Koks Palangos oras – toks ir „Vasarotojų choras“ ir... pinigai

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016-08-01
Peržiūrėta
1072
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Koks Palangos oras – toks ir „Vasarotojų choras“ ir... pinigai

Labai malonią, naudingą, reikalingą dovaną birželio pabaigoje, laukdamas svečių iš ne visada svetingojo kapitalizmo, gavau iš malonaus, profesionalaus, paslaugaus dar nuo gerbiamos Allos Valužienės laikų, šios darbščios Palangos „turistinės industrijos ugdytojos“, kolektyvo. Tai 2015 metais Vilniuje išleista Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos suburto autoritetingų autorių, gerbtinų savo sričių žinovų A. Galvonaitės, J. Kilpio, Z. Kitrienės ir D. Valiuko knyga „Lietuvos kurortų klimatas“. Ji labai vertinga ir vasarotojams, ir Palangos gyventojams tarp Sermiesčio ir Virbališkės – Medvalakio – Nemirsetos.
Dažnam iš mūsų bene labiausiai rūpi ne tik egoistinės, bet ir visuotinės individo egzistencinės adaptacijos problemos. Sveikata, maistas, poilsis, orai, pinigai, jau tada – „prabangos dalykai“, ilgaaidis aistrų šėlas ir visi kiti malonumai, žinoma, be nemalonumų. Tai štai ši, pasak aukštaičių, miela „knygiala“ „Lietuvos kurortų klimatas“, „vierysit ar nevierysit“, yra savo konkretumu vertingesnė už daugelį „maldingų fantastinių pasakučių“ knygučių, ypač tas, kurias Palangos gatvėse įpiršinėja sektų ar politinių organizacijų spekuliantėliai ar patys tik piniginės magija tikintys vertelgos. Aš visą gyvenimą stengiuosi būti žydiškai „razumnas“, net kai man sako: „Eik tu, Berazumi“.
Oras yra oras, nuo jo priklauso ne vienas mano ir tavo, ir kiekvieno EGO noras, sveikatos galimybės, ramybės, kantrybės, bet kurios savijautos problemos.
Trumpai tariant, aš „čia ir dabar“ siūlyčiau kiekvienam Palangos ir kitų kurortų svečiui dažno lietuvio šeimai susirasti ir atidžiai išstudijuoti svarbiausią dabar „bestselerį“ „Lietuvos kurortų klimatas“. Ši Raštotyra – mažoji „klimaterapijos abėcėlė“ yra ypač vertinga ir gali ne vienam atnešti ne mažesnę naudą už pinigus, nes žinios ir už auksą vertingesnės, ypač susijusios su gyvo biologinio individo sveikata, kuris, žinia, geidžia būti „gyviausias už gyviausius“.
Dabar svarbiausia – pamiršti takelius į bet kurią vaistinę! Dabar gyvenkim palangiškių ir Turizmo informacijos centrų, taip pat gerbiamų klimatologų rekomendacijomis ir „vediniais“, tikėkime kiekvienu, geidžiančiu mums gero, turiningo, linksmai prasmingo poilsio, kuris neša dvasinę gerovę Asmenybei ir visiems kas ją supa – šeimose ir darbų kolektyvuose.
O štai ką pirmiausiai perskaičiau „šeštą ryto liepos šeštą“, t.y. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną, išsiruošęs su kuprine žygiuoti pajūriu nuo Palangos parko iki Plazės „didprūdžio“:
„Palanga yra vienas didžiausių sveikatingumą skatinančių Lietuvos kurortų. Poilsiautojus čia traukia noras atitrūkti nuo kasdieniškos aplinkos ir pasisemti jėgų iš natūralių sveikatos šaltinių: saulės spindulių, jūros vandens bei švaraus ir gaivaus pajūrio pušynų oro. Vietiniai klimato veiksniai yra puiki sveikatinimo priemonė: saulės vonios aktyvina medžiagų apykaitą, gerina savijautą, kelia nuotaiką, maudymasis jūroje – puikus būdas grūdinti organizmą. Nuo jūros vandens druskų suintensyvėja medžiagų apykaita, greičiau gyja uždegiminiai židiniai, bet tai ne visada tinka sergantiems sąnarių ligomis. Šiltas ir sausas pušynų oras – geriausia priemonė sergantiems bronchine astma ar lėtiniu bronchitu.
Palangoje ištisus metus veikia keletas sanatorijų bei sveikatos reabilitacijos centrų. Juose naudojamos įvairiausios reabilitacinės priemonės bei procedūros. Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Palangoje gydomos nervų, širdies ir kraujagyslių ligos, aterosklerozė ir hipertonija, kvėpavimo ligos.
Palangos klimatinės sąlygos.
Pajūryje dėl šildančio Baltijos jūros poveikio oro temperatūra yra aukštesnė, palyginti su likusia, labiau nuo jūros nutolusia, šalies teritorija. Pajūryje oro temperatūra per parą svyruoja vidutiniškai 1,5 karto mažiau nei Rytų Lietuvoje. Taip yra dėl to, kad naktys pajūryje šiltesnės, o dienos – šaltesnės. Dieną didelė dalis spinduliuotės balanso išeikvojama vandeniui išgarinti. Vandens garų prisotintas pajūrio oras labai imlus šilumai, todėl paklotinio paviršiaus įtaka požemio atmosferai yra mažesnė negu jūros oro įtaka. Vasaros būna vėsesnės, o žiemos švelnesnės dėl šildančio Baltijos jūros poveikio.
Vidutinė metinė oro temperatūra Palangos kurorte yra 7,7 laipsnio, taigi, daug aukštesnė nei Lietuvos vidurkis (6,9 laipsnio). Labiausiai šildanti Baltijos jūros įtaka jaučiama žiemą, kai vidutinė oro temperatūra siekia 0,7 laipsnio. Pavasaris Palangoje nėra labai šiltas, šio sezono vidutinė oro temperatūra 6,1 laipsnio. Vasarą taip pat vėsoka, ypač pirmoji jos pusė – vidutinė sezono oro temperatūra 16,8 laipsnio. Ruduo Palangoje malonus savo pastovia šiluma, o vidutinė oro temperatūra siekia 8,6 laipsnio.
Dėl mažo vietovės absoliutinio aukščio pajūryje oras adiabatiškai neatvėsta, todėl ir kritulių nėra labai gausu. Pajūryje lietingų dienų skaičius vasarą būna mažesnis, negu tolstant į šalies gilumą. Pajūryje dažnokai lyja ne dieną, bet naktį. Mažiausiai kritulių iškrenta pavasarį, kada mažiausi temperatūros skirtumai tarp jūros ir žemyno. Žiemą pajūryje sninga gausiai ir gana dažnai, bet dėl šildančios Baltijos jūros įtakos šiltesnių oro masių užtekėjimo stora sniego danga nesusiformuoja, neretai pastovi sniego danga apskritai nesusidaro.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Palangoje yra 672 mm. Žiemą iškrenta 148 mm kritulių. Pavasarį iškrenta apie 99 mm – tai mažiausias kritulių kiekis tarp visų Lietuvos kurortų. Vasarą Palangoje, palyginti su kitais kurortais, pakankamai sausa – iškrenta 203 mm kritulių (36 dienos su krituliais). Ruduo kurorte lietingas, lyja vidutiniškai 47 dienas per sezoną ir iškrenta 222 mm kritulių.
Vidutinė metinė santykinė oro drėgmė Palangoje yra 81 proc. Rudenį ir žiemą vidutinė santykinė drėgmė svyruoja apie 83-84 proc., pavasarį ir vasarą – apie 77-78 proc.
Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė Palangoje yra 1945 val. Žiemą Saulė spindi labai trumpai, vidutiniškai tik 130 val. Tačiau pavasarį jau galima pasidžiaugti Saulės voniomis, nes ji spindi net 633 val. per sezoną. Vasarą, kai Palangą aplanko daugiausiai poilsiautojų, Saulė šviečia vidutiniškai 845 val. Rudenį pajūryje dažni debesuoti orai, pagausėja kritulių, todėl ir vidutinė Saulės spindjimo trukmė sumažėja iki 337 val. per sezoną.
Pajūryje labai dažnai pasitaiko vėjuotų dienų. Vidutiniškai per metus tyka būna tik 8-10 dienų. Vėjai gana stiprūs, jų vidutinis greitis Palangoje apie 4,5-5,0 m/s, vyrauja pietų, pietryčių vėjai. Apie 40-60 dienų per metus pučia vėjas, kurio greitis didesnis nei 15 m/s. Kai kada pajūryje siaučia audros su uraganiniais vėjais. Vasarą Palangoje vyrauja vakarų vėjai, kurio vidutinis greitis svyruoja tarp 3,5-4,0 m/s, rudenį dažnėja pietų, pietryčių vėjai, kurių greitis siekia 5,0-5,5 m/s.
Palangos meteorologiniai rekordai:
– aukščiausia oro temperatūra – 36 laipsniai, 2014-08-04;
– žemiausia oro temperatūra – 33,9 laipsnio, 1956-02-01;
– didžiausias paros kritulių kiekis – 81,5 mm, 2005-08-09;
– didžiausias sniego dangos storis – 61 cm, 1996-03.
Kaip elgtis pučiant stipriam vėjui?
Pučiant stipriam vėjui ar audros metu susiformavus škvalui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Kilus stipriam vėjui rekomenduojama:
– perspėkite šeimos narius, kaimynus, bendradarbius apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Būtina sustabdyti krovos darbus su kranais, negalima dirbti su atvira ugnimi;
– sutvirtinkite laikinus statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
– išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius;
– nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;
– jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
– namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, jei kartais dėl vėjo nutrūktų elektros energijos tiekimas;
– nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Žinomas mūsų valstybėje architektas – intelektualas, kultūros ir Maldos namų projektuotojas Leonas M. privačiuose pašmaikštavimuose pabrėžia: „Ko nepriima žemė, nei jūra – yra čia, Palangoje. Čia yra viskas, net tornadai tarp vaivorykščių“.
Nuo savęs pridedu, kai ką pakartodamas: „Palanga – ne „Siaubo kambarys“. Jūra yra deguonies pagalvė bet kurio amžiaus plaučiams. Britijos piliečiai – kaip nori, o mes Palangos nepaliekam.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Penktadienį, birželio 11 dieną, Palangos kurorto Jūros šaulių choras šventė savo veiklos 40 – metį. „Palangos bendruomenės vardu pasveikinome ir palinkėjome dar daug metų  savo dainomis džiuginti palangiškius ir miesto svečius,“ – tokį sveikinimą savo „Facebook“ paskyroje paliko Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Palangoje – daug įdomių ryškių asmenybių su kone išskirtiniais gyvenimais. Supratęs, kad kunigystė nėra jo tikrasis pašaukimas gyvenime, Kęstutis Trakšelys nebijojo kardinaliai pakeisti savo gyvenimą – po sielovadinių darbų atokioje Šilalėje prieš 13 metų vyras atvyko gyventi į Palangą. Jis nė minutei nesigaili tokio sprendimo! „Čia...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Palangą vasarą jau „tradiciškai“ „aptalžo“ žurnalistai ir visi, kas netingi – gi gyvename demokratinėje šalyje! – tačiau vienas šalies dienraštis šią savaitę žengė toliau – rado naują „auką“: abiturientus ir atestatų įteikimo šventę. Tėkšt ir straipsnis atsirado: „Šventę...


Palangos dailininkų kūrybinės grupės „Mostas“ steigėjas ir narysRomas Paulikas birželio 19 dieną atšventė savo 64-tąjįgimtadienį. Prieš ketvertą metų likimas lėmė menininkui išgirsti klastingos ligos diagnozę.„Tiesiai iš ligoninės atvažiavau įsavo jubiliejinę parodą,kurią suorganizavo Juozas Griušyskartu su mano draugais“, –...


Labai malonią, naudingą, reikalingą dovaną birželio pabaigoje, laukdamas svečių iš ne visada svetingojo kapitalizmo, gavau iš malonaus, profesionalaus, paslaugaus dar nuo gerbiamos Allos Valužienės laikų, šios darbščios Palangos „turistinės industrijos ugdytojos“, kolektyvo. Tai 2015 metais Vilniuje išleista Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...


„Vitalius mane stebino tuo, kad būdamas įmonės „Palangos vandenys“ vadovas, nebuvo siauro technokratiško mąstymo – priešingai, jis – labai gilus, šviesus žmogus, tikras humanitaras, visą gyvenimą atidavęs gyvybę teikiančiai dvasiai. Tad linkiu ir toliau šviesai ir dvasiai darbuotis“, – tokius žodžius ištarė kunigas...


Pasaulio „pabaiga“ Palangai – vasara be vasarotojų

Gediminas GriŠKEVIČIUS, 2012 12 20 | Rubrika: Miestas

2012-12-21 ... 2012-12-21 ... „Slaptagyviai“ iš Nibirų planetos tarsi sovietiniai teletaipai į mano, mūsų kartos sąmonę ritmingai bando „įkalti“ skaitmeninę dominantę. Jog tuoj – tuoj, va, mūsų akyse, kaip anuomet rimavo net Maironis, visi „išnyksim, kaip dūmai neblaškomi vėjo ir nieks nežinos, kas kur ėjo, ką sėjo“ ...


Palangiškių pinigai – sergančioms mergaitėms

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 03 23 | Rubrika: Miestas

Palangos moterų „Lions“ klubas mieste, septyniose vietose, patalpino aukų dėžutes, skirtas padėti trims sunkiomis ligomis sergančioms mažametėms palangiškėms. Į jas nuo pirmadienio ėmė kristi pinigai, aukojami geraširdžių miestelėnų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius