Ekspertai: kasmet dėl hepatito pasaulyje miršta 1,3 mln. žmonių – daugelis apie ligą sužino per vėlai

Kasmet liepos 28 d. Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos ragina visuomenę atkreipti dėmesį į virusinio hepatito pavojų – per metus visame pasaulyje ši klastinga liga nusineša daugiau nei 1,3 mln. gyvybių. Sveikatos ekspertai akcentuoja, kad šios infekcijos simptomai ilgą laiką būna nejuntami, todėl daugelis žmonių apie ligą sužino per vėlai.

Virusiniai hepatitai – „tylioji liga“

Virusinis hepatitas – tai virusinės kilmės kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito virusai A, B, C, D arba E. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet pasaulyje hepatitu A suserga apie 1,4 mln. žmonių. Apie 254 mln. gyventojų yra hepatito B viruso nešiotojai, o Lietuvoje jų skaičius siekia apie 80 tūkst. Kasmet registruojama apie 1,2 mln. naujų hepatito B infekcijos atvejų, ir apie 820 tūkst. mirčių nuo šios infekcijos komplikacijų.

Hepatito D virusas plinta tik kartu su HBV infekcija, nes virusas priklauso nuo hepatito B viruso, kad galėtų daugintis. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimus, apie 5 proc. žmonių, sergančių lėtiniu hepatitu B, taip pat turi hepatitą D. Tai sudaro maždaug 12 mln. infekuotųjų visame pasaulyje (0,16 proc. visos populiacijos). Kiti šaltiniai nurodo plačias ribas – nuo 12 iki 74 mln. – dėl nepakankamų tyrimų ir nevienodo testavimo. 

Didelė HDV paplitimo rizika – Artimuosiuose Rytuose, Amazonės baseino šalyse, Vidurio ir Vakarų Afrikoje, Mongolijoje, Moldovoje. Įvairiose Afrikos šalyse (pvz., Gabone, Kamerūne, Centrinėje Afrikos Respublikoje) HDV infekcija nustatyta net trečdaliui – pusei hepatito B virusu užsikrėtusių žmonių.

2021 m. registruota 19,5 mln. ūmių hepatito E atvejų, o nuo šios infekcijos komplikacijų mirė apie 3450 žmonių. Kasmet registruojama maždaug 20 mln. hepatito E atvejų. Rizikos grupei priklauso nėščiosios, kurių mirtingumas gali siekti 20–25 proc. ir imunosupresuoti asmenys, kuriems infekcija gali tapti lėtine.

Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ infekcinių ligų gydytojos prof. Ligitos Jančorienės, virusiniu hepatitu C pasaulyje serga apie 50–58 mln. žmonių, o tai sudaro maždaug 3 proc. visų gyventojų. Dažnai, ypač ankstyvose stadijose, infekcija nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, todėl pagrįstai yra vadinama „tyliąja liga“. Lėtai progresuodama infekcija palaipsniui sukelia kepenų randėjimą, vystosi kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.

„Hepatitai A ir E dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba nešvarias rankas ir sukelia ūminį, bet dažniausiai savaime praeinantį kepenų uždegimą. Tuo tarpu hepatitas B, C ir D įprastai perduodami per kraują ar lytinius santykius, dažnai perauga į lėtines formas, kurios daugelį metų gali tyliai žaloti kepenų ląsteles, o infekcija aptinkama tik atlikus specifinius tyrimus“, – teigia gydytoja.

Kaip laiku atpažinti grėsmę kepenims

Vienas žalingiausių virusinio hepatito požymių – gebėjimas ilgą laiką nepastebimai progresuoti. Lėtinės infekcijos formos dažnai nesukelia jokių specifinių simptomų, todėl liga neretai diagnozuojama jau pažengusiose stadijose, kai kepenų audinyje būna išsivystę struktūriniai pakitimai. 

Infektologės teigimu, vienos pagrindinių priemonių kovojant su virusiniu hepatitu – visuomenės bei rizikos grupių patikra ir ankstyva diagnostika, leidžianti nustatyti ligą dar besimptomėje stadijoje.

„Nors kai kuriems žmonėms hepatitas gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip apetito stoka, silpnumas, pykinimas, gelta, šleikštulys ar karščiavimas, ypač esant A ir E hepatitams, lėtinė B ir C infekcija dažniausiai būna besimptomė. Dėl to labai svarbu nepamiršti reguliarių profilaktinių tyrimų – šiuolaikinis antivirusinis gydymas, ypač lėtinio hepatito C, yra itin efektyvus“, – teigia prof. L. Jančorienė.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, jog profilaktinė sveikatos patikra turėtų būti ne reakcija į simptomus, o nuosekli sveikatos priežiūros praktika. Eksperto teigimu, neretai žmonės ignoruoja pirmuosius sveikatos sutrikimų požymius, priskirdami juos kasdieniam nuovargiui ar įtampai, nors būtent tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.

„Kadangi daugelis ligų vystosi be aiškių simptomų, prevencija tampa viena svarbiausių priemonių jų ankstyvam nustatymui ir efektyviam gydymui, atitinkamai – ir virusinio hepatito ligos prevencijai. Pastebime augantį susidomėjimą sveikatos draudimu – klientai vis dažniau renkasi draudimo planus, kurie užtikrina greitą prieigą prie gydytojų specialistų, diagnostinių paslaugų, tyrimų bei išsamias prevencines programas“, – sako A. Zinevičius.

Imunoprofilaktika prieš hepatitą – ką būtina žinoti

Vakcinacija – viena patikimiausių apsaugos formų nuo hepatito A ir B. Pasak infektologės L. Jančorienės, Lietuvoje nuo hepatito B skiepijami visi naujagimiai per pirmąją gyvenimo parą, o suaugusiesiems, priklausantiems rizikos grupėms, ši vakcina taip pat rekomenduojama.

„Vakcina nuo hepatito A rekomenduojama keliaujantiems į didelės rizikos šalis ir tam tikrų profesijų atstovams. Pilnai vakcinacijai reikalingos dvi dozės, kurios suteikia ilgalaikį imunitetą. Vakcinacija taip pat rekomenduojama suaugusiems, priklausantiems rizikos grupėms. Be to, vakcina nuo hepatito B apsaugo ir nuo hepatito D“, – priduria profesorė.

Infektologė pažymi, kad vakcina nuo hepatito C iki šiol nesukurta, o nuo E tipo – nors ir egzistuoja kai kuriose šalyse, Europoje nėra prieinama. Anot prof. L. Jančorienės, vakcinacija nuo hepatitų A ir B išlieka viena veiksmingiausių ir patikimiausių priemonių infekcijos prevencijai.

Saulius Abraškevičius

AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas