Ar reikia Lietuvoje kurti valstybinį banką? Saulius Grigaravičius, Palangos kredito unijos administracijos vadovas: „Manau, kad naujo valstybinio komercinio banko vienareikšmiškai nereikia“
Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams toliau keliant įkainius, mažinant paslaugų prieinamumą, Seimosocialdemokratai siūlo kurti valstybinį banką, kuris pagerintų konkurencinę aplinką bankininkystės sektoriuje.
Reikia užtikrinti finansinę kraujotaką
Gintautas Paluckas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:
Kai kalbame apie bankų sistemą Lietuvoje, visi žino, kad ji labai koncentruota, trys bankai yra užėmę didžiąją dalį bankininkystės paslaugų rinkos. Tai reiškia, kad nėra konkurencijos ir kad bankai turi galimybę diktuoti savo paslaugų teikimo sąlygas – kainą, prieinamumą ir pan. Jei kalbėtume apie privačius asmenis, tas problemas atspindi būsto paskolų palūkanos, grynųjų pinigų prieinamumas per bankomatų tinklą ir nenumaldomai augantys, nepaisant įspūdingų bankų pelnų, administravimo mokesčiai. Tai ir mokėjimo kortelių aptarnavimas, ir naudojimasis banko sąskaitomis, ir aibė kitų. Čia viena problemos pusė, yra ir kita. Ji svarbi ne tik vienam ar kitam juridiniam asmeniui, bet ir visos valstybės mastu. Kalbu apie smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjo, o palūkanos augo. Kitaip tariant, tie verslai, kurie kuria prekes ir paslaugas, darbo vietas, kurie veikia regionuose, negali augti taip, kaip galėtų. Tik todėl, kad bankai aiškina nenorintys prisiimti papildomų rizikų. Arba tas rizikas įvertina tokiomis palūkanomis, kad tampa nebeįmanoma imti tokių paskolų, jeigu nors kiek logiškai mąstai, nes jų nesugebėsi grąžinti. Tad tokie ekonomikos sektoriai, kurių bankai bijo, nenori imtis rizikos arba reikalauja didelių palūkanų – turiu mintyje smulkų ir vidutinį verslą, žemės ūkį, įvairius atsinaujinančios energetikos, „žaliojo kelio“ įgyvendinimo projektus – lieka be finansinių išteklių, be pinigų. Dėl šios priežasties daugelis šalių Europoje turi valstybinius plėtros bankus, kurie užtikrina tokį finansavimą – žinoma, rinkos sąlygomis, bet padoriomis. Kai kuriais atvejais tokiam finansavimui suteikiama ir valstybės garantija, jeigu tai yra socialiai svarbios sritys arba projektai.
Arba finansuoja juos su sumažintomis palūkanomis, be perteklinio pelno, kurį, kaip matome, dabar susirenka bankai. Artimiausia tokio valstybinio plėtros banko koncepcijai yra INVEGA, Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“. Kol kas ji neturi planų imtis mažmeninės bankininkystės, bet apie tai būtų galima pakalbėti vėliau. Dabar būtų svarbiausia sutarti, kad INVEGOS pagrindu atsirastų valstybinis plėtros bankas, kuris užtikrintų ekonomikai reikalingą finansinę kraujotaką.
dr. Saulius Grigaravičius, Palangos kredito unijos administracijos vadovas:
Manau, kad naujo valstybinio komercinio banko vienareikšmiškai nereikia. Lietuvoje veikia daug kredito unijų, taip vadinamų mažesnių bankų, kurie gyventojams ir įmonėms teikia lygiai tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas, kaip ir komerciniai bankai. O paslaugų įkainiai daug geresni, lankstesni, priimtinesni mūsų klientams. Tarkime, už terminuotus indėlius gali būti siūlomos didesnės palūkanos nei komerciniuose bankuose. Klientų lėšų saugumas kredito unijose yra toks pat, kaip ir bankuose – juridinių ir fizinių asmenų indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Taigi, nereikia nei kurti naujo valstybinio banko, nei klaidžioti ir ieškoti kitų užsienio bankų, kad, jie atėję į Lietuvą, neva, pakeis situaciją mūsų bankininkystės paslaugų sektoriuje. Viskas, ko reikia – tai pamatyti ir išnaudoti kredito unijų teikiamas komercinės bankininkystės galimybes bei potencialą. Kodėl mūsų politikai tų galimybių nemato - gal jie apie kredito unijas nieko nežino, gal nieko nėra girdėję apie tai, kad tokios kredito įstaigos veikia mūsų šalyje? Juokai juokais, bet, mano manymu, problemos esmė ta, kad iš tiesų ir įmonėms, ir gyventojams trūksta žinių apie kredito unijų veiklą. Apie tai, kad mūsų kredito unijos gali drąsiai konkuruoti su didžiaisiais bankais, teikdamos tas pačias paslaugas, be to, kaip jau minėjau, klientams patrauklesnėmis sąlygomis. Manau, kad kol kas kredito unijoms paprasčiausiai dar trūksta žinomumo. Tai viena iš priežasčių, kodėl stambieji komerciniai bankai mūsų nelaiko realiu konkurentu. Jie turbūt mano, kad tiesiog esame per maži. Kita vertus, bankų klientai mato, kad bankų apetitas, siekiant vis didesnių pelnų, nenumaldomai auga, kad paslaugų įkainiai, nepaaiškinant kodėl, vis didėja ir didėja. Suprantama, kad tai padeda kredito unijoms aktyvinti savo veiklą, siekianti didesnio finansinių paslaugų žinomumo ir prieinamumo gyventojams bei įmonėms. Tuo tarpu politinių iniciatyvų, kurios padėtų stiprinti kredito unijas, jų vaidmenį Lietuvos finansinių paslaugų sektoriuje bei taip vienareikšmiškai didintų jame konkurenciją, nematome. Kiek mes patys padarome, tiek ir turime. Dar daugiau: politikai vėl grįžta prie valstybinio komercinio banko steigimo idėjos. Tiesą sakant, nesuprantu, kaip tokia finansinė institucija būtų suderinama su rinkos ekonomika, ar jie bent bandė atlikti kaštų ir naudos analizę, kokios mąsto mokesčių mokėtojų išlaidos būtų reikalingos, kad toks valstybinis bankas užimtų bent minimalią finansų rinkos dalį, ir bent simboliškai sudarytų bent minimalią konkurenciją jau veikiančiomis ir įsitvirtinusioms komercinėms įstaigoms? Taigi, akivaizdu, kad viskas ir vėl būtų daroma mokesčių mokėtojų sąskaita, o atsiperkamumas? Mano nuomone, tai neįmanoma. Kredito unijos Lietuvoje gali sukurti realią konkurenciją visiems bankams minimaliais kaštais, o ne joks užsienio ar valstybinis bankas.
„Valstiečių laikraštis“
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
dr. Saulius Grigaravičius, Palangos kredito unijos administracijos vadovas, sako, kad naujo valstybinio komercinio banko vienareikšmiškai nereikia. Anot jo, Lietuvoje veikia daug kredito unijų, taip vadinamų mažesnių bankų, kurie gyventojams ir įmonėms teikia lygiai tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas, kaip ir komerciniai bankai. O paslaugų įkainiai daug geresni, lankstesni...
Pranešame, kad 2023 m. balandžio 21 d. 15.15 val. Palangos kredito unijos patalpose, adresu Ganyklų g. 6, Palanga, šaukiamas eilinis visuotinis Palangos kredito unijos narių susirinkimas.
Buvęs Palangos kredito unijos vadovas Evaldas Petrauskas savo pasiekė: teismas sutiko priimti jo skundą šalyje atšaukti ekstremalią situaciją
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 08 | Rubrika: Miestas
Buvusio Palangos kredito unijos vadovo Evaldo Petrausko vadovaujama Kredito unijų narių asociacija (KUNA) kreipėsi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę, Seimą reikalaudama nutraukti ekstremalią situaciją – karantiną – šalyje ir taip baigti, anot KUNA, ir Lietuvos respublikos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą. Nei prezidentas, nei Seimas, nei Sveikatos ir Vidaus...
Visuotinis susirinkimas išreiškė nepasitikėjimą Palangos kredito unijos vadovais 1
2016 03 24 | Rubrika: Nuomonės
2016-ųjų kovo 21-ąją įvyko Palangos kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Į susirinkimą užsiregistravo 192 unijos nariai. Retai kada unijų susirinkimuose balsuoja tiek daug unijos narių. Trečią kartą iš eilės per paskutinius dvejus metus susirinkimo pirmininku išrinko šių eilučių autorių Evaldą Petrauską. Į pirmininkus buvo pasiūlytas ir Centrinės unijos...
Dėl Palangos kredito unijos Seimo narys kreipėsi į naująjį generalinį prokurorą
Linas JEGELEVIČIUS, 2016 02 18 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos apygardos prokuratūrai nusprendus nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš buvusį Palangos kredito unijos (PKU) Valdybos pirmininką Vytenį Tomkų ir Lietuvos centrinės kreito unijos (LCKU) administracijos vadovą Fortunatą Dirginčių, buvęs PKU faktinis vadovas Evaldas Petrauskas, o dabar Kredito unijų narių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas, nenuleido rankų: jis tikisi, kad...
Buvęs Palangos kredito unijos vadovas: Lietuvos bankas pro pirštus žiūri į unijos veiklą 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 12 14 | Rubrika: Verslas pinigai
Buvęs Palangos kredito unijos (PKU) faktiškas vadovas Evaldas Petrauskas, neseniai įsteigtos kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros departamentą dėl, jo nuomone, ydingos praktikos Palangos KU – dalies išduotos paskolos pajaus panaudojimui.
Teismų duris varstantis buvęs PKU vadovas įsteigė asociaciją kredito unijų nariams ginti
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 09 21 | Rubrika: Miestas
Vienas iš Palangos kredito unijos įkūrėjų Evaldas Petrauskas, jau ketvirtus metus varstantis teismų duris, nuo šiol gina visos šalies kredito unijų narių teises. Su bendraminčiais įsteigė Kredito unijų narių asociaciją (KUNA), nes, anot jos pirmininko, kredito unijos šalyje neretai mausto ar net tyčiojasi iš unijos narių. „Skambučių iš...
„Palangos kredito unijos valdybos pirmininkas pasakė ne viską“ 5
2013 01 25 | Rubrika: Miestas
Skaitau Palangos kredito unijos valdybos pirmininko Vytenio Tomkaus pamąstymus praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje, straipsnyje „Palangos kredito unija augs ir šiais metais“, ir man jie sukelia šypseną.
„Iki metų pabaigos turėtų augti tiek kredito unijos indėlių, tiek paskolų portfelis“ 7
Linas JEGELEVIČIUS, 2013 01 21 | Rubrika: Miestas
Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...
Naujos Palangos kredito unijos vadovybės viršūnė – be palangiškių 1
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 19 | Rubrika: Miestas
Teisėsaugininkams sulaikius Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją Evaldą Petrauską ir vieną iš jos pajininkų, tarp miestelėnų kilusi sumaištis pamažu rimsta. „Darbas grįžta į vėžes. Pirmadienį visuotinio Palangos kredito unijos susirinkimo metu buvo išrinkta naujoji stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas, buvo paskirti šių...