Kalakutų ūkį įkūrę lietuviai turi kuo didžiuotis – pirkėjai vertina ir išskirtinį skonį, ir kokybę

Palangos tiltas, 2022-11-25
Peržiūrėta
859
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kalakutų ūkį įkūrę lietuviai turi kuo didžiuotis – pirkėjai vertina ir išskirtinį skonį, ir kokybę

Beveik tris dešimtis metų Kalniškiuose Kretingos rajone plėtojamas kalakutų ūkis gerą vardą per tą laiką tarp kalakutienos vartotojų pelnė dėl kelių priežasčių. „Siekiame produkcijos kokybės, laikomės tvarios gamybos principų ir mums priimtina strategija „nuo lauko iki stalo", kai vartotojui šviežia produkcija tiekiama tiesiogiai", – teigė šeimos ūkį 1995-aisiais įkūrę Vilija ir Vladas Baltuoniai.

Per tą laiką kalakutų ūkio šeimininkai ne tik sukūrė tvarios gamybos ciklą, bet ir išplėtojo prekybos tinklą turgavietėse ir tose parduotuvėse, kurios pirmenybę teikia būtent kokybiškai ir sveikai produkcijai. V. ir V. Baltuoniai turi savo firminę parduotuvę Kretingoje, šalia plento Šiauliai–Palanga, šviežios kalakutienos – įvairių skerdenos dalių nuo kauliuko iki puikios šviežios krūtinėlės – galima įsigyti pirkėjų pamėgtose prekybos vietose, dažniausiai – turgeliuose, Gargžduose, Mažeikiuose, Plungėje, Telšiuose, Palangoje, šviežia kalakutiena pasiekia ir didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vartotojus.

„Ne per seniausiai dalyvavome Klaipėdos regiono savivaldybes vienijančio asociacijos „Klaipėdos regionas" suorganizuotame renginyje, kur buvo diskutuojama apie tai, kad būtų galima sukurti tvarią maisto grandinę, leidžiančią kuo daugiau vietinių ūkių produkcijos ar vietos įmonių pagaminto maisto tiekti mokymo įstaigoms. Mums tokia maisto tiekimo darželiams ir mokykloms schema būtų labai patraukli, bandysime šią idėją išplėtoti, kad įtvirtintume pagrindinį mūsų siekį – ne tik gaminti kokybišką produkciją, bet ir kad ugdymo įstaigų auklėtiniai valgytų kokybišką maistą", – kalbėjo specializuoto ūkio šeimininkas V. Baltuonis, akcentuodamas, kad auginti kalakutus pradėję tuomet, kai Lietuvoje tokių ūkių dar nė nebuvo.

Šiuo metų laiku – lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje – V. ir V. Baltuonių kalakutų ūkyje tradiciškai daug darbo: mat pamažu įmonės, organizacijos rūpinasi, kuo savo darbuotojus nudžiuginti Kalėdų proga, ir dažniausiai tas džiugesys susijęs su tradicija padovanoti po kalakutą. Žinant, kaip kyla maisto produktų kainos, tokia dovana – svarus indėlis į šeimos biudžetą, o ir šeimininkėms nereikia sukti daug galvos, ką patiekti šventiniam stalui: kalakutiena – universalus produktas, iš kurio galima pagaminti pačių įvairiausių valgių.

Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkyje vienu metu klega ne mažiau kaip 16 tūkst. paukščių.

Vienu metu V. ir V. Baltuonių kalakutų fermoje klega apie 16 tūkst. kalakutų, per metus jų ūkyje paskerdžiama iki 40 tūkst. Siekdami produkcijos kokybės, jos ekologiškumo, kalakutų augintojai patys augina grūdus, ankštines kultūras, iš kurių gaminami sveiki pašarai šiems paukščiams. „Apskritai, dėl mėsos kokybės ūkyje labai daug dėmesio skiriame ligų plitimo rizikai", – paaiškino V. Baltuonis.

Darbdaviai, jau dabar, kalėdinėms dovanoms, savo darbuotojams, užsakinėja marinuotus šaldytus kalakutus.

Ūkyje yra įrengtos stoginės, kad vasarą paukščiai galėtų laisvai pajudėti gryname ore, gauti saulės, vėjo, kas taip pat turi didelės įtakos paukštienos kokybei. „Gal todėl pirkėjai ir pagiria, kad mūsų užaugintų kalakutų mėsa yra gardi, minkšta, tinkanti įvairiems patiekalams gaminti", – kad pastangos nenueina veltui, įsitikinusi V. Baltuonienė.

Stiprėjant V. ir V. Baltuonių kalakutų ūkiui, buvo įkurta beveik pusšimtis darbo vietų, kas periferinėse vietovėse yra didelė vertybė. Antra, verslininkai, dirbantys žemės ūkio sektoriuje ir prisidedantys prie šalies Vyriausybės, Europos Sąjungos taip vadinamojo žaliojo kurso, įneša didelį indėlį, kai kalbama apie klimato kaitos stabdymą, aplinkosaugos problemų sprendimą, gyvūnų gerovę. „Jau dabar dedame visas pastangas, kad kalakutus užaugintume be antibiotikų, kad sudarytume jiems tinkamas augimo sąlygas, užtikrintume erdvę laisvai judėti", – V. ir V. Baltuoniai įvardino, kad siekis gaminti aukštos kokybės produkciją jų šeimos ūkyje yra nenutrūkstamas procesas.

Audronė Puišienė; Kalakutai.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Beveik tris dešimtis metų Kalniškiuose Kretingos rajone plėtojamas kalakutų ūkis gerą vardą per tą laiką tarp kalakutienos vartotojų pelnė dėl kelių priežasčių.


Geriausias Baltijos šalių kurortas yra Liepoja – sako šį Latvijos miestą atostogoms pasirinkę lietuviai ir vardina eilę čia atrastų privalumų. 


Stebint per sutelktinį finansavimą į nekilnojamąjį turtą investuojančius žmones, matyti, kad šiomis savaitėmis jie elgiasi kur kas ramiau, nei elgėsi prieš du metus, tik prasidėjus Covid-19 pandemijai. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas.


Palanga gali didžiuotis švariu geriamu vandeniu

"Palangos tilto" informacija, 2021 04 12 | Rubrika: Miestas

„Man gaila tų žmonių, kuriuos neretai matau prekybos centruose sunkiai tempiant po keletą nusipirkto geriamo vandens pakuočių. Palangoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra ir pigesnis, o jo kokybė atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vedėja Danutė Narmontaitė.


Koronaviruso pandemija ir judėjimo tarp valstybių galimybių sumažėjimas pernai buvo ypač naudingi kurį laiką užmarštyje buvusiems Lietuvos pajūrio kurortams. NT Palangoje sumušė visų laikų rekordus, vystytojai ėmė statyti kotedžus ar mažaaukščius daugiabučius Kunigiškėse, Karklėje. Nepamiršta liko ir Šventoji: butų kainos čia prilygsta prabangaus turto...


Pajūryje sandoriai sprogdina NT rinką – pirkėjai dešimtimis šluoja butus

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2020 11 26 | Rubrika: Miestas

Jei iki šiol Palangoje per mėnesį būdavo parduodama apie 30–40 butų, šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais skaičius šovė į padanges – sandorių sudaryta dvigubai daugiau. Taip žmonės sprendė situaciją, kai dėl karantino niekur kitur pailsėti negalėjo išvykti. Bendrai Lietuvoje, ypač Vilniuje, gyventojai šluoja namus ir sklypus. Pastarieji duomenys...


Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė tikina, kad dar per anksti įvertinti, ar lietuviai vis tik nuspręs sutikti šventes pajūryje.


Dėl pandemijos Lietuvoje tris mėnesius trukęs karantinas atnešė krūvą rūpesčių šalies verslininkams, kurie neslepia – ši vasara bus kitokia. Ir nors jau birželį lietuviai kaip niekada aktyviai traukia į šalies pajūrį, Palangos verslininkai džiūgauti neskuba ir sielojasi dėl koronaviruso grėsmės apriboto užsienio piliečių judėjimo.


Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.


Kurorto šventės „Myliu Palangą“ metu Palangai įteikta Mėlynoji vėliava, patvirtinanti, kad paplūdimys atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Ji Birutės parko paplūdimyje suplevėsuos birželio 1 d. Mėlynosios vėliavos programa yra skirta savivaldybėms, plėtojančioms turizmo paslaugas. Šiuo aukščiausią kokybę liudijančiu simboliu vasaros sezonui...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius