Kaip Palanga ką tik neteko savo perspektyvaus 2035-2039 metų mero Renaldo Seibučio – iš politikos negyvensi?

Kai Palangos meras Šarūnas Vaitkus su bendrapartiečiu Renaldu Seibučiu savo Facebook paskyroje atsisveikino taip jausmingai tarsi šis, trinktelėjęs miesto Tarybos duris, vyktų užkariauti Marso kanjonus, o ne prisijungti prie Kauno „Žalgirio“ trenerių štabo, truktelėjau pečiais: Renaldai, per metus su trupučiu kaip Palangos miesto Tarybos narys nesublizgėjai ir nesuradai savęs naujame tau politiko amplua.

Nors pati politiko R. Seibučio pradžia buvo labai graži, žadanti. Ir net daugiau – pakurstė kurorto miestelėnų šnekas, kad ilgametis kurorto meras Šarūnas Vaitkus „auginasi“ sau pamainą – būsimą merą. 

Tokioms kalboms benzino į ugnį šliūkštelėjo bendri jo ir Renaldo Seibučio vizitai į ministerijas ir kitas valstybines institucijas į Vilnių šios miesto Tarybos kadencijos pradžioje – juos lydėjo abejų „selfiukai“ (asmenukės) mero asmeninėje Facebook paskyroje.

Chm, Palangos meras Renaldas Seibutis? Kodėl gi ne!? 

Renaldas – jaunas, žinomas, lipšnus, smalsus, su pasakiška gyvenimo ir sportine istorija – kaip šventojiškis berniukas, pradėjęs karjerą trečioje pagal pajėgumą krepšinio lygoje, Palangos „Naglyje“, tampa krepšinio vunkerkindu ir sektinu pavyzdžiu visiems vaikams – ne tik Šventojoje ar Palangoje, bet net Ramygaloje ar Tytuvėnuose.

Žinoma, dabar, kai jau tapo aišku, kad 2035 metais, kai pagal atnaujintą Savivaldos įstatymą turėtų baigtis dabartinio mero Š. Vaitkaus įgaliojimai (darant prielaidą, kad jis laimės ir visus tarpinius mero rinkimus – 2027 ir 2031 metais), R.Seibutis nebus meras, nes politika jam – ne prie širdies, kirba rimtas įtarimas, kad kurorto konservatoriai dukart Europos čempioną ir Pasaulio čempionato prizininką R. Seibutį įtraukė savo kandidatų į miesto Tarybą sąrašą – po reitingavimo jis buvo pirmajame trejetuke – kaip viliotinį rinkėjams.

Konservatorių rinkimų sąraše jis buvo ir 2015-ais metais, kai dar nebuvo toks žymus.

Saulius Simė, kuris 2023 metais pakliuvo į  miesto Tarybą, kai iš 42-os vietos  konservatorių sąraše po reitingavimo liuoktelėjo į viršų, bet iškart atsisakė mandato joje, dar vienas toks nesenas politinio viliotinio pavyzdys.

Ar R. Seibučio išvykimas į „Žalgirį“, kuriame žaisti ar dirbti treneriu, yra kiekvieno krepšininko ar krepšinio trenerio svajonė, netikėtas?

Ne. 

Nes net jei Renaldas ir nuoširdžiai siekė politinės veiklos, greitai suprato, kad grubiai kalbant, iš politikos negyvesni. Tie laikai, kai koks nors advokatas, pakliuvęs į miesto Tarybą, žarstėsi savo įtaka – nesakau, kad prekiavo poveikiu, už ką numatytas „baudžiakas“ – senai praeityje.

Investuoti pinigus į nekilnojamą turtą, kai Palangos rinkoje jau ir uodui sunku savo snapą į NT rinką įkišti, ar prekiauti kriptovaliuta – rizikinga ir be garantijų.

Ne paslaptis, kad kai kurie žinomi šalies krepšininkai, baigę karjerą, buvo apgauti – prarado pinigus juos patikėję netinkamiems žmonėms arba nesėkmingai patys investavo, nes tam neturėjo pakankamai įgūdžių ir žinių. Tokius, kurie baigę profesionalią karjerą, tapo, tarkime, neblogi statybininkai pajūryje, galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų. 

Vienas geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Saulius Štombergas ar klaipėdietis Simas Galdikas, sėkmingai vystantys verslą statybų sektoriuje, ta prasme – labiau retenybė nei taisyklė.

Beje, senieji Palangos miesto Tarybos nariai, menantys už LKL klubą Palangos „Naglis - Adakris”  2010-2012 metas žaidusį Štombergą, kaip anekdotą šiandien dar pasakoja, kad jis sutiko žaisti už Palangą, kad kuo greičiau gautų leidimą kavinei J. Basanavičiaus gatvėje statyti.

O R. Seibutis – pernelyg atsargus, įžvalgus ir sąžiningas, kad būtų ėmęsis nepamatuotų rizikų versle ar „bandęs“ savus.

Gali būti, kad ne itin sėkmingas Palangos „Palangos“ žaidimas NKL – R. Seibutis buvo klubo bendrasavininkas – jam kainavo ne tik nervų, bet ir pinigų.

Žinoma, Palangai turėti šventojiškį-palangiškį prie legendinio „Žalgirio“ vairo – didelė garbė.

Tačiau, ech, gaila, Palanga prarado savo ateities merą Renaldą Seibutį.