažnesnis. Per metus tokį vardą savo vaikui parenka apie 3 asmenis (2016 m. buvo 3 berniukams suteiktas Jono vardas, tiek pat ir 2015 m.). Šiemet Jono vardą savo vaikui jau parinko 2 tėvai. Pastebime, jog šį vardą dažniausiai tėvai savo atžaloms skiria gimus Joninių laikotarpiu, prieš ar po šios šventės, arba netgi per pačias Jonines“, – teigė E. Girininkienė.
Pasirenka vardą, pagerbiant močiutę
O ar renkasi jau patys vaikai sau antrąjį Jono vardą Sutvirtinimo sakramento metu?Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas Marius Venskus patvirtino, jog vaikai renkasi populiariausiųjų sąrašuose esančius šventųjų vardus, tarp pasirinkimų dažnas būna ir Jono vardas.O štai mergaitės linkusios rinktis retesnius šventųjų vardus, taip pat nepamiršta ir savo močiučių.
„Išties, jaunuolių gražų požiūrį į Sutvirtinimo sakramentą rodo, kad dažniausi vardai yra Jonas, Paulius, Petras, Antanas. O mergaitės dažnai renkasi Marijos vardą. Bet kartais renkasi ir retesnius šventųjų vardus. Kas džiugiausia (ką aš ir pats skatinu), kad vardą renkasi močiutės garbei (jeigu vardas šventas), tai ir pagerbta močiutė būna, ir susipažįsta su šventąja, turinčia tą vardą“, – teigė Palangos klebonas M. Venskus.
Linki palaimos
Tikintys, kad vardas turi didelės reikšmės visam žmogaus gyvenimui, ypatingą dėmesį skiria vardo reikšmei. Pasirodo, Janinos, Joanos, Jono, Žanos, Žano, Olego, Janio, Janės, Ivano vardus vaikams renkantys žmonės sąmoningai ar ne savo mažyliams linki palaimos.
Norintys, kad vaikas būtų gražus, renka Gražvilo, Gražvilės, Gražvydo, Narcizo, Kaliksto, Kalikstės, Dailiaus, Livento vardus.
Kilmingumo linkintys tėvai renka Adalberto, Adelės, Adelijos, Adelinos, Adelitos, Adolfo vardus.
Norintys, kad vaikas būtų stiprus, turėtų atkreipti dėmesį į Artūro, Ąžuolo, Ąžuolės, Ąžuolio, Bargailo, Bargailės, Bernado, Bernadetos, Bernardinos, Bygailo, Bygailės vardus.
Gerumą vertinantys tėvai atžaloms gali rinkti Agato, Agatos, Bonos, Bonio, Boniaus, Gerimantas, Gerimantės, Germilo, Germilės, Gertauto, Gertautės vardus.
Pirmenybę teikiantys maloniam būdui turėtų atkreipti dėmesį į Benignos, Benigno, Jukundos, Jukundo, Klemensos, Klemenso, Klementinos, Klementino, Placidos, Placido, Skaidrio, Areto, Aretės vardams.
Lietuvos kalbininkai tėvams rekomenduoja lietuviškus arba lotynų, graikų, hebrajų kalbų kilmės vardus. Renkantis svetimos kilmės vardą, patariama pasirinkti lietuvišką jo variantą, pavyzdžiui, vaiką vadinti ne Davidu (rusų) ar Deividu (anglų), o Dovydo vardu, ne Georgu (rusų) ar Džordžu (anglų), o tiesiog Jurgiu. Vardų reikšmių aiškinimus galima rasti 2003 metų laidos K.Kuzavinio ir B.Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodyne.
Pasak istorikų, XIII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Nuo XIV a. pradėję rastis prievardžiai – apibūdinamieji žodžiai – vėliau išsirutuliojo į pavardes. Dabartiniai lietuvių vardai – trejopos kilmės: lietuviškos (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji iš įvairiausių pasaulio kalbų skolinti vardai.
Kaip švenčiama kitur
Joninės švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių. Naktis iš birželio 23 į 24-ąją Estijoje minima kaip Vidurvasario šventė (Jaanipäev), Latvijoje – Lyguo vakaras, Lietuvoje – Joninės, arba Rasos. Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje pagal senąjį kalendorių tądien (liepos 7 – pagal naująjį) minima Kupalo šventė...
Daugelyje šalių, įsitvirtinus krikščionybei, ši šventė pradėta sieti ne tik su vasaros saulėgrįža (ilgiausia diena, trumpiausia naktis), bet ir su šv. Jono Krikštytojo vardu.
Estijoje Vidurvasario šventė iki šių dienų išlikusi kaip labai svarbi, pačių estų netgi laikoma antroje vietoje po Kalėdų.LatvijojeLyguošentė taip pat labai svarbi ir gali būti švenčiama 4-5 dienas. Latvijoje birželio 23- oji ir 24-oji dienos – dvi oficialios išeiginės, taigi Joninės turi valstybinės šventės statusą. Slavų Kupalo šventė neatsiejama ne tik nuo ugnies ir laužų, bet ir nuo maudymosi – Kupalo naktį žmonės eidavo maudytis į upes, ežerus, tvenkinius. Nes tikėta, kad apsauginę funkciją nuo –piktųjų dvasių turėjo ne tik ugnis, bet ir vanduo.
Švenčia Vidurvasarį ir skandinavų tautos: švedai tai mini šeštadienį tarp birželio 20-26 dienos ir puošia namus, kiemus ar balkonus gėlių girliandomis. Suomiai per Jonines vainikais puošia karves, taip pat degina laužus, dainuoja dainas ir šoka, na, o šią šventę paprastai baigia pirtyse.
Danai šią šventę vadina „Sankt Hansaften“, visą dieną renka žoleles ir tiki jų gydomąją galia. Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą raganą, taip simboliškai ją pasiųsdami į tą naktį neva vykstančią raganų puotą.
Norvegijoje ši šventė seniai sukrikščioninta ir vadinama Jonsok – Jono krikštytojo garbei. Per šventę deginamai laužai, o kai kuriose vietovėse rengiamos teatralizuotos vestuvės, simbolizuojančios naujo gyvenimo pradžią.
Panašiai Joninės švenčiamos ir Ispanijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje – tos pačios vandens ir ugnies tradicijos su keletu savitumų.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Sukčių strategijos tobulėja, o senas metodas, kai sūnus skambina mamai ir prašo pinigų, įgijo naują formą. Netolimoje ateityje galite sulaukti skambučio, kuriame girdėsite identišką savo artimojo balsą.
„Garbės ratukų“ sukti ateityje nebereikės 2
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 01 25 | Rubrika: Skundų dėžutė
Į redakciją kreipęsis palangiškis Vytautas atkreipė dėmesį, jog itin nepatogus yra privažiavimas prie Palangos asmens sveikatos priežiūros centro. „Prasilenkti neįmanoma, privaloma tarsi garbės ratukus aplink pagalbinį pastatą sukti“, – teigė „Palangos tilto“ skaitytojas.
Jono vardas nenyksta – bus ką puošti vainikais per Jonines ir ateityje
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 06 22 | Rubrika: Miestas
Jono vardo diena, ko gero, viena iš linksmiausių švenčių ir ją švenčia ne tik šio vardo nešiotojai. Ši šventė trankiai, laikantis tradicijų švenčiama ne tik Lietuvoje, daugelis Europos valstybių ją švenčia. O Jono vardas turi įvairių atitikmenų, tad varduvininkai ne tik lietuviškieji Jonai, bet ir prancūziškojo vardo...
Palangos vardas skambėjo tarptautiniuose konkursuose
2017 04 10 | Rubrika: Miestas
Per savaitę – keturi laimėjimai – keturios pirmos vietos. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistams Algirdui Benečiui ir Mantui Leonardo Lizzi vienu užsimojimu teko pagroti trijuose konkursuose.
Ar Vytauto Didžiojo motinos vardas buvo Birutė?
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2016 05 16 | Rubrika: Nuomonės
Atrodytų, jog klausimas visai ne retorinis. Nuo pat Birutės, XV amžiuje didžiausios Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės – valdovo Vytauto motinos, vardo paminėjimo XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio parašytoje „Bychovco kronikoje“ iki šių dienų toks klausimas nekėlė jokių abejonių ne tik eiliniams...
Palangiškei – Europos čempionės vardas
"Palangos tilto" informacija, 2012 11 23 | Rubrika: Sportas
Savaitgalį Lenkijoje, Kielco mieste, vyko Europos jaunučių U-16 ir U-22 čempionatas, kuriame startavo apie 300 dalyvių iš 15 Europos valstybių. Itin sėkmingai šiame čempionate pasirodė Palangos karate mokyklos „Shodan“ auklėtinė bei Senosios gimnazijos moksleivė Aušrinė Mažulytė – iškovotas aukščiausias apdovanojimas – Europos...
„Tikiu, kad Europos Sąjunga ir ateityje prisidės prie Palangos miesto modernizavimo“
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 08 11 | Rubrika: Verslas pinigai
Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos skatinimo veiksmų programa Palangos miestui davė didelės naudos: rekonstruojama Meilės alėja, restauruojama Botanikos parko istorinė dalis, vykdoma Turizmo informacijos centro plėtra, plečiamas tarptautinis Palangos oro uostas, atnaujinta „Baltijos“ mokykla, gerinama Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių ekologinė būklė. Tai – tik dalis...
Gyvenimas verčia rinktis: būti laimingam dabar ar ateityje 1
Romualdas Rima, 2011 07 05 | Rubrika: O man ne dzin
Prieš septynerius metus, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Anglijos viduryje, pietų Jorkšyre, jaukiame ir išpuoselėtame Rotherham miestelyje likimas suvedė su tuomet dar vos 21 metų marijampoliečiu Mindaugu Andriuškevičiumi. Vaikinas tiesiog degė noru užsidirbti pinigų ir padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Tačiau kaip ir dauguma lietuvaičių, pakliuvusių į...
Palangos vardas skambėjo Kefalonijoje
„Baltijos“ vidurinės mokyklos Comenius projekto komanda, 2009 04 25 | Rubrika: Kultūra
Balandžio 2-9 dienomis „Baltijos“ vidurinės mokyklos mokytojų delegacija dalyvavo „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Comenius daugiašalio projekto „Vanduo mus jungia“ baigiamojoje konferencijoje Graikijos saloje Kefalonijoje. Argostolyje, Kefalonijos sostinėje, skambėjo Palangos vardas, kurio dar prieš porą metų net nebuvo girdėję šio kurortinio miestelio gyventojai. Palangos savivaldybės...
Generolui J.Žemaičiui – miesto Garbės piliečio vardas
„Palangos tilto“ informacija, 2009 03 04 | Rubrika: Miestas
Praėjusią savaitę įvykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos frakcija paskelbė pareiškimą, kuriame siūloma lietuvių karininkui, rezistentui, kovotojui už Nepriklausomybę, valstybininkui, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadui, brigados generolui palangiškiui Jonui Žemaičiui-Vytautui suteikti Palangos miesto Garbės piliečio vardą (po mirties). J.Žemaitis –...