KUL medikai abejones dėl ŽIV išsklaidė daugiau nei šimtui žmonių

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tema Lietuvoje vis dar lydima tylos ir stigmų – daugelis žmonių vengia kreiptis į gydytoją, atidėlioja tyrimus ir neretai lieka  savo baimėmis vieni. Siekdama tai keisti, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ir odos ligų klinikos komanda inicijavo nemokamą ir anoniminę ŽIV patikrą, suteikdama galimybę saugiai bei konfidencialiai įsivertinti riziką.

Ja per dieną pasitikrino 115 žmonių, vienam jų nustatytas teigiamas ŽIV testas. KUL specialistai pabrėžia, kad būtent ankstyva diagnostika yra esminė, siekiant sėkmingai suvaldyti šią infekciją – kuo anksčiau ji nustatoma, tuo didesnė tikimybė išvengti pažengusios ligos formų ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.

Atskleidė poreikį

„Svarbiausia – kad kiekvienas, atlikęs testą, galėjo pasikalbėti su infekcinių ligų gydytoju. Vieniems reikėjo paaiškinti, koks tai virusas ir kokie jo veidai, kitiems – paaiškinti, ar konkreti gyvenimiška situacija iš tiesų galėjo būti rizikinga. Žmonės klausė ir apie tai, ar galima užsikrėsti baseine, per indus, kasdienius prisilietimus. Mitų ir baimių dar labai daug“, – sakė patikros iniciatorė, KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė.

Į patikrą atėjęs klaipėdietis džiaugėsi galėjęs išsklaidyti abejones.

 „Žinojau, kad turėjau rizikingą situaciją, bet kreiptis į šeimos gydytoją buvo nejauku – bijojau, kad bus klausimų, kuriems nesu pasiruošęs. Čia viskas vyko paprastai: trumpas pokalbis, testas ir aiškus atsakymas, gydytojo konsultacija. Man svarbiausia buvo privatumas ir tai, kad nebuvau vertinamas. Dabar esu ramus dėl savęs ir savo partnerės“, – dalijosi vyras, džiaugdamasis neigiamu testo rezultatu.

Pasak J. Česienės, susidomėjimas patikra ir aktyvus įsitraukimas patvirtino, kad žmonėms reikia vietos, kur jie galėtų konfidencialiai pasitikrinti, drąsiai užduoti jautrius klausimus, gauti aiškius atsakymus, be baimės būti nesuprastam.

„Didžiausias barjeras yra ne pats tyrimas, o baimė. Norime, kad KUL būtų ta vieta, kur žmogus gali ateiti su visais savo klausimais ir išeiti su atsakymais, o ne su dar didesne įtampa“, – sakė patikros iniciatorė.

AIDS kabinete – diagnostika ir gydymas

KUL veikia specializuotas AIDS kabinetas, kuriame pacientams teikiama išsami diagnostika, gydymas ir ilgalaikė priežiūra. Šiuo metu čia gydosi apie 300 pacientų. Pasak medikų, kasmet jų skaičius didėja maždaug dviem dešimtimis.

„Mūsų kabinetas – tarsi mažas centras, kuriame žmogus gauna viską: nuo diagnostikos iki gydymo ir psichologinio palaikymo. Norint čia patekti, gydytojo siuntimo nereikia. Testo atsakymas – tik pradžia. Vėliau kartu dėliojame gydymo planą, stebime imunitetą, konsultuojame“, – pasakojo KUL infekcinių ligų gydytoja Rasa Girdžiūnienė.

Gydytojos teigimu, ŽIV pažeidžia baltuosius kraujo kūnelius. Ilgą laiką virusas gali nesukelti jokių simptomų, tačiau po truputį silpninti imuninę sistemą.

Gydymui taikoma antiretrovirusinė terapija – modernūs vaistų deriniai, sutalpinti vienoje tabletėje. Jie slopina viruso dauginimąsi, didina imuninės sistemos ląstelių kiekį ir mažina ŽIV koncentraciją kraujyje.

„Turime pacientų, kurie sėkmingai gyvena su ŽIV 15–20 metų. Kai kurie pas mus atėjo visiškai išsekę, nusilpusiu imunitetu, vos galintys vaikščioti. Po kelių mėnesių gydymo tie patys žmonės grįžta į darbą, sportuoja, planuoja keliones. ŽIV šiandien yra lėtinė, bet valdoma liga, jei tik pacientas laikosi gydymo plano“, – akcentavo gydytoja.

Labai svarbi nepertraukiamai vartoti vaistus, nes net kelių dienų pertrauka gali ženkliai sumažinti gydymo efektyvumą, o virusas – vėl suaktyvėti ir tapti atsparesnis.

Svarbu keisti požiūrį

Pasak R. Girdžiūnienės, svarbu keisti visuomenės požiūrį į ŽIV užsikrėtusius žmones. KUL veikiančiame AIDS kabinete regėta daug sėkmės istorijų, kai laiku pradėjus gydymą, žmonės ne tik puikiai valdo ligą, bet ir sukuria brandžius, stabilius santykius.

„Anksčiau buvo įsitikinimas, kad ŽIV – asocialių žmonių liga. Šiandien tai visiškai neteisinga nuostata. Matome vis daugiau ligos atvejų tarp socialiai aktyvių, dirbančių, šeimose gyvenančių žmonių. Turime pacientų, kurie, sužinoję diagnozę, laikė ją gyvenimo pabaiga. Tačiau pradėję gydymą, susipažino su partneriu, sukūrė šeimas, susilaukė sveikų vaikų. Tai – ne teorija, tai realios šeimos, kurios atvyksta pas mus su vaikais į konsultacijas ir gyvena įprastą gyvenimą“, – pasakojo medikė.

Vis dėlto pacientams dar tenka susidurti su stigma – baime, kad apie ligą sužinos artimieji ar darbovietė. 

„Todėl svarbu kalbėti, kad ŽIV neplinta per kasdienį bendravimą, buvimą tame pačiame kambaryje, naudojimąsi tais pačiais indais ar baseinu. Infekcija perduodama lytinių santykių metu, per kraują, iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu, jei nėra taikomos apsaugos priemonės. Visa kita – tik mitai“, – sakė gydytoja.

KUL medikai planuoja ir ateityje rengti nemokamas bei anonimiškas ŽIV patikros dienas. Įprastai pagalba ir konsultacijos teikiamos AIDS kabinete, į kurį galima kreiptis telefonu 046 441 441.

KUL Komunikacijos tarnyba