Ieva Litvaitytė: „Mano kūrybos priemonė – purvinas tušas“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012-08-30
Peržiūrėta
377
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ieva Litvaitytė (kairėje).
Ieva Litvaitytė (kairėje).

Rugsėjo pirmosios išvakarėse palangiškiai – virš bet kokio pesimizmo. Štai, centre, Gintaro – Vytauto gatvių sankryžoje dviejų Palangos senbuvių trečiasis, plataus „vidinio horizonto“ Ričardas G. klausia: „Kaip manot, ar pagal „Majų kalendorių“ šiemet bus pasaulio pabaiga?“ „Gal ir bus, bet mūsų tai neliečia“.
Rugsėjo pirmosios išvakarėse kas turėjo žydėti vasarą – jau nužydėjo, tačiau gėlių šypsenas ir vasaros atšvaitus spėjo įamžinti ne tik fotografai, bet ir dailininkai. Palangos „Mosto“ suvienytieji kūrybos žmonės saulėtai tebekalba apie ką tik pasibaigusį „Švėkšnos plenerą“.
Jame pabuvojo ir labai kukli, labai inteligentiška, gimtajai Palangai, ypatingai – moksleivijai atsidavusi labai simpatiška „Baltijos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Ieva Litvaitytė. Smagi! Pasibūta, pabendrauta su bendraminčiais, o Švėkšnos dvaro parko akcentai, nėra abejonių, suspindo naujuose, palangiškių dailininkų darbuose. Juk prancūziškas žodis „pleneras“, jį išvertus, – „atviras oras“ – tapymas iš natūros gamtoje, perteikia gamtovaizdžio spalvų, jų niuansų įvairovę. „Labai patiko pasibuvimas atokiau nuo jūros „Švėkšnos plenere“, džiaugiuosi“, – kalbėjo pirmadienį „Palangos tiltui“ Ieva Litvaitytė, su šilta, vasariška gaidele balse pirmiausia paminėdama plenero sumanytojų ir organizatorių Nijolės ir Juozo Griušių pavardes.

Svarbiausios ugdytojos – šeima ir... Palanga
Šviesiau širdyje, bendraujant su apsiskaičiusiais, smalsiais, ieškančiais, dvasinei saulėjautai neabejingais žmonėmis be pikto. Tokie yra ir Palangai atsidavę, ją toli už geografinių ribų išgarsinę Valerija ir Vitalius Bernardas Litvaičiai.
Nenuostabu, kad tokia yra ir jų mylima dukra Ieva. „Intelektualioji genetika“ savaime atpažįsta ir globia savuosius. Žemės vaikui niekas nedrįso lig šiol uždrausti gėrėtis visomis regimomis žvaigždėmis ir kitomis švelnumo, gėrio pojūčius gausinančiomis žaismėmis. O menas yra visų žinomųjų dievų leistas „narkotikas“: „Turiu tik tiek, smagu vis tiek!“ Kuo daugiau smagių, tuo mažiau ašarotų, o dar blogiau – agresyviai „chamenančių“, depresyvias nuotaikas sėjančių tautiečių.
2008 metais „Drukoje“ išleistas išsamus Palangos vandentvarkos ūkio enciklopedinis metraštis „Šimtmečio istorija“ (1908-2008), kurį žinomas žurnalistas ir literatūros mokslininkas Leonas Paleckis-Kaktavičius spaudai kantriai rengė, padedant ir remiantis buvusio ilgamečio vandentiekininkų kolektyvo vadovo, leidinio bendraautoriaus Vitaliaus Bernardo Litvaičio informacijos šaltiniais, rašoma apie žinomiausių tuometės Lietuvos TSR tapytojų rudeninius plenerus didžiausiame kurorto kolektyve.
„... TVKV viršininkas dėl šios priemonės užėjo pasikalbėti pas tuometinį Dailininkų sąjungos pirmininką, žinomą skulptorių Konstantiną Bogdaną. Buvo aptartos plenerų sąlygos, o pirmininkas pažadėjo paremti idėją, padėti organizuojant renginį, pažadėjo dar ir materialiai paskatinti dailininkus – plenerų dalyvius. Plenerų metu sukurti darbai būdavo eksponuojami valdybos salėje. Į ataskaitinės parodos atidarymą atvykdavo menotyrininkai, dažniausiai – menotyros daktarė Nijolė Tumėnienė. Dailininkai tarsi mokinukai su nerimu laukdavo savo darbų įvertinimo ir būdavo labai nusiminę, jeigu įvertinimas būdavo ne visai palankus. Tokie plenerai vyko kasmet, paskutinis – 1990 metais. Įmonė sukaupė 100 tapybos darbų kolekciją. Ši kolekcija keletą kartų eksponuota Palangos miesto salėse.
Vandentiekininkai glaudžiai bendradarbiavo su respublikiniu Dailės muziejumi“. („Šimtmečio istorija“, 75-76 puslapiai).
Į meninį visad meniškos Palangos „kilimą“ vis drąsiau, energingiau pastaraisiais metais ir savo širdies, svajų, fantazijos pėdutes įspaudžianti, Palangos dailės pedagogikoje jau pusantro dešimtmečio nuoširdžiai besidarbuojanti Ieva Litvaitytė džiugiai prisimena „anuos vandentiekininkų valdose vykusius dailininkų plenerus“, buvimą tarp „gyvų genijų iš Vilniaus“ ir tai, nėra abejonės, labai praturtino jos akiratį, meninę nuovoką, ji pajuto ir spalvotą vėją, galintį apsigyventi paveiksluose.
Menininkė taip pat šiltai kalba ir apie potyrius Gintaro muziejuje, kur dirbo menui visą gyvenimą irgi itin dėmesinga mamytė – 1988-1992 metais muziejui vadovavusi Valerija Litvaitienė. „Man, paaugliukei, labai patikdavo bendrauti „iš arti“ su tėvelio sukviestais Vilniaus ir kitų didmiesčių dailininkais „Vandentiekio pleneruose“, taip pat daug neišdildomų įspūdžių „atminties seifuose“ liko iš dienų, kai buvojau, bendravau Gintaro rūmuose ir aplink juos su ten dirbusia mama. Tai ji, beje, pasidarbavusi ir pedagogikoje, simpatiškais piešinukais iliustravo mano vaikystės „Atsiminimų“ sąsiuvinį, mama skatino kuo daugiau dėmesio skirti piešiniui dar tada, kai lankiau „Saulutės“ vaikų darželį, vėliau – kai mokiausi V.Jurgučio vidurinėje mokykloje. Žinoma, parkas Palangoje – tai stebuklų ir pasakų dvaras! Ir rūmai. „Tebeauga“ manyje kaštonai, aplink kuriuos – pilna sraigių, o marmuriniai laiptai rūmuose irgi mano užpakaliuku nučiužinėti. Vasarą parke tekdavo daug bendrauti su čia poilsiavusiais Lietuvos muziejininkų vaikais. Smagiai nuteikinėjo ir meninius sparnus ateičiai augino parko aplinka, kuri tikrai neleidžia pasent ir senjorui“, – nuoširdžiai prisipažino, pasak ponios Nijolės Griušienės, graži „reto inteligentiškumo moteris“ Ieva Litvaitytė.

„Šventojoje ir „Baltijoje“ dirba kūrybiški ir labai bičiuliški kolegos“
„Baltijos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja ir Palangos menininkų susivienijimo „Mostas“ plenerų dalyvė Ieva Litvaitytė dar šiltais savo meniškos širdies žodžiais prisimena ir S.Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriuje jos kūrybiniams ieškojimams nemažai dėmesio skyrusius dėstytojus: „Tai Lendrūna Moncevičienė, Sigita Kišonaitė-Auželienė, Vytautas Moncevičius.
Labai teigiamai ir ramiai prisimenu dailės pedagogikos studijas Šiaulių pedagoginiame institute, kurį baigiau 1994 metais. Išliko dėsčiusių man meno istorijos profesoriaus Vytenio Rimkaus, skulptoriaus Aloyzo Toleikio, dėstytojų Gečo, Visocko paskaitų fragmentai. Nenuobodu buvo gyventi Dubijos gatvėje esančiuose studentų bendrabučiuose.
Tačiau ypatingai daug jautrių, gražių nesumeluotų žmogiškų jausmų patyriau nedidelėje Šventosios pagrindinėje mokykloje, į kurią dirbti 1994 metais pasikvietė anuomet mokyklos direktorius, Lietuvos krepšiniui daug gražaus nuveikęs Kazys Litvinas. Labai kolegiškai paglobojo šiltaširdė menininkė Audra Bukauskienė, su kuria ir dabar draugiškai aptarėme ne tik kūrybinius gyvenimo akcentus, pedagoginiu patyrimu noriai dalijosi Dalia Mikalauskaitė, darbų mokytoju tada dirbęs savitos meninės natūros kūrėjas Petras Baronas.
O 1998-aisiais „Baltijoje“ vėl pasisekė: supratingai dirbame su Palangai puikiai pažįstama talentinga, labai profesionalia dailininke Reda Rimkute-Ščerbakoviene ir kitomis bičiuliškomis kolegėmis.
Rugsėjui vėl beldžiantis į namų duris ir tėvelių, moksleivių širdis linkiu spalvingai šypsotis ne tik paveikslams ir paveiksluose. Vienas kitam. Pilka kasdienybė irgi gali būti meniška“, – žaviai primena ką tik iš „Mosto“ plenero sugrįžusi Ieva Litvaitytė.
Sėkmės jai ir kolegoms, kiekvienam Palangos, Šventosios mokytojui 2012-2013 mokslo metais nuo visų „Jūros vaikų“, – kantrybės, atveriant pažinimo skrynią ir vejantis rudenišką kasdieniško laiko rodyklę. Kad sielos atšvistų, švelnumui išdrįstų.
Atminčiai – ir žinomo aktoriaus Klaipėdoje Vytauto Paukštės žodžiai: „Aš nežinau, ar žmogus, pagaminęs gražią kurpę, yra kūrėjas ar amatininkas. Žinote, mes tą žodį „Kūryba“ jau tiek nuvalkiojom, kad tiesiog baisu jį ištarti. Šiam tikslui galima pasitelkti kitus žodžius – sąžiningas darbas, kuriam stengiesi atiduoti viską“.
Jau žinau, kad panašias mintis į naują rugsėjį nešasi ir menų mokytoja Ieva Litvaitytė.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Visus metus Palangoje vyko intensyvūs miesto ir Šventosios kelių ir gatvių rekonstrukcijos ar aplinkos tvarkymo darbai. Kaip ir kiekvienais metais, „liūto“ dalis darbų buvo atlikta pasyviuoju kurorto turizmo metu – pavasarį ar rudenį.


Sportininkų eitynėmis nuo Jūratės ir Kastyčio skvero iki Palangos miesto stadiono rugsėjo 19 d. popietę prasidės sporto ir aktyvaus laisvalaikio festivalis „Sportas visiems“.


Palangos baseine vyks pirmosios didelės tarptautinės varžybos

"Palangos tilto" informacija, 2020 02 04 | Rubrika: Miestas

Kovo 28-29 dienomis naujajame Palangos baseine vyks pirmosios didelės tarptautinės varžybos. Čia bus rengiamos jubiliejinės 25-osios V. ir V. Katkevičių atminimo taurės „Supermasters“ varžybos bei II-asis Eurazijos taurės turnyras.


Iki rugsėjo 29 d. vyksta kandidatų į seniūnaičius registracija

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 23 | Rubrika: Miestas

 Palangos miesto savivaldybė vykdo Palangos miesto teritorijos seniūnaitijų: Kunigiškių, Nemirsetos, Palangos, Vilimiškės, Virbališkės – Medvalakio bei Šventosios seniūnijos teritorijų seniūnaitijų: Būtingės, Monciškių ir Šventosios seniūnaičių rinkimus. Seniūnaitijų teritorijų gatvių sąrašas skelbiamas savivaldybės tinklalapyje...


Apie Kinijos sodų ir parkų kūrybos fenomeną

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 10 04 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Vakarų Lietuvos skyriaus iniciatyva, vykstant sąjungos seminarui „Želdynų erdvė 2018 – Vakarų Lietuva“, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje profesorius dr. Petras Grecevičius skaitė paskaitą „Kinijos sodų/parkų kūrybos fenomenas“. Palangiškiai sužinojo daug įdomaus, o ir...


Šią savaitę Palangos vaikų parke atidaryta neišnešiotų kūdikių asociacijos „Neišnešiotukas“ nuotraukų paroda „Gimę su genijaus žyme“. Fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 13 ankstukų įkūnijo 13 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių, kurių gyvenimai įrodo, jog per anksti gimę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo...


Valstybės šventės išvakarėse – apie politiką, politikus ir jaunimo problemas

Tatjana STANKEVIČIENĖ, Lina KUNICKIENĖ, 2013 03 07 | Rubrika: Miestas

Vakar Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos 7d klasės mokiniai su savo auklėtoja Tatjana Stankevičiene ir socialine pedagoge Lina Kunickiene lankėsi Palangos savivaldybėje, kur susitiko su miesto tarybos nariu Eimučiu Židanavičiumi.


Palanga pasaulio pabaiga nepatikėjo

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 12 27 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Žadėtoji pasaulio pabaiga neįvyko ir mums teks gyventi toliau. Taip juokais galima apibūdinti praėjusią savaitę visuomenėje tvyrojusią nuotaiką. Visus šiuos metus iki pat gruodžio 21 dienos buvo eskaluojama žinia apie gresiančią Žemės rutulio katastrofą. Tokios kalbos buvo stiprinamos ne tik nuorodomis į ta diena pasibaigiantį senovės indėnų majų kalendorių, bet ir Saulės sistemos...


Rugsėjo pirmosios išvakarėse palangiškiai – virš bet kokio pesimizmo. Štai, centre, Gintaro – Vytauto gatvių sankryžoje dviejų Palangos senbuvių trečiasis, plataus „vidinio horizonto“ Ričardas G. klausia: „Kaip manot, ar pagal „Majų kalendorių“ šiemet bus pasaulio pabaiga?“ „Gal ir bus, bet mūsų tai...


Penktadienį vaikų bibliotekoje šurmuliavo miesto darželinukai. Čia buvo surengtas projekto „Penki žingsneliai į kūrybos šalį“ vienas baigiamųjų etapų – vaikų piešinių paroda. Visą praėjusią savaitę miesto darželiuose „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Nykštukas“, „Gintarėlis“ vykęs projektas mažiesiems...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius