Karantino metu Palangos kurortas suklestėjo – apie 30–50 viešbučių kambarių būdavo parduodami kas 2–3 dienas

Nors jau kurį laiką Lietuvos pajūryje nekilnojamo turto kainos ženkliai pakilusios, tai neatbaido naujakurių – paklausa vis dar kyla.

 Pastaruoju metu gausu informacijos apie nekilnojamo turto kainų augimą ir tai lėmusius veiksnius. NT vystytojų ir brokerių nuomone, šiuo metu kainos yra pasiekusios piką, tačiau prognozuojamas ir tolimesnis augimas kitais metais, skelbiama atsiųstame pranešime spaudai. 

Tiesa, greičiausiai ne tokiais tempais, kaip karantino pradžioje, rašoma Jono Izokaičio, „Nordstreet“ rizikos vadovo, pranešime, išplatintame žiniasklaidai. 

Anot nekilnojamojo turto brokerių, rinka turėtų po truputį stabilizuotis. Šiuo metu yra išduota labai daug statybų leidimų, o tie, kas norėjo būsto pajūryje, jį jau įsigijo, tad rinkos augimas po truputį turėtų sulėtėti. Tad galime spėti, kad šiuo metu esamos nekilnojamojo turto kainos formuoja ilgalaikius pokyčius rinkoje. 

Ekspertas tęsia, kad yra žinoma, jog pandemijos pradžioje viešbučiai Palangoje buvo aktyviai įkeičiami ir pardavinėjami turtiniais vienetais. 

Karantino metu Palangos kurortas suklestėjo – apie 30–50 turtinių vienetų būdavo parduodami kas 2–3 dienas. Kiti pajūrio būstai vidutiniškai buvo pardavinėjami už 2,2 tūkst., vėliau – 2,4 tūkst. eurų, o dabar kaina siekia 2,6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. 

Žinoma, kainos kyla ne tik dėl padidėjusios paklausos, bet ir dėl to, kad nuo šių metų liepos 1 d. Palangoje atsirado infrastruktūros mokestis, kuris apsunkino statybą pajūryje, tad nenuostabu, kad kartu pabrango ir žemės bei NT kaina. 

Eksperto teigimu, pakilus NT kainoms, proporcingai augo ir statybininkų darbo užmokestis, nes šie nebenori dirbti už tokį patį atlyginimą kaip prieš metus. Kyla klausimas, ar kainos galėjo kilti dėl pakilusių žaliavų įkainio. Anot Londono metalų biržos, pastaruoju metu ypač smarkiai kilo žaliavų kainos metalams, tokiems kaip varis, platina, geležies rūda ir alavas. 

Vario, kuris dėl įvairiapusio naudojimo laikomas ekonominiu barometru, kaina per metus išaugo beveik dvigubai ir yra aukščiausia per maždaug devynerius metus, o karšto valcavimo plieno kaina Europoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų.

Staigaus kainų kilimo priežasčių yra daug. Tačiau pagrindiniu to katalizatoriumi tapo karantinas, dėl kurio visame pasaulyje sutriko žaliavų tiekimo grandinės. Daugelio žaliavų pasiūla yra palyginti menka, o kasykloms nutraukus gamybą pandemijos metu atsargos sumažėjo, ypač todėl, kad šiame sektoriuje pasiūla paprastai yra nelanksti ir negali būti greitai plečiama.

 Žinoma, Lietuvos bankas atidžiai stebi situaciją NT rinkoje, o smarkiai suaktyvėjusi veikla NT rinkoje skatina imtis aktyvių veiksmų. 

Jei rizika pernelyg padidėtų, pasak J. Izokaičio, Lietuvos bankas yra pasiruošęs imtis NT rinką „vėsinančių“ priemonių, tokių kaip kapitalo reikalavimų bankams griežtinimas bei atsakingo skolinimo nuostatų keitimas. 

 Anot NT ekspertų, pandemija ryškiai prisidėjo prie kainų šuolių. Karantino metu lietuviai iš naujo atrado pajūrį, dažniau renkasi atostogauti Lietuvoje bei prisideda prie pakilusios paklausos poilsio būstams prie jūros. Tokie pokyčiai pajūrio NT rinkoje rodo ir pasikeitusį gyventojų požiūrį į atostogas Lietuvoje. Ekspertų nuomone, Lietuvos pajūris tampa vis patrauklesnis ir pradeda varžytis su vasaros atostogomis užsienyje.

 Beje, Lietuvos kurortai tampa vis populiaresne atostogų vieta tarp užsieniečių, tai rodo net ir „Forbes“ žurnalistės J.Q. Louise nuomonė. 

Anot jos, „Nida greitai tampa Rytų Europos Tulumu“.

 Įdomu tai, kad šiuo metu didelė dalis pajūrio būstų yra perkami tiesiog iš brėžinių. Tai rodo, kad projektai yra įgyvendinami sėkmingai, o pirkėjai pasitiki nekilnojamo turto vystytojais. Taip pat pastebėta, kad NT statyba plečiasi ir už pagrindinių pajūrio miestų gatvių. Daug projektų vystomi atokiau centro, ramesnėse gyvenvietėse.

 Šiuo metu, eksperto teigimu, auga tokios Palangos savivaldybės gyvenvietės, kaip aplink Monciškių, Šaltinio, Žilvino, ar Latgalos gatves kylantys nauji rajonai. Šiuo metu pajūryje atsiranda vis daugiau naujų NT žaidėjų ir projektų vystytojų.

 Ekspertų nuomone, 2–3 metų perspektyvoje galime išvysti labai daug įdomių projektų su puikiomis infrastruktūromis, formuojančiomis naują poilsinio gyvenimo pajūryje kultūrą, pritraukiančią Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų kontingentą. Tam atliepia ir spartėjantis naujų paslaugų, pramogų atsiradimas ir maitinimo įstaigų kūrimas.

 Manoma, kad tie, kurie iki pandemijos nevykdavo į mūsų pajūrį, keičia savo nuomonę ir vis dažniau apsilanko Lietuvos pajūrio kurortuose. Taigi, NT kainų kilimo „bumas“, eksperto nuomone, atrodo, jau praeityje, ir galime tikėtis, kad greitu metu jos stabilizuosis, tačiau vis tiek išliks pakilusios.

 NT turto kainos augo dėl kylančių statybinių žaliavų ir darbo jėgos kainų, taip pat dėl netikėto pandemijos smūgio, tačiau karantino sukelti lietuvių atostogų vietos pasirinkimo pokyčiai gana pozityvūs pajūrio kurortų atžvilgiu. 

Naujakurių pagausėjimas atveria naujas galimybes verslams kurtis kurortuose, tad, jei per kelerius ateinančius metus pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje neįvyks didelių kritinių įvykių ar naujos krizės, galime tikėtis pozityvių permainų Lietuvos pajūryje.

Delfi.lt