Jau pirmoji Stintų šventė buvo populiari, tikėtina, tradicijos išliks dar ilgai

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-02-15
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Prieš 15 metų, kuomet prasidėjo Stintų šventė, verslininkas Alvydas Meškys vadovavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai.

Prieš 15 metų, kuomet prasidėjo Stintų šventė, verslininkas Alvydas Meškys vadovavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai.

Šį savaitgalį bus švenčiamos itin didelės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir „Palangos stinta“. Tradicinė Stintos šventė visus sukvies 15-ąjį kartą. Per tiek metų ji jau įtvirtino savo tradicijas, tapo žinoma ne tik Lietuvos žmonėms. Apie šventės ištakas, pačią pirmąją šventę kalbėjomės su verslininku, viešbučio „Gamanta“ savininku Alvydu Meškiu. Prasidėjus Stintų šventei jis buvo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Sunku buvo prikalbinti žvejus
Pokalbį ir pradėjome nuo to, jog šiemet itin svarbi visai Lietuvai šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – sutapo su Stintų švente. Šios šventės sugretinamos jau ne vienerius metus, tačiau visgi, kaip pastebėjo A. Meškys, pirminis sumanymas buvęs ne toks.
„Pradėkim nuo to, jog tais metais, kai prasidėjo Stintų šventė, aš buvau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas. Kiekvienais metais, tuomet ir dabar, mes galvojome, kaip atgaivinti Palangos kurortą. Ir mes matome, jog yra keli keliai tam padaryti: statyti kažkokius objektus, kurie trauktų turistus, arba organizuoti šventes. Kiekvieną mėnesį – po šventę. Ir štai tokios buvo ir Stintų šventės ištakos. Santykinai kilo idėja padaryti šventę ir parodyti miestui, jog galime ją suruošti be pinigų. Kokia ji bus, sprendėme visi, iškilo mintis, jog tiktų ją dedikuoti stintai“, – pasakojo A. Meškys.
Kaip prisiminė pašnekovas, ją organizuoti nebuvo lengva. „Pagrindinis uždavinys buvo pritraukti žvejus. Kaip dabar prisimenu, važinėjau į Šventąją, į kopas su vaišėmis įkalbinėdamas šioje šventėje dalyvauti. Sunkiai, bet pavyko prikalbinti. Taip ir prasidėjo. Pritraukėme vieną žveją su valtimi. Ir pavyko sukurti šventę be pinigų, tą visiems parodėme“, – prisiminimais dalijosi verslininkas.
Į šventę vienas iš pirmųjų verslininkų įsitraukė Vitoldas Veisas, vadovaujantis barui „1925”, išdrįsęs vienas iš pirmųjų žengti į J. Basanavičiaus gatvę ir pasiūlyti žmonėms paragauti šios žuvelės. Į avantiūrą įsitraukė ir keletas kitų verslininkų.

Kiekvieną mėnesį – po šventę
Pokalbininkas neslėpė, jog jokios šventės nepavyktų suorganizuoti be sinergijos, be bendradarbiavimo kartu su Savivaldybe.
„Tuomet mums labai pagelbėjo tuometinis meras Pranas Žeimys, kuris tikrai suprato šventės esmę, padėjo sukviesti visas reikalingas struktūras, komunalininkus, policininkus tam, kad ši šventė ir įvyktų. Tikrai miestas padėjo, tad galima sakyti, kad tuometinis meras tikrai labai prisidėjo, jog toji šventė įvyktų“, – pasakojo A. Meškys.
Pirmoji šventė įvyko ne tokiu laiku, kaip ji vyksta pastaraisiais metais. Ji buvo numatyta sausio mėnesį. „Toks ir buvo mūsų sumanymas. Kiekvienam mėnesiui numatyti tam tikras šventes. Sausio mėnesį nusprendėme organizuoti Stintų šventę, vasario mėnesi gyventojai mini Valstybės atkūrimo dieną, Šv. Valentino dieną. Tačiau vėliau sausis nebebuvo toks draugiškas – žiemos būdavo labai šaltos, tad šventė kiek ir pasistūmė. Nebuvo įmanoma rengti šventės siaučiant šalčiams“, – apie šventės datą kalbėjo Alvydas.
Ir visi jau kaip ir įprato, kad Stintų šventė švenčiama vasario vidutyje, įtraukiant ir Vasario 16-ąją, tačiau kai kurie miestelėnai šiemetinei jungčiai nelabai pritarė, kadangi minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis, kuriam norisi skirti visą dėmesį, o ne padalintą kelioms šventėms.
„Kaip verslininkams mums nėra labai palanku visas šventes sujungti į vieną. Mes prarandame Šv. Valentino dieną, kuomet į Palangą ir taip atvyktų daugiau žmonių, norinčių praleisti laiką kitaip. Šios dienos nereikia nė reklamuoti, ją visi puikiai žino. Tai nėra labai gerai ir Vasario 16-ajai, nes mes taip tą dieną lyg ir supaprastinam. Būtų galima kažkiek „pastumdyti“ Stintų šventės datą. Apie tai mes kažkuomet ir kalbėjomės. Perėmus šventės vadeles Savivaldybei į rankas, tokius dalykus jau sprendžia daugiau šie organizatoriai“, – pastebėjimais dalijosi A. Meškys.

Pirmasis blynas – neprisvilęs
Būtų galima pagalvoti, jog pirmoji šventė gal nesulaukė tiek dėmesio, nebuvo daug žmonių, tačiau viskas buvo priešingai. Pirmasis blynas anaiptol nebuvo prisvilęs. Žinoma, nebuvo tokios minios, kurią pritraukdavo vėlesnės šventės, tačiau šventė visiems paliko gerą įspūdį.
„Jau pati pirmoji šventė buvo labai pavykusi. Gero rezultato sulaukėme iš karto. Turbūt nuo to viskas ir priklauso. Kai pavyksta pirmoji šventė, žmonės ją gerai įvertina, tuomet ji ir įsitvirtina. O tuomet ir reklamos daug nebuvo. Vėliau apie šventę rodė ir per vakaro žinias, rašė žiniasklaida. Pataikėm. Viskas buvo, ko žmonėms reikia – judesys, veiksmas, kvapas. Žmonių jau taip įgimta, jog norisi kažką naujo pamatyti, patirti, savo laisvalaikį praleisti kažkuo kitaip. O Stintų šventė yra puiki proga tą padaryti. Nuėjus į turgelį nusiperki žuvies, o atėjus į šventę tos pačios stintos gali gauti kokios tik panorėjęs – ir keptos, ir rūkytos, o gal vytintos, kiekvienam pagal skonį. Be abejo, nepalyginsi pirmosios šventės su pastarųjų metų. Kiekvienas asociacijos vadovas prisideda prie plėtros, verslininkai vis generuoja naujas mintis“, – pastebėjo verslininkas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog šventės sėkmę įrodo ir tai, kad Palangos pavyzdžiu pasekė ir Nida, ir Liepoja, Kaliningrade atsirado Silkės šventė. „Galima sakyti, kad tai yra paseka to, kad žmonėms to reikia, jie to nori, – dalijos įžvalgomis Alvydas. – Ypač Palangos verslininkams žiemos viduryje surengta populiari šventė labai padeda. Antra šventė po Naujųjų metų sutikimo“.

Tampa prabangos žuvimi
Pokalbininkas įsitikinęs, kad reikia džiaugtis kiekviena švente, tiek „Palangos stalu“, Margučių ar Kalėdinių eglučių alėjomis, bet kai kurių švenčių tiesiog neįmanoma padaryti geresnių, nei padarė kiti miestai.
„Pavyzdžiui, verslininkai buvo sumanę Margučių alėjos šventę. Idėja buvo gera, bet ji nublėso. Taip pat idėja pasimetė kažkiek ir su „Palangos stalu“. Iš pradžių buvo sumanyta, jog tai bus Tūkstančio stalų šventė, paskui tiek tų stalų nebebuvo, bet labai gerai, jog tokia šventė apskritai buvo. Svarbiausia, kad mumyse yra gyslelė, jog reikia daryti. Galima bet kokią šventę padėlioti, pamodeliuoti“, – kalbėjo A. Meškys.
Geresnės idėjos netrukus būna ir nukopijuojamos, tačiau tai nėra blogai, vadinasi, idėja – tikrai gera. O štai Stintų šventė per tiek metų jau tikrai įsitvirtino kaip puiki, besivystanti vis toliau šventės idėja.
Verslininkas pajuokavo, jog tai, kad stintų kaina pastaraisiais metais vis kilo ir kilo, iš dalies kaltas ir jis. „Juk seniau toji žuvis nebuvo tokia populiari. Vilniečiai apskritai nežinojo, kas toji stinta, jų net neveždavo, manau, į Vilnių. Tuo atveju palangiškiai esame prasikaltę“, – šypsojosi verslininkas.
Prakalbus apie stintos kainas, kurios kasmet atkreipia visų atvykusiųjų dėmesį, A. Meškys akcentavo, jog reikia pagalvoti apie įdėtą triūsą tą žuvį gaudant, ją ruošiant. „Negalima tikėtis, kad šventėje, kai verslininkai įdeda tiek darbo, nuo ryto iki vakaro plušėję, jie nuleis kainą. Atsilyginkime jiems už tai. Turime suprasti, kad verslininkai, taip, užsidirba, bet jie turi įdėti daug darbo. Šventė yra šventė. Be abejo, šventėje niekada nebūna pigiau. Stinta jau ir turgeliuose tampa prabangos žuvimi. Bet kita vertus, ji yra sezoninė žuvis, kurią valgome būtent tokiu laiku ir pakanka jos pasmaguriauti kartą per metus. Nėra toji žuvis, kurią nuolat valgom“, – atkreipė dėmesį verslininkas.

Panašias idėjas galima vystyti
Pašnekovas prisipažino, kad visuomet su šeima mielai dalyvauja šventėje, pasidžiaugia, kad ir jis turėjo galimybę prisidėti prie šios šventės kūrimo.
„Smagu, jog buvo imtasi grundulų šventės idėjos. Visuomet verslininkams sukosi galvose padaryti dar ir plekšnių bei uotų šventę. Galim išnaudoti tai, ką duoda mums jūra. Gal kada kas imsis šios idėjos. Idėją sugeneruoti nėra lengva, o juo labiau ją išvystyti. Jeigu sulaukiama palaikymo, visapusiško bendradarbiavimo, tuomet viską galima padaryti. Stintų šventė yra puikus to pavyzdys“, – keletą idėjų mestelėjo verslininkas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Kai buvo priimtas sprendimas kurti Palangiškio kortelės lojalumo programą, žinoma, visi vylėsi, kad kortelė palangiškius sudomins ir jie mielai ja naudosis, bet kad ji sulauks tokio gyventojų dėmesio, niekas nesitikėjo. Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai vos spėja priiminėti prašymus jai gauti – nuo sausio 15 dienos gauta beveik 2000...


Šį savaitgalį bus švenčiamos itin didelės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir „Palangos stinta“. Tradicinė Stintos šventė visus sukvies 15-ąjį kartą. Per tiek metų ji jau įtvirtino savo tradicijas, tapo žinoma ne tik Lietuvos žmonėms. Apie šventės ištakas, pačią pirmąją šventę kalbėjomės su verslininku...


Palangoje jau vis labiau juntamas stintų kvapas – iki jubiliejinės, penkioliktosios Stintų šventės liko mažiau nei mėnuo. Renginio organizatoriai žada – gerų, laiko patikrintų pramogų bei atrakcijų šventėje tikrai nestigs.


Šeštadienį į Palangą automobilių virtinėmis važiavo svečiai, kurie paskui miniomis plūdo į J. Basanavičiaus gatvę bei Jūratės ir Kastyčio skverą. Čia jų laukė ypatingai išradingai pasirengę šventės šeimininkai, vilioję svečius keptomis, virtomis, vytintomis, marinuotomis bei šviežiomis stintomis. Ir ne tik jomis – pačios įvairiausios...


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Ar nepritrūks Stintų šventėje... stintų? Praėjusią savaitę vietos žvejai dėl šąlančios jūros buvo priversti ištraukti tinklus bei persikelti į Kuršių marias. Šventės organizatoriai tikisi, kad pasikeis vėjo kryptis ir galbūt nupūs ledus, kad vietos žvejai kitam savaitgaliui galėtų parūpinti Baltijoje sugautų stintų.   Tikisi palankesnio oro...


Kalėdinė „Lions“ šventė buvo itin dosni

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 12 08 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangos moterų „Lions“ klubas surengė kalėdinę šventę savo globojamiems vaikams, pavadintą „Sapnuok baltai“. Simbolinė balta spalva dominavo viso vakaro metu, tad šviesos netrūko, juo labiau, jog tikslas buvo labai kilnus. Kaip pasidžiaugė ir klubo prezidentė Adelė Karteškina, susirinkusieji buvo išties labai dosnūs, tad netruko surinkti gražią sumą pinigų – viso...


Praėjusį penktadienį Šventojoje buvo smagiai atšvęsta tradicinė Žvejų šventė. Ir šįkart nebuvo pamirštos žvejiškos tradicijos, kurias išbandyti ryžosi patys aktyviausi šventės dalyviai. Kokia gi Žvejų šventė be pačių žvejų, žuvies traukimo, nebijant iššūkių, o ir jėgos išbandymo, tad aktyvių pramogų netrūko.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas