Atostogos Palangoje apkarto: kurorte pridygo kemperių eismą draudžiančių ženklų

Į LRT GIRDI kreipėsi vilniečių šeima, kuri teigia nustebusi, kai kemperiu atvyko į Palangą ir susidūrė su problema, jog nemažoje dalyje kurorto tokių transporto priemonių eismas – draudžiamas. Kurorto valdininkai atkerta, kad ženklai sustatyti neatsitiktinai – taip siekiama apsisaugoti, kad kemperiai nevažiuotų į gyvenamųjų namų kvartalus bei pajūrio miškus, kurie poilsiui su tokiomis transporto priemonėmis nėra pritaikyti.

Palanga vasaros sostine tituluojama neatsitiktinai - šiltojo sezono metu čia plūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų. Tačiau kemperiu į kurortą atvykusi vilniečių šeima pasijautė nelaukiama, esą kurorte pridygo tokių transporto priemonių eismą draudžiančių ženklų.

„Čia poilsiaudavome jau ne vienerius metus, tačiau šiemet atvykus pamatėme, kad kemperiai Monciškėse nelaukiami. Anksčiau ženklų čia nebuvo. Sklypas, kuriame sustodavome, yra prižiūrimas, priklauso privačiam asmeniui, tai kodėl savivaldybė užkerta kelią mums į jį patekti?“ – rašoma šeimos laiške.

Kurorto savivaldybė atkerta, esą eismą draudžiančių ženklų privačiuose sklypuose ji nestato. Teigiama, kad naujų ženklų Palangos ribose šiemet atsirado, tačiau tikrai ne tose vietose, kurias mini vilniečių šeima.

„Kemperių eismą draudžiantis ženklas atsirado Šventojoje, prie Žemaičių Alkos, nes gavom daug nusiskundimų, kad atvažiuoja ten kemperiai, stovi, nors aikštelė skirta trumpalaikiam stovėjimui“, – LRT RADIJUI teigia Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.

Tačiau kemperių eismą draudžiančių ženklų atsirado ir Monciškėse. Tiesa, jie įrengti arčiau pajūrio, jų prašė Valstybinių miškų urėdija.

„Veiksmas vyksta labiausiai Monciškėse, Kunigiškiuose, Būtingėje... Ir, aišku, Kuršių Nerijoje“, – teigia Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Anot miškininkų, ženklų pajūryje prireikė siekiant apsaugoti miškus, mat dalis poilsiautojų kemperiais įsigudrina privažiuoti kuo arčiau jūros, nors ši teritorija nėra pritaikyta poilsiui su tokiomis transporto priemonėmis.

„Vienas aspektas, kai suardo miško paklotę, ypač dabar, kai yra kritulių daug... Klimpsta tie kemperiai... Kitas klausimas, kur deda nuotekas? Šiukšles? Trukdo poilsiautojams. Tai statom ženklus, tikrinam, baudžiam“, – sako Tomas Zaleckis.

Anot miškininkų, kemperiai rūpesčių kelia ne tik vasarą. Jai pasibaigus ir prasidėjus vėjuotam sezonui į kurortą traukia jėgos aitvarų mėgėjai.

„Čia reikėtų išskirt tris kategorijas. Užsienio turistai ir lietuviai, kurie keliauja kemperiais, o ne priekabomis. Antra kategorija – būtent tos priekabos ir trečia kategorija neregistruotos priekabos. Tai čia mums didžiausias galvos skausmas. Nes jų savininkų nustatyt negalim, turim gaudyt, kas ten gyvena. Arba kreiptis į policiją ir nutempt priverstinai“, – pasakoja Tomas Zaleckis.

Neringoje problemų su kemperiais – mažiau. Čia nuo jų apsaugo kelio užtvarai, įrengti miško keliukuose.

„Mes turim tokią prevencinę priemonę labai gerą, nes pas mus 90 proc. įvažiavimų į mišką yra užtverti. Tai, jeigu nežino kažkokių slaptų kelių, tai į mišką įvažiuoti nuo kelio būtų sudėtinga“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.

Tačiau kemperiais atvykę poilsiautojai randa kitų vietų, kur įsikurti.

„Kur yra parkavimo vietos pajūryje, tai ten yra uždrausta nakties metu parkuotis kemperiams. Arba nakties metu įvažiuoti. Būna, kad jie stovi aikštelėje, apsistoja, bet ten jau viešosios tvarkos skyrius su jais bendrauja“, – pasakoja Lina Dikšaitė.

Specialistai teigia, kad kurortinėms savivaldybėms reikėtų svarstyti apie kempingų plėtrą, kur tokios transporto priemonės galėtų tinkamai parkuotis ir poilsiauti.

„Reikėtų galvot apie tokių aikštelių plėtrą ir pritaikymą, nes matom, kad auga kemperių skaičius. Bet turi jos atsirast kažkur nuošaliau“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Paulius Selezniovas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt