Gyvenimas mažame mieste. Daugiau privalumų ar minusų?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-11-06
Peržiūrėta
861
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jaunosios Palangos kartos nuomone, gyvenimas mažame mieste turi daugiau privalumų, nei trūkumų.
Jaunosios Palangos kartos nuomone, gyvenimas mažame mieste turi daugiau privalumų, nei trūkumų.

Dažnai tenka išgirsti kalbant: „Palanga – mažas miestelis. Va, jeigu gyventume didesniame, kiek galimybių atsivertų.“ Kalba taip ir vyresni, ir jaunesni. O ką apie gyvenimą mažame – jeigu jau Palangą vadinsime mažu – mieste ir apie gyvenimo čia privalumus bei trūkus mano moksleiviai?

Pliusų daugiau, nei minusų
„Mano nuomone, gyvenimas mažame miestelyje turi daugiau privalumų nei minusų, - teigia Lietuvos moksleivių sąjungos bei Palangos senosios gimnazijos pralamento narys Jonas Simutis. - Visų pirma, labai svarbus yra susisiekimo ir laiko faktorius. Mažame mieste beveik visur gali nusigauti pėsčiomis, nes atstumai nėra dideli, taip pat niekas neskuba, nes nereikia jaudintis dėl transporto spūsčių ar viešojo transporto tvarkaraščių.“
J.Simučio nuomone, kitas dalykas - kas iš tikrųjų yra puiku,- gyvenant nedideliame miestelyje niekad nėra erzinančio triukšmo ir miesto šurmulio, kurį neišvengiamai patirsi didmiestyje.
„Tačiau didžiausias pliusas, mano, kaip jauno žmogaus nuomone, yra tai, kad mažame miestelyje tu turi daug didesnius šansus būti pastebėtas ir turi didesnes galimybes tiesiogiai bendrauti su miesto valdžia ar kitais miesto įtakingais žmonėmis“, - tikina aktyvus moksleivis.
Tačiau, žinia, esama ir minusų. Didžiausias minusas gyvenant provincijoje yra veiklos, užimtumo trūkumas, kuris labai pastebimas ne sezono metu. Jaunimo susirinkimo vietų beveik nėra, o neformalios veiklos pasirinkimo galimybės labai siauros.
„Nepaisant to, manau, kad gyvenimas mažame miestelyje turi daugiau pliusų nei minusų, ir reikia tai vertinti“, - įsitikinęs J.Simutis.

„Negaliu Palangos pavadinti itin maža“
“Kalbant apie Palangą – savo gimtojo miesto negalėčiau pavadinti itin mažu. Nors Palanga, mano nuomone, ir negalėtų labai varžytis su Klaipėda, jaunimo užimtumo atžvilgiu, tačiau vasarą mūsų miestas tampa vasaros sostine, tad šiltuoju metų laiku aš tarsi visai užmirštu, jog gyvenu nedideliame mieste. Juk vasarą į Palangą atvyksta daugybė žmonių, o tada yra pasiūloma tikrai nemažai įvairios veiklos‘, - savo mintimnis dalijasi Palangos senosios gimnazijos dvyliktokė Jūratė Riepšaitė.
Kalbant apie gyvenimo mažame mieste pliusus ir minusus Jūratė sako galinti įžvelgti daugiau privalumų negu trūkumų: „Žaviuosi Palangoje juntama ramybe, o čia taip pat jaučiuosi ir saugesnė negu dideliame mieste. Palangoje, ne sezono metu, nėra spūsčių, o ir pasiekti mokyklą pėsčiomis man trunka tik dešimt minučių“.
„Manau, jog kūrybos atžvilgiu mažas miestelis su savo natūralumu ir gamta - yra ideali vieta kuriančiam žmogui. Juk tik gamtoje žmogus gali atsipalaiduoti, pajausti ramybę ir pailsėti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo. O kartais, jeigu jau pasigendu renginių ar kitokios veiklos, visada atsiranda galimybė pakeisti aplinką ir nuvykti į kitą miestą. Be to nemanau, kad tie, kurie gyvena didesniuose nei Palanga miestuose, taip jau dažnai vaikšto į įvairius renginius, klubus ar užsiima kita veikla. Juk daugumos žmonių gyvenime vyrauja kasdieniška rutina, iš kurios ne visada pavyksta “ištrūkti” ir dalyvauti kiekviename siūlomame renginyje“, - mano gimnazistė.

Didesnis miestas – daugiau galimybių
Trečiosios gimnazijos klasės moksleivė Greta Žvinklytė mano, kad gyvenimo mažame mieste pliusai esą tokie: visų pirma, nekilnojamojo turto agentūros kaip susitarusios teigia, kad kuo toliau nuo didelio miesto, tuo didesnį namą, butą ar net sodybą galima nusipirkti už tą pačią sumą, kurią perkantieji išleistų mažam butui didelio miesto centre. Tai labai svarbu šių dienų žmonėms, nes materialinė situacija Lietuvoje nėra viena geriausių. Taip pat mažame mieste ar priemiestyje yra daugiau erdvės, didesni žalieji plotai, gamta, galima sakyti, arčiau. Be to, automobilių stovėjimo vietos dažniausiai yra nemokamos.
„Mažame mieste žymiai ramiau nei didmiestyje, - dalijosi nuomone G.Žvinkloytė.- Kriminalinė padėtis nedideliame miestelyje dažnai yra geresnė. Taip pat mažesnis eismo šurmulys, o kartu – ir mažiau teršalų“.
Aišku, yra ir nemažai minusų. Pasak moksleivės, pirmiausia - mažuose miestuose mažiau kultūrinių ir pramoginių renginių, o tai labai svarbu kiekvienam. Mažiau gyventojų – mažiau organizuojama visuotinių susibūrimų, beveik nėra naktinių klubų ir kitų pramogų. Tačiau kai kuriems tokių miestų gyventojams tai labiau pliusas, nei minusas. Taip pat mažuose miestuose nėra tokio didelio darbo pasirinkimo ir čia mažiau laisvų darbo vietų. Be to, gyvenant mažame mieste reikia labiau pasikliauti privačiu transportu, nes visuomeninė transporto priemonių sistema yra prastesnė.
„Taigi, renkantis kur gyventi reiktų atsižvelgti į tokius faktorius: savo gyvenimo būdą, šeimos situaciją, atstumą iki darbo vietos, turimas ar prieinamas transporto priemones (nuosavas ir visuomenines), poilsio ir pasilinksminimo galimybes“,- analizavo G.Žvinklytė, pridūrusi, jog jeigu jai dabar reiktų rinktis kur gyventi, rinktųsi mažesnį miestą, tačiau baigusi mokyklą žada išvažiuoti į kurį nors didmiestį, nes ten suteikiama daugiau galimybių.

Daugiaus galimybių būti pastebėtam
„Gimiau Kaune, bet į Palanga atvažiavau prieš 14 metų. Manau, kad nors ir galima miestus skirstyti į mažus ir didelius, bet tikrai prieštarauju, kad Palangą galima priskirti prie mažųjų, ir kad mūsų mieste nėra ką veikti, ypač jaunimui, sakė Senosios gimnazijos pirmosios klasės moksleivis Žygimantas Mitkus.
Pasak jo, Palangoje veikia aktyvios moksleivių ir jaunimo visuomeninės organizacijos, savo žodžio laisvę galima išreikšti Palangos miesto laikraščiuose, jau nekalbant apie galimybę saviraiškai, kurią suteikia meno mokykla, moksleivių klubas ir mokyklose aktyviai veikiantys būreliai bei popamokinę veiklą siūlantys kolektyvai. Tai ir vokalinis, ir chorinis dainavimas, teatro turpės, dailės studijos ir daug kitų.
„Aišku, kartais norisi to įvairesnio ir aktyvesnio miesto gyvenimo, bet juk yra visai netoli nuo Palangos esanti Klaipėda. Palangoje lengva save išreikšti, tave tikrai lengviau pastebės ir įvertins, negu dideliame mieste“, - įsitikinęs Ž.Mitkus.
 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Apie naujos kartos ryšį 5G sklando pačių įvairiausių mitų. Tačiau VILNIUS TECH profesorius ir Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vitalij Novickij tvirtina, kad šis ryšys yra ne tik saugus, bet ir turi daugybę privalumų.


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, balandžio 8-17 dienomis. Interviu telefonu metodu apklaustas 1.001 šalies gyventojas, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose. Apklausa vyko Palangoje.


Romualdas Rima, buvęs palangiškis, buvęs radijo stoties savininkas bei redaktoriaus pavaduotojas trumpai gyvavusiame kurorto laikraštyje „Mūsų Palanga“, taip pat dirbęs direktoriaus pavaduotoju Palangos Moksleivių klube, šiandien gali lengviau atsikvėpti: „„Brexit-as“ niekaip nepakeitė jo gyvenimo.“ „Laiku susitvarkiau reikalingus...


Kas atidžiau seka miestelėnų diskusijas viešoje erdvėje, ypač prieštaringai vertinamoje socialinio tinklo Facebook palangiškių grupėje „Vieninga Palanga“, kurioje, pernai vasarą mirus jos įkūrėjui Robertui Ramanauskui, jos administratoriumi tapo Eimutis Židanavičius, buvęs miesto Tarybos narys (PT primena: į jos posėdį kartą atėjęs su bokso pirštine, o į...


Visus metus Palangoje vyko intensyvūs miesto ir Šventosios kelių ir gatvių rekonstrukcijos ar aplinkos tvarkymo darbai. Kaip ir kiekvienais metais, „liūto“ dalis darbų buvo atlikta pasyviuoju kurorto turizmo metu – pavasarį ar rudenį.


Gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas š. m. kovo 26 d. pateikė informaciją, kad yra gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste.


Nors už lango – gan niūru, ir, regis, jokių didelių darbų savivaldybės įmonės nevykdo, tačiau miesto vandens įmonė – UAB „Palangos vandenys“ – pluša iš peties: Būtingėje vykdo valymo įrenginių rekonstrukciją. UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis savo kompiuterio ekrane rodė vykstančių darbų nuotraukas. Vykdomų darbų...


Jeigu susiruošėte remontuoti savo butą, nepamirškite pranešti apie tai Savivaldybei, o po kurio laiko sulauksite ir svečių – Savivaldybės darbuotojai ateis patikrinti jūsų rezultatų. Žinoma, tik tada, jeigu esate sąžiningas, paisote visuotinių taisyklių ir prasinešėte apie planuojamus darbus. Iš Šiaulių į Palangą nusprendęs atsikraustyti...


Netikėtas infarktas ir širdies stentavimas privertė miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Bronių Martinkų atsisakyti cigaretės, daugiau valgyti žuvies, širdininkams naudingos dėl savo omega sočiųjų rūgščių, mažiau viską „imti į galvą“ ir džiaugtis kiekviena diena, bet į gydytojų patarimus vengti streso miesto politikos veteranas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius