Biblioteka ir mokyklos – šviesos skleidėjos (Projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda)

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-04-19
Peržiūrėta
2181
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Biblioteka ir mokyklos – šviesos skleidėjos (Projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda)

 Prieš pat šv. Velykas Palangos miesto biblioteka sukvietė ne vieną dešimtį projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ parodos gerbėjų. Čia buvo pristatyti naujausi tapybos, grafikos, keramikos, skulptūros ir tekstilės darbai, sukurti paskutiniaisiais metais.


 Mini pleneras

Projekto organizatoriai – Audronė Bukauskienė ir Petras Baronas, palaikomi grupės entuziastų iš Šventosios, Palangos, Klaipėdos, Radviliškio, Kauno, Šakių, Joniškio ir Alytaus, dalyvavusių keliuose pleneruose Šventojoje, projektą organizavo jau šeštus metus. Parodos metu sukaupta medžiaga tampa inspiracijomis vis naujiems dailės kūriniams, skirtiems šios unikalios vietos istorijos, kultūros, gamtos momentams. Taip siekiama sudominti visuomenę šio krašto kultūros, istorijos palikimu, paskatinti juo domėtis.
Parodos atidarymas virto mini pleneru, kadangi iš toliau atvykę projekto dalyviai atvežę savo darbus, turėjo galimybę dieną ar net dvi vėl atnaujinti Šventosios ir Palangos gamtos, aplinkos sukeliamus įspūdžius. Pajūrio vaizdai, vėjai, pabendravimas su vietoje gyvenančiais bendraminčiais įkvėpė naujų minčių kūrybai. Palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo sulaukta beveik visų parodos dalyvių – net 12. Atidarymo metu kiekvienas trumpai pristatė savo kompozicijas, kūrybos impulsus, bendravo su parodos lankytojais.


 Entuziazmas – svarbiausia

Viena projekto organizatorių A. Bukauskienė laikraščiui sakė, kad šių metų parodoje didelių siurprizų neieškojo ir dėkojo šalies menininkams, kad jos apleisti neleido entuziazmas.

„Žinote, projektą remdavo Palangos savivaldybė, tačiau šiemet jai neskyrus finansavimo, menininkai nepasidavė ir parodoje dalyvavo savo išgalėmis. Dar vasarą jie sakė, kad projekto neapleis. O žinant dabartinius laikus... tikrai ne kiekvienas menininkas yra turtingas, bet gyvenime svarbu ne vien materialiniai dalykai, ar ne?“ – pabrėžė A. Bukauskienė.

Projekto organizatorė dėkojo ir šventojiškiui kraštotyrininkui Mikeliui Balčiui, kurio paskaita apie Kuršių senovę įkvėpė kurti kiek kitaip. „Kadangi projekto pagrindinis tikslas – savo kūryba paskatinti visuomenę, pajūrio bendruomenę domėtis šio krašto kultūros, istorijos palikimu, čia gyvenantys projekto dalyviai pateikė labiau su istorija, pajūrio žmonių gyvenimu susijusias kompozicijas. Pajūrio menininkai savo darbuose orientavosi į istorinius dalykus. O juos įkvėpė M. Balčiaus pasakojimai apie naujai atrastus radinius. Kitų šalies miestų menininkų kūryba – abstraktesnė. Jūra jiems tolimesnė, tad natūralu, kad tai matosi ir jų kūriniuose. Aš pati domiuosi archajine simbolika. Taigi, sensacijų šių metų projekte tikrai niekas neieškojo. Ar paroda vyks ir kitais metais? Jeigu menininkams užteks kvapo“, – juokėsi Audronė. 

 Pajūrio žmonių gyvenimas

Palangiškė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė parodoje eksponavo„Viešnią“, kuri primena neseniai M. Balčiaus pokalbiuose apie kuršių senovę pateiktus archeologinius radinius, mintis apie Birutės kilmę ir gyvenimą šiame krašte. Rasa Užpelkytė ir Dovilė Oškinytė prisimena Šventojoje rastą akmens amžiaus gyventojų totemą – lazdą su briedės galvute. Archajine simbolika besidominti ir siejanti ją su šiuolaikinio žmogaus gyvenimu kaunietė keramikė Virginija Laužadienė atsiuntė parodai kompoziciją „Fosilijos“. Šventojiškė A. Bukauskienė tęsia savo mintis apie pajūrio moterų gyvenimą, pateikdama šįkart žemaitei skirtą simbolinę tekstilės kompoziciją. Klaipėdiškės Rima Baukaitė ir Vaidė Gaudiešiūtė brenda kaskart giliau į pajūrio žmonių ryšį su jūra, sieja savo kompozicijas su nūdiena. Šventojiškis Petras Baronas pratęsė savo veiklą tarptautiniame medalių simpoziume, skirtame Mažosios Lietuvos raštijai, siedamas ją su Šventąja. M.Balčius jam pateikė faktus apie Thomo Falkenau, kunigavusį Šventosios ir Rucavos parapijoje ir jo sūnų Adamą, kurie galėtų būti susieti su pajūriečių lavinimu, raštijos kūrimu šiame krašte. Parodoje matėme P.Barono skulptūrą, skirtą šiems kunigams. Šio autoriaus darbas „Virsmai“ kviečia prisiminti begalinius šio krašto istorijos, kultūros ir žmonių gyvenimo pokyčius.


 Turėjo įtakos Kuršių senovė

Ne pirmus metus projekte „Šventosios žemės atminties ženklai“ dalyvaujanti menininkė Gražina Oškinytė „Palangos tiltui“ sakė, kad ši tema jai artima: „Visuomet domėjausi šia tema ir kai tų ženklų prikaupdavau pakankamai – kurdavau. Ankstesniais metais darbai būdavo daugiau alegoriški, ne tiesioginiai. Šįmet, kadangi mėnesį prieš parodą M. Balčius surengė paskaitą apie Kuršių senovę, savo kūrinį „Viešnia“ pateikiau tiesiogiai. Taigi „Viešnia“ – autentiška, atkeliavusi iš praeities“.

Kiek abstraktesni parodoje pristatomų radviliškiečio Ramūno Dagio ir šakiečio Algimanto Vorevičiaus tapybos darbai, sukelti pajūrio vėjų, bangų mūšos, vandens atspindžių, šlapių akmenėlių raibuliavimo, smėlio grafikos. Prie jų prisijungia ir keramikos kompoziciją „Raibuliai“ pateikusi radviliškietė Neringa Kestenienė, Audronė Vorevičienė iš Šakių, tapanti ant dviejų sluoksnių šilko, Ingrida Vaitkienė iš Alytaus, šventojiškė Audronė Bukauskienė, sukūrusios dekoratyvines tekstilės kompozicijas. Petro Barono „Launagis/ Švelnus pietų vėjas“ primeną tokį malonų tiek žvejams, tiek poilsiautojams pietinį vėją, o kompozicija „Plekšne, plekšnyte...“ ir alytiškio Arūno Vaitkaus „Medalis plekšnei“ nuveda mintis prie vyriškų svajonių apie žvejybą, gerą laimikį. Ir visur „už kadro“ archeologas, betarpiškai tyrinėjantis Šventosios kraštą istorikas, kolekcionierius M. Balčius – konsultuojantis, akylai prižiūrintis, kad pateikdami istorinius faktus nenuklystų „į lankas“, kaskart padedantis pažvelgti dailininkams vis kitu kampu į vietos kultūrą, istoriją.

 Mūsų ženklų svarba

Visi paliekame savo ženklus: pastatytą namą ar bažnyčią, įkurtą uostą ar miestą, išaugintą vaiką ar sodą, sukurtą muzikos ar dailės kūrinį. Šie ženklai, palikti seniau gyvenusių žmonių, pasiekia mus iš seniausių laikų. Stebėdami juos mes tiriame jų pasaulį, susipažįstame, bendraujame... ir kuriame savo ženklus... ir naują pasaulį. Kiekvienas pradedame pirmiausia pažinti mus supančius šeimos, krašto, kuriame gimėme, užaugome ženklus.
Šventosios miestelis turi labai turtingą ir reikšmingą visai Lietuvai kultūrinį paveldą, siekiantį akmens amžiaus laikus. Nuo 2005 m. organizuojamų dailės plenerų dalyviai visa tai meniškai įprasmina kuriamuose darbuose, fiksuoja fotografijose ir dailės darbuose dar išlikusius kultūros ir istorijos objektus, radinius. Tokiu būdu manome galintys prisidėti prie Šventosios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, užfiksavimo, visuomenės dėmesio atkreipimo ir suaktyvinimo. Taip pat siekiame, kad kurorte mažėtų kičinio meno įtaka, atvykę poilsiautojai ir vietiniai žmonės rastų miestelyje ir jo apylinkėse kuo daugiau kokybiškų dailės darbų.

Pasak Šventosios senbuvio, kuršio M. Balčiaus, Šventosios žemė – ne tik teritorija ar Baltijos jūros kurortas. Šventoji – tai tarsi iš kasdienybės ištrūkęs laiko ratas, priverčiantis mus vėl ir vėl grįžti atgal. Tai besisukantis amžinybės simbolis. Skirdami ypatingą dėmesį simbolių kalbai, plenero dalyvių darbai atspindi temą nuo tikslios dokumentikos iki laisvesnės interpretacijos. Archajiniai simboliai suprantami visų kultūrų žmonėms. Jie – visuotini. Norėdami juos pažinti, „atsiminti“, turime ne tik pažinti senąsias kultūras, bet ir kūryboje įprasminti savo buvimą.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka reiškia solidarumą bei paramą kovojančiai Ukrainai ir informuoja, kad biblioteka yra pasirengusi teikti nemokamas paslaugas prieglobstį radusiems Ukrainos gyventojams.


„Šventosios žemės ženklai“ atkeliavo į Palangą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 01 12 | Rubrika: Kultūra

„Labai malonu šį tamsų vakarą atidaryti tokią šviesią pirmąją šių metų parodą, kuri yra labai įvairi tiek eksponuojamų kūrinių technika, tiek autoriais, tačiau tuo pačiu labai vieninga. O vienija ją Šventosios žemės ženklų idėja ir žmonės, štai jau devyneri metai raginantys kūrėjus ieškoti šių ženklų, tęsiantys projektą...


Priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį vasaros viduryje atidarytoje Šventosios galerijoje gausiai rinkosi šventojiškiai ir miestelio svečiai. Čia buvo atidaryta devintojo dailės plenero-simpoziumo „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda, kuriai darbus savaitę kūrė menininkai, atvykę iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Šakių...


Pirmadienį Šventojoje prasidėjo devintasis dailės pleneras-simpoziumas „Šventosios žemės atminties ženklai“. Beveik savaitę kurortiniame miestelyje ir jo apylinkėse kursiantys menininkai sekmadienį, 15 val. savo darbus pristatys vasarą atidarytoje Šventosios galerijoje.


Penktadienį Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta jau aštuntoji projekto „Šventosios žemės atminties ženklai” paroda, kurioje eksponuojami rugpjūčio 19-25 dienomis vykusio simpoziumo – plenero metu sukurti dešimties Lietuvos menininkų bei projekto organizatorių šventojiškių Audronės Bukauskienės ir Petro Barono...


Penktadienį Palangos viešojoje bibliotekoje pristatyta projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda. 23 autoriai – du šventojiškiai, 12 palangiškių, būrys svečių iš kitų Lietuvos miestų bei kaimyninės Latvijos, – savo darbais, kuriuose atminties ženklų šįkart ieškota Palangoje, atidarė Palangos...


Vasariškai atsisveikinant vasarai rugsėjo 18-ąją paplenčiu gerą kilometrą pėsčiomis iki „Vyturio“ reabilitacijos centro nuėjau grupelės ten besigydančių Palangos svečių iš Vilniaus ir Šiaulių prašymu: „Labai norime viešai padėkoti žmonių kūno, o svarbiausiai – dvasios sveikatai, jų kultūrai pasišventusiems darbuotojams –...


Žvilgsnis į kurortinį vidurvasarį ir... Jei šiandien leisčiau humoro knygą, ją neabejotinai pavadinčiau – „Gagarinas ir Holivudas, plius Šventoji“. Ar „Palanga“. Tas pats. Atkodavus suprastum, kaip neva „kapitalistiškai atostogauja „tarybinis lietuvis“. O visa ko pirmame plane – valgymas, valgymas, kramtymas...


Prieš pat šv. Velykas Palangos miesto biblioteka sukvietė ne vieną dešimtį projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ parodos gerbėjų. Čia buvo pristatyti naujausi tapybos, grafikos, keramikos, skulptūros ir tekstilės darbai, sukurti paskutiniaisiais metais.


Praėjusį penktadienį Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre buvo pristatyta jau penktuosius metus šiemet rengto Lietuvos dailės pedagogų ir dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ kūryba. Sėkmingai besitęsiančio plenero dalyviai ir šiemet nepagailėjo meniškosios išmonės, kuri neabejotinai atsispindi ir jų darbuose. Susirinkusieji į pristatymą susitiko su...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius