Dėmesio centre atsidurianti Senoji gimnazija jo ir neturi stokoti

Kai kalbama apie jaunuomenės mokslo pasiekimus, didžiausias dėmesys krypsta į Palangos senąją gimnaziją. Metus jai vadovaujantis direktorius Leonas Šidlauskas tikina, jog kitaip ir būti negali. Gimnazija yra vienintelė Palangoje ir privalo būti dėmesio centre.„Man, kaip ir kiekvienam mokyklos vadovui yra svarbu, kad mokyklos idėjas, įžvalgas, pokyčius palaikytų mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir Savivaldybės vadovai ir tokį naujų idėjų, pokyčių palaikymą, manau, kad turiu, todėl ir rezultatas jau yra matomas. Iš to atsiranda ir gražūs pastebėjimai, ir kritika, kurios niekada neišvengsi“, – sakė gimnazijos direktorius, po pirmosios savo ataskaitos paskutiniajame Tarybos posėdyje sulaukęs šiek tiek kritikos.
– Naujas vadovas, ne paslaptis, dažnai suteikia peno apkalboms, neva kėdę tikrai kas nors padėjo gauti, o ėmus vadovauti, daugelis darbuotojų nebūna linkę mielai priimti permainas. Paskutinio posėdžio metu buvo užsiminta, kad neva kyla problemų tarp jūsų ir profsąjungos atstovų. Kaip su tuo tvarkotės?
– Na, matote, kažką padaryti nieko nedarant yra neįmanoma. Atsinaujinimą, kad ir kokių kilnių tikslų būtų siekiama,visada lydi priešprieša. Ir dėl paprastos priežasties – visada yra ir bus darbuotojų, kuriems ir taip yra gerai, todėl net kalbos apie savo pasikeitimus jiems kelia didžiulį nerimą. Toks mokytojų nerimas, pasikeitus direktoriui,man yra suprantamas ir jautriai įsiklausau į pastebėjimus, nuomones. Šiandien gimnazijoje atsiranda daug naujovių.Vieniemstokia sparta atveria galimybes, kitiems atsiranda vadovybės pastebėjimai ir klausimai ar patarimai. Visko būna.Bet viskas susideda į savo vietas, kai mokyklos ugdymo kultūroje įsivyrauja nuostata, jog svarbiausias asmuo mokykloje yra mokinys, tuomet atsiranda darbo ramybė. Tokie kultūriniai pasikeitimaipastebiminegreitai, bet, galvoju, kad esame gerame kelyje. Profesinė sąjunga yra darbuotojų organizacija ir gina labiausiai pažeidžiamų žmonių teises. Kai visi prisidedame prie savo darbovietės klestėjimo ir labiausiai pažeidžiamiems yra geriau. Jis yra ramus, tuomet ir visai kitaip atrodo rezultatas.
– Pastaruoju metu Senojoje gimnazijoje įvyko ir reikšmingų, gerų pokyčių, pavyzdžiui, įrengėte biotechnologijų laboratoriją, vis kitaip stengiatės papildyti inventorių. Kaip viską, ko reikia, gebate įpirkti, iš kokių lėšų?
– Iš gimnazijos biudžeto savų lėšų. Reikėjo labai greitai apsispręsti dėl prioritetų, nes aišku, kad viskam pinigų neužteks. Pirmas prioritetas – neatidėliotinas mokymosi aplinkos modernizavimas. Antras prioritetas – ugdymosi pasiūlų plėtra. Mums atrodė, kad tai būtinos aukštos ugdymo(si) kultūros sąlygos. Manau, kad sėkmingai spręsdami savo prioritetinius siekinius, išsprendėme itin svarbią mokytojų krūvių mažėjimo ir su tuo susijusių atlyginimų mažėjimo iššūkius. Nors gimnazijoje nuo rugsėjo pirmosios sumažėjo daug mokinių, per naujų galimybių įvairovę ir kitas aplinkybes mokytojų krūviai beveik nesumažėjo, o kai kam net ir padidėjo. Konsultacijoms ir pasirinkimų įvairovei skyrėme net 54 valandas vietoje buvusių 8 valandų. Papildomos valandos skirtos pasirengti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, brandos egzaminams. Gimnazijoje atsirado astronomija,astrofizika, biotechnologijos ir kt.
– Ar dar daug ko trūksta mokyklai?
– Daug trūksta dar inventoriaus. Bandome projektuoti, ko trūksta kabinetuose, norime, kad būtų užrašams skirti stendai. Labai norime atnaujinti fizikos kabinetą. Ir tą daryti reikia nedelsiant, nelaukiant, kol renovacija prasidės. Nuo direktoriaus nepriklauso, kada bus pradėta renovacija, bet mes galime pagerinti ugdymo procesą, ugdymo aplinką tomis galimybėmis, kurios mūsų rankose. Savivaldybė skyrė lėšų atnaujinti informatikos kabinetą. Iki tol turėjome du informatikos kabinetus, kuriuose buvo po 12 kompiuterių. O kadangi klasėje yra po 15-16 ir net daugiau mokinių, vadinasi, prie kompiuterių sėdėjo po du mokinius, nors higienos reikalavimai tai draudžia.
Žvelgiant į reitingus matome, kokie prasti mūsų mokinių informatikos pasiekimai. Tad ką mes padarėme? Sujungėme dvi klases į vieną, visiems skirta po vieną darbo vietą. Dar reikia labai naujų kompiuterių, tuomet būtų puikios sąlygos mokiniams.
Savivaldybės sprendimai yra labai reikšmingi: visos mokyklos renovuotos, darželiuose yra vietų, darželiai taip pat renovuoti, neformaliojo švietimo įstaigos, švietimo pagalbos tarnybos yra.
Ką pastebėjau: jeigu turi idėjų, būsi išklausytas. Šiuo požiūriu tai – labai dėkinga situacija.
– Iš kur semiatės idėjų?
– Esu dėkingas už tai, jog man gyvenime buvo suteikta galimybė nemažai aplankyti šalių ir susipažinti su jų mokyklų sistema. Buvau gerai susipažinęs su Švedijos, Danijos mokyklų sistema. Šiek tiek žinau Italijos, Vokietijos mokyklas, puikiai žinau jų galvos skausmus. Šiose šalyse pastebėjau aukštą mokytojų motyvaciją, nuolatinę savianalizę ir didžiulę atsakomybę, rūpestį savo reputacija.
Mes, iš tiesų, stengiamės daryti tą patį. Pastebėjau, jog kai mokyklos aplinka yra apleista, tai ir mokinių motyvacija yra ganėtinai menka. Norint sudominti, būtina eiti su gyvenimu į priekį, galvoti apie nuolatinį atsinaujinimą ir ieškoti, kaip paskatinti mokinį susidomėti, siekti geresnių rezultatų.
Man buvo kiek keista ir netikėta tai, kad Senojoje gimnazijoje dirba labai aukštos kvalifikacijos mokytojai, du mokytojai net yra pripažinti geriausiais Lietuvos mokytojais, bet bendras vertinimas buvo ne itin malonus... Tad ir pradėjome galvoti, kaip sukurti tokią aplinką, kurioje būtų patogu, jauku tiek mokytojams, tiek ir mokiniams.
– Kaip reagavote į pašaipų pastebėjimą Tarybos posėdžio metu dėl sutvarkytų gimnazijos tualetų?
– Iš tokių pasišaipymų galima sužinoti, kuris Tarybos narys neplauna rankų, pasinaudojęs tualetu. Mes gimnazijoje pernai pasirūpinome, kad nuo šiol mokiniai ir mokytojai nepatirs nepatogumų dėl savo prigimtinių reikmių. Visuose 12 tam skirtų patalpų bus tualetinio popieriaus, skysto muilo rankoms nusiplauti ir popierinių rankšluosčių. Per metus visa tai mokyklai kainuos per 2 tūkstančius eurų. Dėl šių išlaidų nesigailime ir nemanau, kad čia kažkas yra juokinga.
– Ar jūsų neįžeidžia tam tikri komentarai dėl jūsų vykdomos veiklos?
– Matote, reikia suprasti, jog tai yra politiniai vertinimai, kur gerai gali tapti blogai, kad kitas žmogus gali turėti kitą nuomonę. Kaip ir kiekvienam, man svarbu įsiklausyti ir žinoti, kada nekreipti dėmesio. Jei turi idėjų, turi pritariančių idėjoms – mokykloje turi ką veikti. Žmogaus protas – ribotas, tačiau jo kvailumas – beribis ir dėl to įsižeisti neverta.
– Kaip vertinate gimnazijos mokinius, jie aktyvūs?
– Tai, kad jaunieji palangiškiai yra aktyvūs, nuo seno žinoma. Tai – labai gerai. Palangiškiai visgi gyvena kiek kitokiu gyvenimo ritmu, vasarą čia atvyksta įvairiausių išsilavinimų žmonių, su kuriais jie turi galimybę pabendrauti. Tai labai keičia pasaulėžiūrą, jų požiūrį į gyvenimą.
– Kai kurie palangiškiai visgi pasirenka mokyklas kituose artimiausiuose miestuose, ką pasakytumėte tokiems mokiniams ir jų tėvams, ar verta jiems važinėti?
– Taip. Žinome, kad būrelis palangiškių mokinių važiuoja mokytis į Klaipėdos mokyklas, todėl vienas iš direktoriaus siekinių – kiek galima greičiau sudaryti Palangos gimnazijoje tokias sąlygas, kad važiuoti mokytis į Klaipėdą neapsimokėtų. Manau, kad neapsimoka jau dabar, nes jau šiandien dėl biologijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, ekonomikos, geografijos važiuoti į Klaipėdą neverta. Turime Palangoje aukščiausios klasės mokytojų, sugebančių pasiekti išskirtinių rezultatų. Dar nesame pakankamai turtingi, bet tikrai žinome ką darome, ką reikia keisti ar puoselėti.
Pernai net trys lietuvių kalbos mokytojos Jūratės Galinauskienės mokiniai – Viktorija Jakubauskaitė, Kazimieras Vanagas, KsenijaOstroverch – tapo respublikinio filologų konkurso prizininkais, ekonomikos mokytojos Rasos Abelkienės mokinys Leonas Janušas ekonomikos olimpiadoje užėmė aukštą IV vietą, mokytojo Nerijaus Vaišvilo mokinys Adomas Gudaitis užėmė III vietą respublikinėje geografijos olimpiadoje. Respublikiniame anglų kalbos konkurse mokytojos Aušrinės Janušienės mokinė Beatričė Karpovič užėmė II vietą.
Šiandien vien būti pakviestam į respublikinę olimpiadą ir patekti tarp 30 geriausių Lietuvos mokinių yra aukštas pasiekimas, o tapti prizininku ar būti pirmo dešimtuko sąraše tarp gausybės licėjų, KTU ar Jėzuitų gimnazijų mokinių reiškia, kad už tokį mūsų mokinį geresnių visoje Lietuvoje yra vienetai arba apskritai nėra. Beje, šiandien net 3 gimnazijos biologai pakviesti į respublikinį olimpiados turą ir tokio skaičiaus jau daug metų nėra buvę.
– Direktoriau, kaip vertinate dabartinę šalies švietimo sistemą, dėl jos nuolat kyla įvairiausių diskusijų?
–Ką pernai skandavo Vilniaus gatvėse protestuojantys mokytojai? Skandavo „reformų, reformų“. To nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Nebuvo ir to, kad valstybės švietimo vadovai taptų visuomenės pajuokos objektu.Tokios situacijos išderina visą viešąjį administravimą, todėl po ilgesnės pertraukos imtis reformųlabai nepaprasta. Linkėčiau naujajai švietimo ir mokslo ministrei sėkmės ir stiprybės.