Dėl oro ir jūrų uosto – planai, gatvės ir aplinkkelis – realybėje

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-04-18
Peržiūrėta
1858
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

ve.lt nuotr.
ve.lt nuotr.

Šventosios uosto atstatymo darbus ketinama pradėti 2015-aisiais, Palangos oro uostas dirba pelningai, aplinkkelio reikia ir jis bus, o miesto gatvės neliks be remontui skirtų lėšų, – teigia Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
– Esate žiniasklaidoje sakęs, kad iki šiol jums buvo šiek tiek keistas Šventosios uosto vystymas. „Jo ekonominės, rekreacinės ar turistinės prasmės nelabai suvokiu“, – sakėte vienam pajūrio laikraščiui. Paaiškinkite savo žodžius. Ar pasikeitė jūsų požiūris į Šventosios uostą? Kokia jūsų vizija? Ir ką padarysite, kad ji taptų kūnu?
– Šiemet Šventosios uosto atstatymo darbai nevyks. Esama Šventosios uosto įranga bus užkonservuota ir saugoma. Tačiau tai nereiškia, kad mums šis uostas nerūpi: patvirtintas Šventosios uosto detalusis planas ir pradedamas rengti uosto atstatymo techninis projektas. Uostui atstatyti bus siekiama gauti ES lėšų iš 2014-2020 metų programos. Numačius lėšas, uosto atstatymą ketinama pradėti 2015 metais.
Šventosios uostą planuojama atstatyti pagal 2009 metais parengtą studiją: pirmiausia pastatyti molus, be kurių uostas būtų užneštas smėliu. Atstatyto uosto veikla sudarytų tinkamas sąlygas vystyti ne tik pramoginę laivybą, žvejybos įmonių veiklą, bet pagyvintų Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto ir Šiaurės vakarų Lietuvos regiono gyvenimą. Uoste planuojama steigti laivų remonto ir aptarnavimo, maitinimo įmones, viešbučius, turizmo aptarnavimo infrastruktūrą. Tokiu būdu bus sukurta ir naujų darbo vietų.
– Ar Palanga gali tikėtis papildomų lėšų iš Kelių fondo kurorto gatvėms rekonstruoti šiais metais?
– Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu, pasirašytu šiemet kovo 21-ąją, savivaldybėms paskirstyta 134,7 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Palangos miesto savivaldybei skirta 1,03 mln. Lt. Kelių direkcija kovo 27 d. raštu pakvietė visas savivaldybes sudaryti finansavimo sutartis dėl lėšų panaudojimo. Šias lėšas savivaldybės galės naudoti savo nuožiūra parinktiems objektams finansuoti.
Tikslinių Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Vyriausybės rezervo lėšų paskirstymo projektuose Palangos miesto savivaldybei planuojama skirti lėšų darbams šiuose objektuose tęsti: Jūratės gatvei nuo Sinagogos gatvės iki Rąžės upės rekonstruoti ir Kalgraužių gatvei taisyti ir remontuoti, rengiant bituminę dangą.
Be to, Palangos miesto savivaldybei kasmet vietinės reikšmės keliams ir gatvėms finansuoti skiriama programos tikslinių lėšų pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių. Šiemet planuojama skirti 1,4 mln. Lt. Šias lėšas savivaldybė gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti.
– Kiek jau pažengė oro uostus valdančios bendrovės steigimas?
– Susisiekimo ministerija svarsto įvairias alternatyvas. Artimiausiu metu numatoma apsispręsti dėl konkrečių veiksmų plano ir modelio. Bet kuriuo atveju sprendimai nėra tokie paprasti ar greiti, veikiau – gana sudėtingas įvairių alternatyvų vertinimas.
Maždaug gegužės mėnesį turėsime konkretų veiksmų planą, kuriuo judėsime. Tada jau galėsime pateikti objektyviais kriterijais pagrįstus siūlymus. Ministerija orientuojasi į sprendimus, kuriais siekiama sujungti visą laukiamų rezultatų kompleksą: efektyvią oro uostų veiklą, optimalius verslo aplinkos gerinimo sprendimus, ir, žinoma, sudaryti patogesnes galimybes keliauti oro transportu.
– Prisaikdinus Vyriausybę buvo atleisti Vilniaus, o vėliau ir Kauno oro uostų vadovai. Kodėl? Ar jūs asmeniškai manote, kad jie nepatenkinamai dirbo?
– Kaip ne kartą buvo sakyta, abiejų vadovų atsistatydinimas buvo jų pačių sprendimas.
– Ar jus tenkina Palangos oro uosto direktorės J. Jucevičiūtės darbas? Gal esate numatę pakeisti ir ją?
– Palangos oro uostas dirba pelningai ir tai tikrai nemaža dalimi yra uosto direktorės bei visos komandos nuopelnas. Todėl tikrai negaliu išsakyti priekaištų dėl darbo kokybės.
– Kaip aiškinate, kodėl Palangos oro uoste mažėja keleivių srautai šiais metais?
– Didžiausi keleivių srautai būna vasaros sezono metu. Jų mažėjimas ar didėjimas yra gana nedidelis kiekvienais metais, aptarnautų keleivių skaičius, palyginti su kitais oro uostais, lieka stabilus, todėl įžvelgti neigiamų tendencijų čia nederėtų.
– „Palangos tiltas“ yra rašęs, kad, atėjus naujam tiekėjui, oro vežėjai už degalus Palangos oro uoste moka dukart daugiau nei Kauno ar Vilniaus oro uostose, o SAS atstovai yra patvirtinę, kad formuojant ir planuojant naujus skrydžius, degalų kaina yra vienas svarbiausių kriterijų. Ar dukart Palangos oro uoste degalų didesnė kaina jums atrodo normali? Ar ji nestabdo oro skrydžių plėtros Palangos oro uoste?
– Lietuvoje degalų kainos valstybiniu ar įmonių lygiu nereguliuojamos. Nuo skrydžių paklausos, kitaip sakant, paslaugų teikimo poreikių, priklauso ir konkreti kaina, kuri iš esmės atspindi rinkos dėsnius.
Šiuo metu Palangos oro uoste degalus tiekia konkursą laimėjusi privati įmonė, kuri ir nustato galutinę parduodamo produkto kainą klientams. Palangos oro uostas neatlieka aviacijos degalų tiekimo orlaiviams paslaugų, todėl kainų dydžiui įtakos neturi.
– Kokia yra jūsų ministerijos Palangos oro uosto vystymo vizija?
– Palangos oro uostas neabejotinai išsiskiria regioniniais požymiais: tai – pagrindinis Klaipėdos regiono oro uostas, sezoninių skrydžių vartai turizmui kurorte skatintini. Manau, kad tokios tendencijos turėtų ir išlikti. Palangos oro uoste turėtų būti ir sezoninių skrydžių pasiūla, ir pasiūla verslo kelionėms, ir žemesnių sąnaudų aviakompanijų pasiūla.
– Ar palaikote pajūrio savivaldybių ketinimą „sumesti į bendrą katilą“ pinigus, kad būtų galima privilioti pigių avialinijų bendrovę į Palangą?
– Neįsivaizduoju Palangos oro uosto vien tik žemų sąnaudų oro bendrovių baze. Tikrai ne. Todėl visada yra rizika prarasti tradicinių bendrovių paslaugų pasiūlą.
Priminsiu, kad Palangos oro uostas iš esmės aptarnauja visą Vakarų Lietuvos regioną. Todėl šio regiono savivaldybės turi atsakingai įvertinti, kokių krypčių skatinimui jos teikia prioritetą, nesutrikdant gana gero oro bendrovių pasiūlos balanso. Juk regionui svarbios ne tik turistinės kryptys, bet ir skrydžiai į didžiuosius oro uostus, verslo centrus.
– O gal Vyriausybė tam tikslui turėtų skirti lėšų?
– Šalies biudžeto galimybės finansiškai prisidėti prie šios iniciatyvos yra labai ribotos.
– Gal derėtų tartis su Rygos oro uostu ir „Air Baltic“, kad skrydžius strateginėmis kryptimis (į Londoną, Paryžių, Vokietiją) vykdytų per Palangą?
– Palangos oro uosto vadovybė labai stengiasi siekdama pritraukti naujas oro bendroves.
Jei kalbėtume konkrečiai apie „Air Baltic“, puikiai žinome, kad tai yra Latvijos oro bendrovė, kuri savo veiklą koncentruoja Rygos oro uoste. Tai – įmonės strategija, kurią įgyvendindama oro bendrovė prieš kelerius metus smarkiai sumažino skrydžių pasiūlą iš Vilniaus oro uosto. Taigi, tokių sprendimų įgyvendinimas gali būti gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti.
Kalbant apie skrydžius strateginėmis kryptimis ir atsižvelgiant į Palangos oro uosto specifiką, manyčiau, tikslinga yra siekti ne tik bazinio vežėjo atsiradimo, bet ir kuo didesnės oro vežėjų įvairovės, vykdančios skrydžius į oro uostą. Šių uždavinių sprendimu Palangos oro uosto vadovybė ir rūpinasi.
– Buvote viešai suabejojęs ir Palangos aplinkkelio statyba. Kodėl?
– 2010 metais buvo parengtas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas ,,Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“. Dėl pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų buvo apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kaštai šių metų pradžios kainomis. Dėl pasikeitusios kainos buvo būtina patikslinti jo didžiausią vertę ir išsiaiškinti projekto finansavimo iš valstybės biudžeto galimybes. Kadangi projekto finansavimo klausimas išspręstas, valstybės ir privačių subjektų partnerystės sutartis jau pasirašyta balandžio 10 d.
Esu ne kartą išsakęs pozityvią nuomonę apie viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamus projektus. Manau, kad artimiausiu metu galėtume inicijuoti dar bent tris ar keturis tokius projektus valstybinės reikšmės kelių sektoriuje.
– Ar galite pasakyti, kas bus padaryta už 125 milijonus litų? Kalbu apie Palangos aplinkkelio statybą.
– Palangos aplinkkelio tiesimo tikslas – aplenkiant Palangos miestą, nukreipti tranzitinį transportą, važiuojantį nuo Šiaulių ir Klaipėdos Liepojos link bei nuo Liepojos Šiaulių ir Klaipėdos link.
Aplinkkelis bus tiesiamas Palangos miesto teritorijoje (6,25 km) ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje (2 km). Privačiam sektoriui bus perduotas ne tik Palangos aplinkkelio projektavimas, tiesimas, bet ir vėlesnis paprastasis ir kapitalinis remontas, rutininė priežiūra 23-ejus metus.
Palangos aplinkkelį planuojama baigti statyti praėjus maždaug dvejiems metams nuo partnerystės sutarties įsigaliojimo. Atlygis už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas – apie 125 mln. Lt – bus mokamas dalimis, pradedant mokėti nuo trečių metų ir visą sumą išmokant per 23 metus.

Jūsų komentaras:

alfonsas 2013-04-21 05:01 ([email protected] / IP: 78.61.37.75)
oro uostas dirba pelningai ,todel kad nemoka zemes mokescio...

Taip pat skaitykite

Ketvirtadienį, balandžio 27 dieną, Seimas priėmė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas, inicijuotas Seimo nario Mindaugo Skritulsko, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlo, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 milijonų eurų  vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. 


Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Šventosios jūrų uosto atstatymo darbams uždegta žalia šviesa – šiandien, kovo 16 d., pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis. Ją parašais patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius. Planuojama, kad darbai...


Šiandien, kovo 13 d., aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Palangos miesto savivaldybėje miesto meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo planus bei diskutavo apie galimybes ieškoti finansavimo vienam iš pagrindinių uosto statytos etapų – molų statybai.


Kovo 11-osios išvakarėse Palangą pasiekė puiki žinia – šiandien, trečiadienį, Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus trečiadienio, kovo 10-osios, vakarą pasidžiaugė žinia savo socialinio tinklo Facebook paskyroje.


Palangos oro uoste šių metų pabaigoje ketinama pradėti oro uosto rekonstrukcijos darbus – perplanuoti ir optimaliai išnaudoti erdves bei padidinti terminalo pralaidumą. Tokiu būdu pajūrio oro uoste siekiama užtikrinti efektyvų ir kokybišką vis augančių keliautojų srautų valdymą. Rekonstrukcijos metu bus išplečiama aviacijos saugumo patikros zona ir...


Šventosios uosto atstatymo projektui siūloma teikti prioritetą

"Palangos tilto" informacija, 2016 07 11 | Rubrika: Miestas

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo projektas yra reikšmingas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai, todėl šis projektas turėtų būti prioritetinis – vienbalsiai konstatuota ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybėje vykusiame pasitarime, inicijuotame Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos ekspertų darbo grupės, vadovaujamos profesoriaus...


Šventosios uosto atstatymo darbus ketinama pradėti 2015-aisiais, Palangos oro uostas dirba pelningai, aplinkkelio reikia ir jis bus, o miesto gatvės neliks be remontui skirtų lėšų, – teigia Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius