Emigracija: jei sugrįžo – viskas tvarkoje, jei ne, kenčia ir tauta, ir išvykusieji

Irena VALUŽĖ, 2014-01-02
Peržiūrėta
162
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Emigracija: jei sugrįžo – viskas tvarkoje, jei ne, kenčia ir tauta, ir išvykusieji

Belaukdama lėktuvo skrydžio Kauno Karmėlavos oro uoste, susipažinau su mamytėmis ir tėtukais, kurie pirmą kartą nutarė aplankyti savo vaikus, gyvenančius užsienyje. Baikščiai dairydamiesi aplinkui, jie veržte veržėsi į lėktuvą, o šiam nusileidus Anglijos žemėje, laimingi sveikinosi su pasus tikrinančiais pareigūnais gražia lietuviška kalba: „Labas vakarėlis“.

Kodėl taip niūru?
Iš tiesų mane labai pralinksmino matytas „vaizdelis“ Bristolio oro uoste, kai grįžau iš savo trumpos viešnagės Lietuvoje. Vėliau, prisiminusi žmonių niūrius veidus, darganotą orą, ištuštėjusius Lietuvos miestus bei miestelius, sausakimšus lėktuvus, kuriuose verkia, ar ant mamų bei močiučių rankų snaudžia mažyliai – juokas išgaravo. Galvoje pasiliko tik mano klasės draugo Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Budrio, vieną vakarą prie kavos puodelio ištarti žodžiai: „Niekas nepasikeitė nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Padėtis tik pablogėjo. Depresija – visuomenės būsena, o ji iššaukia niūrius žmonių veidus ir tamsią aprangą“. Pasak Rimvydo, šiandieną žmogui atsivėrė erdvė laisvai judėti: „Jeigu žmogus išmoko, pamatė, sugrįžo – viskas tvarkoje, tačiau jei jis nebegrįžta, tuomet nukenčia kalba, religija, vaikai“. Labai nustebau, jog statistiniais duomenimis, pagal gyventojų skaičių daugiausiai į užsienį emigravo palangiškiai. Kurorte gyventojų sumažėjo apie 40 proc. Anot psichologo, emigracija – nebegalinė. Kad ši banga praeitų, turi susiklostyti įvairūs faktoriai (ne vien ekonominiai, bet ir socialiniai).

Kas gali padėti?
R. Budrys piktinosi, jog į valdžią ateina žmonės, kurie neturi nei menkiausio supratimo apie politiką (nuo verslo į politiką). Uždėtas antspaudas radikaliai keičia asmenybę. Bandžiau Rimui prieštarauti sakydama, jog prezidentais buvę ir muzikantai. Į tai jis atsakė vienareikšmiškai: „Prieš tampant politiku, reikia mokytis politikos“. Tai daroma kitose šalyse (Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kt.). Daug klaidų buvo padaryta 2008 metų krizės laikotarpiu. Anot jo, žmogus nieko negali pakeisti. „Murkdydamiesi toje klampynėje turime patys stengtis sau padėti. Lietuviams nėra būdingas uždaras gyvenimo būdas, taip, kaip skandinavams, – sako jis. – Lietuvis – nuolat kryžkelėje, tačiau jis sugeba prisitaikyti. Identiškumo išlaikymas padeda išlikti tautai“. Psichologas siūlo neužsidaryti kiaute, lankytis vieniems pas kitus be jokių išskaičiavimų. Dažniau sugrįžti į namus, pagal galimybes burtis į klubus, draugijas, naudotis technologijomis(„Skaipu“ ir kt.). Iškilus problemoms gali padėti ir psichologas.

Prognozės
Iš savo klasiokų „išgirdau“, kad mūsų Rimas tarytum tapo... šamanu. Į tai visai rimtai jis atsakė, jog tai vienas kitam nemaišo. Pasak jo, šamanizmas – tai viena iš antropologijos tyrimų sferų, einančių kartu su psichologija. Kadangi jau Naujieji Metai, tad kam gi daugiau, jei ne šamanui, jaučiančiam visos planetos pulsą, užduoti šį klausimą: kas mūsų laukia mėlyno medinio arklio metais? Nusijuokęs Rimvydas atsakė, jog tai „būsianti tikrai ne kumelė“ (pagal Ostapą Benderį). Anot jo, neturėtų būti didelių kataklizmų (kuo daugiau kataklizmų, tuo gamta atšiauresnė, kuo daugiau tarpusavio žmonių nesutarimų – sulauksime atitinkamo atsako). Gamta daugiau naudojamės negu ją remiame. O kada Lietuvoje gyvenimas pagerės? „Po 20-30 metų“, – nė nemirktelėjęs atsakė šis.
 

Prie puodelio kavos
Atvirai prisipažinsiu, jog šis mudviejų pokalbis mane nuliūdino. Prieš dešimt metų mudu kalbėjomės toje pačioje Rimo brolio kavinėje. Tada, kaip ir šiandien, prie puodelio kavos Rimvydo paklausiau: kaip žmogui išgyventi tamsiuoju žiemos periodu? Tada jis sakė, jog audros žmogaus gyvenime – geras dalykas, tik svarbu, kad jų nebūtų per daug. Prieš dešimt metų mano reportažas buvo gerokai optimistiškesnis. Šiandieną man rūpi mano pačios ir mano vaikų gyvenimai. Man rūpi sužinoti, ar iš tiesų mišrios poros susilauks sveikų palikuonių, ar jos bus tvirtos ir laimingos. „Etniniai skirtumai yra vertybė, – sako Rimas. – Etninių grupių vaikai būna išskirtiniai, tačiau mažiau atsparūs įvairioms ligoms“. Į žmones, palikusius šalį Rimvydas žiūri normaliai. Pasak jo, jei tai nesiekia 10 proc., nėra ko nuogąstauti, jei daugiau – iškyla dvikalbystės, skirtingos kultūros ir biologiniai dalykai. Išsiskiriant, lyg norėdamas mane padrąsinti, mano klasės draugas pasakė: „Kataklizmų žemėje daugėja, tačiau yra pasaulyje ir stabilių vietų. Viena iš jų – Lietuva“. Taigi, Nauji metai – nauji ratai. „Labas vakarėlis“, – britui sako vienas iš užsienyje gyvenančių vaikų tėvelis. Jis atvažiavo pas savo vaikus.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Neringos vyriausiasis architektas, buvęs Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas prisidarė nemalonumų – savaitgalį buvo sučiuptas girtas prie automobilio vairo, rašo lrytas.lt


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Spalio 18 d., penktadienį, Klaipėdos koncertų salėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės neeilinę progą išgirsti vieno genialiausio barokinės muzikos italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi kūrinius. Programą „Viva Vivaldi!” diriguos pirmą kartą uostamiestyje muzikuosiantis pripažintas visame pasaulyje italų dirigentas ir smuikininkas Enrico Onofri. Garsiam meistrui talkins...


Palangoje praleistas praėjęs savaitgalis neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausiu per visas vasaros atostogas daugiau nei pusei tūkstančio šalies vaikų, kadangi praėjusį šeštadienį jie pirmą kartą pamatė jūrą. Šis susitikimas su Baltija – Palangos miesto savivaldybės dovana vargingiau gyvenančių šeimų vaikams iš visos Lietuvos....


Paskutinį liepos savaitgalį (29-30 dienomis) Palanga vėl sukvies įvairiuose šalies miestuose gyvenančius vaikus, nė karto nemačiusius jūros – kurorto Savivaldybė antrą kartą inicijuoja socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“. Ši akcija organizuojama jungiantis prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos...


Palangoje keli šimtai Lietuvos vaikų šiandien patyrė mažą stebuklą – pakviesti kurorto savivaldybės, jie atvyko į Palangą ir čia pirmą kartą pamatė jūrą. Mažųjų svajonę įgyvendino socialinę akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ .


„Truputį bijau, kad per smarkiai nepaspausčiau, dar neišmokau iki galo valdyti jėgos. Jūs pasakykit, jei per smarkiai spustelsiu. Dabar truputį patraukite ranką, paspauskime vienas kitam pirštus“, – kalbėjo Martynas Girulis šių eilučių autorei, kai pirmąkart mintimis valdomu bioninės rankos atitikmeniu jis, pirmasis nuo gimimo neįgalus žmogus pasaulyje...


Belaukdama lėktuvo skrydžio Kauno Karmėlavos oro uoste, susipažinau su mamytėmis ir tėtukais, kurie pirmą kartą nutarė aplankyti savo vaikus, gyvenančius užsienyje. Baikščiai dairydamiesi aplinkui, jie veržte veržėsi į lėktuvą, o šiam nusileidus Anglijos žemėje, laimingi sveikinosi su pasus tikrinančiais pareigūnais gražia lietuviška kalba: „Labas...


Šventoji pirmą kartą atvėrė vasarai duris

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 06 06 | Rubrika: Miestas

Vakar Šventojoje, „Kuršių kaime“, plazdančios vėliavos bei  besišypsanti pro debesis saulutė paskelbė, jog prasidėjo vasaros sezono šventė. Aikštėje šurmuliavo kermošininkai, siūlydami ne tik įvairiausius saldumynus bei skanumynus, bet ir tradicinius amatininkų dirbinius. Aikštyne jaunųjų krepšininkų komandos įnirtingai kovėsi gatvės krepšinio turnyre. Ypatingo dėmesio sulaukė ...


Nuo 2008 metų pradžios pradėjus išrašinėti naujus europinio pavyzdžio Lietuvos Respublikos piliečių pasus, kurorte pernai jų išduota apie pusantro tūkstančio.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius