KU mokslininkė išradėja, Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatė prof. Tatjana Paulauskienė: „Noriu, kad Baltijos jūra būtų sveika ir švari“

Lukas JOGAILA

Šią vasarą Klaipėdos universiteto mokslininkei-išradėjai, profesorei Tatjanai Paulauskienei Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo įteikta Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginė premija. Nemokamas žurnalas „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, kalbėjosi su ponia Tatjana.

– Ką jums reiškia toks pripažinimas?

– Man didelė garbė būti šios premijos laureate. Prezidento Valdo Adamkaus premija teikiama už darbus, kurie reikšmingi siekiant apsaugoti bei atkurti gamtinę aplinką, užtikrinti išteklių tvarumą. Sprendimą dėl premijos laureato priėmė profesionali komisija. Pavyzdžiui, vienas iš komisijos narių yra Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, dirbantis Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės srityje. Kiti komisijos nariai taip pat yra aplinkosaugos srities autoritetai ir jų nuomonė svarbi tiek man, tiek šios srities bendruomenei Lietuvoje. 

Premija man skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje. Labai didžiuojuosi savimi ir komanda bei mūsų atliekamais darbais vardan tvarios ateities. 

Džiaugiuosi, kad mūsų kuriamos inovacijos yra įvertintos ir už Lietuvos ribų – gavome Europos horizonto „Women TechEU“ programos dotaciją inovacijų plėtrai. Tikiu, kad abu šie apdovanojimai ženkliai prisidės prie kuriamų inovacijų plėtros ir komercinimo.

– Pranešime spaudai jūs pristatoma kaip Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė, išradėja, profesorė. O pati save kuo labiau laikote?

– Šiame gyvenimo etape save labiau matau kaip mokslininkę-išradėją, siekiančią užbaigti produkto kūrimą ir pristatyti rinkai. Tai yra didžiulis iššūkis man, kurį noriu įveikti. Universitetuose gimsta daugybė idėjų, tačiau ne visos jos turi praktinę vertę. 

Manau, kad mokslininkai taip pat turi būti ir dėstytojai, kad dalintųsi savo žiniomis su studentais, įtrauktų juos į inovacijų kūrimo procesą. Būdama profesorė, dalį savo laiko skiriu darbui su studentais ir matau tame prasmę.

– Ar jūs klaipėdietė? Kada ir kodėl susidomėjote aplinkosauga?

– Gimiau ir užaugau Klaipėdoje. Tiek vaikystėje, tiek dabar praleidžiu nemažai laiko prie Baltijos jūros ir norėčiau, kad ji būtų sveika ir švari tiek mums, tiek ir ateinančioms kartoms.

– Premija jums buvo skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą ir kitus pasiekimus. Žinau, kad galite apie tai knygą parašyti, bet, prašau, glaustai ir suprantamai visiems papasakoti apie jas...

– Mes kuriame aplinkai draugiškus sprendimus naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje. Vienas iš tokių sprendimų yra biotechnologija, kurios pagrindas yra šiaudai (žemės ūkio likutis) ir iš Baltijos jūros išskirti naftą skaidantys mikroorganizmai. Praėjusių metų vasarą ši technologija buvo sėkmingai išbandyta Klaipėdos uosto akvatorijoje. Dabartiniame etape šią technologiją siekiame išbandyti su kitu mūsų vystomu sorbentu – aerogeliu. Aerogelis yra iš popieriaus atliekų gaminama perspektyvi, multifunkcinė, unikalias fizikines-chemines savybes turinti medžiaga. Ji pasižymi geromis sorbcinėmis savybėmis, turi didelį poringumą ir paviršiaus plotą bei kitas sorbentui būtinas savybes. Inovacija pasižymi tuo, kad mes naudojame naftą skaidančius mikroorganizmus, kurie natūraliai egzistuoja Baltijos jūroje. Ši technologija yra patentuota Lietuvoje ir nuo 2020 metų patentuojama Europos mastu. 

– Ar plačiąja prasme, Baltijos jūra yra gerokai nešvaresnė nei kitos? Dėl to, kad ji yra vidinė jūra, t. y. be ištakų į masyvesnius vandens telkinius? Dėl to, kad ja dalijasi ir kai kurios ne itin mums draugiškos šalys?

– Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji yra gan uždara, vanduo keičiasi labai lėtai – apie 3 proc. per metus, todėl visa patiriama tarša joje užsilieka ilgam. 

Be to, Baltijos jūroje yra gana intensyvi laivyba, kiekvieną minutę joje yra apie 2000 laivų. Vienas iš pagrindinių gabenamų krovinių yra nafta ir naftos produktai. Be to, turime nemažai naftos terminalų, kuriuose gali įvykti išsiliejimai. Todėl teigčiau, kad ši problema yra ypač aktuali Baltijos jūrai ir tokiame aplinkosauginiu požiūriu jautriame regione būtina naudoti tik aplinkai draugiškus sprendimus, kokius siūlome mes.

– Ar tikite, kad dėl to galima visoms Baltijos jūros kaimynėms susitarti dėl Baltijos jūros apsaugos? O gal atvirkščiai – yra pavojus, kad nedraugiška valstybė Baltiją – naudos ekoterorizmui?

– 2021 metais visos devynios aplinkui Baltiją esančios valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija) ir ES patvirtino atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą, kurio tikslas sukurti sveiką ir atsparią Baltijos jūros ekosistemą. Planą prireikė atnaujinti, nes iki 2021 metų nepavyko, kaip buvo užsibrėžta, pasiekti geros jūros būklės. 

Šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste mes turime įvertinti visas, įskaitant ir ekoterorizmo, rizikas ir būti pasirengę jas įveikti. Tikiu, kad bendromis pastangomis mes sukursime švarią ir saugią aplinką, o Baltijos jūra bus sveika, jungianti regionus ir užtikrinanti žmonių gerovę.

– Kokius tyrimus dabar atliekate?

– Dabartiniame etape visą dėmesį skirsime šiaudų su naftą skaidančiais mikroorganizmais tvaraus pakavimo dizaino paieškai bei naftą skaidančių mikroorganizmų integravimui į aerogelio struktūrą. Taip pat su  „WomanTech EU“ ir „BlueInvest EU“ programų ir užsienio ekspertų pagalba gilinsime su produkto komercinimu susijusias žinias. 

– Pabūkite futurologe: kokia yra visų jūrų, ne tik Baltijos, ir vandenynų ateitis ekologine prasme? Jas valys išmanūs dirbtiniai dumbliai, dirbtiniu intelektu grįstos plaukiojančios ekoplatformos?

– Tikiu, kad ateityje mes pasieksime aukščiausią tvarumo laipsnį ir jūrų bei vandenynų būklė bus gera, mums nereikės nieko valyti, o dirbtiniu intelektu grįstos technologijos bus taikomos vandenynų pažinimui, tvariam maisto ir energijos gavimui. 

Mums reikia daugiau kalbėti apie prevenciją, taršos atsiradimo rizikų mažinimą, o ne valymą. Tikiu, kad mūsų kuriami produktai pirmiausiai bus naudojami kaip prevencinės priemonės ir prisidės prie Baltijos jūros būklės gerinimo.

– Ar jau aišku, kokį poveikį Baltijai daro klimato atšilimas?

– Jau dabar galime matyti klimato kaitos pasekmes Baltijos jūros regione: auga vandens temperatūra, jūros ledo danga mažėja, o metinis kritulių regiono šiaurėje vidurkis didėja. Net ir nedideli pokyčiai, atsirandantys dėl klimato kaitos, turi reikšmingų pasekmių, keliančių grėsmę visai Baltijos jūros ekosistemai.

– Ar realu, kad Lietuvą, pasirinkusi žaliąją kryptį ir ambicingą siekį iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe, tai pasieks?

– Prieš keletą metų Europos Komisija nustatė Europos žaliąjį kursą ir ambicingą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Rinkos tyrimai rodo, kad augimo galime tikėtis tik iš aplinkai draugiškų sprendimų, todėl visi sektoriai neišvengiamai turės transformuotis. Nemažai resursų bus skirta šiai transformacijai, todėl atsiras daugiau aplinkai ir žmonių sveikatai draugiškų sprendimų. Iš kitos pusės, atsiras daugiau ribojimų ir draudimų, kurie taip pat prisidės prie bendro tikslo įgyvendinimo. Tikiu, kad auginant piliečių aplinkosauginį sąmoningumą, šį tikslą bus galima pasiekti ir anksčiau.

– Ar jūsų studentai mielai ir noriai dalyvauja jūsų aplinkosauginiuose projektuose?

– Studentai mielai ir noriai prisideda prie realių ir praktinę vertę turinčių aplinkosauginių darbų ir iniciatyvų. Pavyzdžiui, per praktinius darbus jie kuria savo asmenines vandens arba atliekų mažinimo namuose strategijas, diskutuoja aplinkosauginėmis temomis ir ieško sprendimų. Dalyvavimas mokslo projektuose paskatina kai kuriuos iš jų rinktis mokslininko kelią.