Burmistro Jono Šliūpo žmona, palangiškė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė minėtų gimtadienį

Palangos tiltas, 2025-01-13
Peržiūrėta
1112
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Grasilda Grauslytė-Šliūpienė (1893-1976)
Grasilda Grauslytė-Šliūpienė (1893-1976)

Šiandien sukanka 132 metai, kai gimė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė, palangiškė, Jono Šliūpo žmona (antroji). Pagal rastą krikšto metriką ji gimė 1893 metais sausio 12 dieną Palangoje. Tėvas – Petras Grauslys (1848–1926), mama – Petronėlė Budrytė-Grauslienė (1851–1950), krikšto tėvai – Jonas Vainoras ir Grasilda Urbonaitė. Istoriografijoje vienur rašyta, kad Grasilda gimė 1899 metais, kitur – kad 1898 metais, tačiau rastame jos krikšto metrike parašyta 6-eriais metais ankstesnė data – 1893 metai. Už vyrą J. Šliūpą buvo net 32 metais jaunesnė.

Grasilda būdama paauglė turėjo palikti namus dėl artėjančio Pirmojo pasaulinio karo. Tėvai patarė šešiolikmetei dukrai bėgti iš miestelio į Grūšlaukę (Kretingos raj.) ir apsigyventi pas gimines. Netrukus Grasilda traukėsi tolyn į Rytus ir atsidūrė Sankt Peterburge, kuriame ji dirbo vaikų aukle inteligentų šeimose. Toks darbas praplėtė merginos akiratį, išugdė manieras. Laisvalaikiu su bičiule Une Babickaite ji mėgo dainuoti ir vaidinti. Po sovietinio perversmo Grasilda grįžo į Lietuvą ir tarnavo turtingose šeimose.

Palanga garsėjo romantiškomis meilės istorijomis jau nuo Birutės ir Kęstučio laikų. Viena iš itin pikantiškų nutiko 1929 metais, kai, tapęs našliu, J. Šliūpas pasipiršo Grasildai Grauslytei, kuri, sunkiai pasiligojus Jono pirmajai žmonai Liudvikai Malinauskaitei-Šliūpienei (1864-1928), su savo seserimis Šliūpų namuose Kaune dirbo tarnaite. Pasiūlymas tuoktis moteriai sukėlė dvejonių: žinoma, ištekėjusi iš tarnaitės taptų gerbiama ponia, bet amžiaus skirtumas (32 metai) tuomet buvo retenybė Lietuvoje.

Vos gavusi pasiūlymą tekėti Grasilda, pasitarusi su savo mama, sutiko tekėti, tačiau tik su sąlyga, kad santuoka vyks bažnyčioje, mat J. Šliūpas buvo laisvamanis. J. Šliūpas ir G. Grauslytė susituokė 1929 metais rugsėjo 2 dieną Eržvilko šv. Jurgio bažnyčioje, Jurbarko rajone. Santuoką palaimino J. Šliūpo bičiulis, kunigas, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas Julijonas Jasinskis (1875-1934). Grasilda savo sūnui Vytautui pasakojo, kad santuokos dieną bebūnant klebonijoje, užėjo audra ir žaibas trenkė į zakristiją. Kunigas J. Jasinskis J. Šliūpui sakė - „Jonai, tau šiandien ir dangus saliutuoja!“. Po sutuoktuvių abu grįžo į Kauną, bet ten neturėjo ramybės dėl jų aptarinėjamos santuokos. J. Jakštas apie jų santuoką rašė: „šioje padėtyje ir vienatvėje atsidūrusiam J. Šliūpui paguoda ir stiprybė atėjo iš antrųjų vedybų. Jo antroji žmona, palangiškė Grasilda Grauslytė, jaunesnė už jį, rūpestingai ir atidžiai globojo ir rūpinosi juo per 15 jo paskutinių gyvenimo metų.“ 

Grasilda buvo puiki „gaspadinė“. Palangiškiams ji buvo žinoma ir garsėjo savo talentu skaniai gaminti, ypač mėgiami buvo jos naminiai pyragai su uogomis. Nors Grasilda buvo puiki namų šeimininkė – pas juos gyveno ir dirbo tarnaitė Jevgenija Marudova-Miniailo (1923-2009) (arba, kaip Šliūpai vadino - Ženia). Jevgenija šiai šeimai buvo dėkinga visą gyvenimą. Tarnaudama Šliūpams, iš Grasildos ji išmoko raugti kopūstus ir agurkus, virti cepelinus, kimšti vėdarus, kepti kugelį ir netgi trupininį pyragą su juodųjų serbentų uogiene bei biskvitą.

1952 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Grasilda Grauslytė-Šliūpienė ištekėjo antrą kartą už vaistininko Antano Kartano. 1959 metais vyras mirė. Grasilda mirė 1976 metais kovo 6 dieną Kalifornijoje, palaidota Čikagos tautinėse kapinėse šalia savo pirmojo vyro Jono Šliūpo.

 

Nuotraukos iš Vilniaus universiteto, Šiaulių akademijos Informacijos centro, Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo

Parengė Mindaugas Surblys

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiandien sukanka 132 metai, kai gimė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė, palangiškė, Jono Šliūpo žmona (antroji). Pagal rastą krikšto metriką ji gimė 1893 metais sausio 12 dieną Palangoje.


Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus pastatas pažymėtas skiriamuoju simboliu – „Mėlynojo skydo“ ( Blue Shield ) ženklu.


Lapkričio 21 d. 16 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į artėjančio Advento dirbtuves. 


Šiltą vasaros popietę, rugpjūčio 14 d. 17 val., Palangos žydų bendruomenė kviečia pasinerti į žydų litvakų virtuvės istoriją ir skonius Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. 


Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus birželio 7 ir 21 dieną 14.30 val. kviečia palangiškius ir vasarotojus į naują ekskursiją „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ su istoriku Mindaugu Surbliu.


Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. 


Po atsinaujinimo lapkričio pradžioje duris atvėręs Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gruodžio 6 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į vieno eksponato parodos atidarymą „Reglamentuota palangiškių ir poilsiautojų kasdienybė“.


Spalio 6 d. 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į antrąjį rudens ciklo „Susitikimai Jono Šliūpo salone“ renginį.


Kviečiame visus – šeimomis ir po vieną, mažus ir didelius – į jaukias žiemos popietes Advento  dirbtuvėse, įsikūrusiose Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Jose Kalėdų laukimą galėsime paversti stebuklingu!


Pasibaigus vasaros šurmuliui, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus ir vėl kviečia palangiškius ir miesto svečius į jaukius rudens vakarus burmistro namuose. Rugsėjo 22 d. 18 val. susitiksime su teatrologe, menotyrininke ir eseiste Audrone Girdzijauskaite. Viešnia dalysis prisiminimais apie tarpukario Palangą, kurioje ji mėgdavo atostogauti, sugrįš į savo memuarus, publikuotus knygose ...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius