Kurorto gamtos sergėtojas „pasiklydo“ kirsdamas medžius

Dalia JURGAITYTĖ, 2009-01-10
Peržiūrėta
316
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pernai gruodį Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba patikrino, kaip vykdoma Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Audito metu nustatyta, kad leidimuose naikinti želdinius nesurinkta per 9 tūkst. litų siekianti suma.  Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas, išduodamas leidimus želdynams naikinti, savo nuožiūra vertina kertamų medžių vertę bei neteisingai apskaičiuoja atkuriamąsias kompensacijas. Kontrolierių tarnyba įpareigojo vyriausiąjį specialistą išieškoti nurodytą sumą į biudžetą ir atlikti patikrinimus, surašant aktus, ar pareiškėjai įpareigoti pasodinti želdinius bei ar šie įpareigojimai yra įvykdyti. Taip pat savivaldybės Administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo paprašyta iki š. m sausio 5 dienos  raštu informuoti tarnybą apie veiklos trūkumų pašalinimą.

Neteisingai paskaičiuota kompensacija
Kaip teigiama auditorių akte, želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Jame teigiama, jog nustatant želdinio vertę, vadovaujamasi želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenimis bei faktinės būklės patikros rezultatais, kuriuos privalu fiksuoti želdinio apžiūros ir vertinimo akte. Tačiau patikrinimo metu auditui nebuvo pateikti nei inventorizavimo apskaitos duomenys, nei medžių apžiūros ir vertinimo aktai, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar išduotuose leidimuose nurodyta atkuriamoji  vertės kompensacija  yra teisinga ir pagrįsta.  Pernai liepą išduotame leidime nurodyta želdinių vertė – 1 tūkst.110 litų, tačiau įvertinus leidime nurodytų medžių skersmenį, rūšį bei vietą,  nustatyta vertė – 2 tūkst. 960 litų, t. y. net 1 tūkst. 850 litų didesnė nei nurodyta leidime.

Nereikėjo vertinti
Leidime, išduotame Palangos miesto darbo biržai statyti, nurodyta želdinių vertė – 4 tūkst. 940 litų. Audito metu, paskaičiavus leidime nurodytus parametrus, nustatyta vertė – 23 tūkst. 712 litų. Tarnybos specialistė, atlikusi patikrinimą, atkreipė dėmesį, kad medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami, kai auga teritorijose, kuri numatoma naudoti svarbioms valstybinės reikšmės statyboms. Nors kriterijai, lemiantys statybų svarbumą, nenustatyti, tačiau manytina, kad šiuo atveju nevertėtų skaičiuoti kompensacijos už nukirstus medžius, nes lėšos šio pastato statybai yra numatytos valstybės biudžete programų investiciniams projektams įgyvendinti.

Įspūdingi skirtumai
Dar viename leidime, išduotame praėjusią vasarą, želdiniai įvertinti 1 tūkst. 946 litai, kai paskaičiavus pagal parametrus jų vertė – 7 tūkst. 80 litų. Todėl susidaro įspūdingas net 5 tūkst. 134 litų skirtumas tarp gautos sumos ir tikrosios vertės. Leidime, išduotame rugpjūtį, nurodyta, jog kertamų medžių vertė – 2 tūkst. 100 litų, tačiau gruodį tikrinamuoju laikotarpiu pinigai Savivaldybės administracijos sąskaitos nepasiekė. Savivaldybės auditorių konstatuota, kad naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas itin silpna vidaus kontrolės sistema, nesukurtos priemonės, užtikrinančios šios programos efektyvų ir rezultatyvų naudojimą. Taip pat Savivaldybėje apie želdinius ir jų būklę nėra duomenų bazės.

Nėra apskaitos
Auditoriai atkreipė dėmesį į norminius teisės aktus, kuriuose nurodoma, kad vykdant statybas ar kitus darbus, saugotinus medžius ir krūmus galima persodinti, tačiau nė vienu atveju toks želdinių išsaugojimo būdas nebuvo pritaikytas.
Kitas svarbus aspektas, numatantis, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė gali būti neatlyginama, jei pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės teritorijoje nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį. Patikrinimo metu nustatyti keli atvejai, kai kertamų medžių vertė buvo neatlyginama. Tačiau nesant kontrolės, neaišku, ar įpareigojimas įvykdytas, nes negauta dokumentų, įrodančių, jog  pasodintų medžių vertė atitinka iškirstų želdinių vertę.

Pinigai nepervesti
Savivaldybės auditorių išvadose nurodoma, jog Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos yra kaupiamos atskiroje Savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Nustatyta, kad minėtos lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, tiek 2007, tiek 2008 metais nebuvo planuojamos Savivaldybės biudžete, taip pat nebuvo ir asignavimų, kurie skiriami minėtos programos priemonėms įgyvendinti. 2008 metų gruodžio pradžioje buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. litų už sunaikintus želdinius, tačiau pastarieji pinigai nepervesti į biudžetą bei jais nepatikslintos biudžeto pajamos ir asignavimai. Paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje valdžia patikslino Aplinkos apsaugos programos priemones ir padarytos žalos kompensavimo bei aplinkos teršimo šaltinių pašalinimą, padidintas pajamų dalyje biudžetas 61 tūkst. litų.

Paprašyta paisyti įstatymų
Įvertinus išdėstytus faktus, auditoriai nurodė Biudžeto skyriui patikslinti 2008 metų biudžetą surinktomis pajamomis už želdinių sunaikinimą, atidaryti atskirą biudžeto sąskaitą, kaip tai numatyta įstatyme, kurioje būtų kaupiamos specialiosios Aplinkos apsaugos rėmimo programos  lėšos. Savivaldybės buhalterija įpareigota atskirti lėšų, gautų kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, apskaitą nuo kitų šioje programos sąmatoje lėšų. Taip pat paprašyta atkreipti dėmesį į pernai sausį įsigaliojusio Želdyno įstatymo vieną iš nuostatų, jog želdynų kūrimas, veisimas ir tvarkymas turi būti atliekamas pagal Tarybos patvirtintą programą, kurios Savivaldybė iki šiol neturi.

Padėtis netoleruotina
Paprašius kurorto vadovo Vytauto Stalmoko įvertinti Savivaldybės darbuotojo, atsakingo už gamtosaugą, darbą bei veiksmus, meras sakė, kad padėtis netoleruotina ir nepatenkinama. „Ekologas savo tiesioginių pareigų neatlieka, ir tai kelia didžiulį rūpestį. Manau, kad V.Vizgirdas turėtų dėl to rimtai susimąstyti“, - trumpai pakomentavo V.Stalmokas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Oksana Skripnikienė socialiniame tinkle Facebook pasiskundė: "Sosnovskio barščiai jie grėsmingai artėja ties Lieknų gatvės 16 ir 14 numeriu. Žolės aukštis maždaug 1.45 metro. Ar ji neturėtų būti nupjauta? Kas Palangoje už tai atsako?"


Į redakciją užsukęs miestelėnas Gintaras Raulinaitis išsakė nuogąstavimus dėl kertamų medžių Vytauto gatvėje praėjusią savaitę. Pamatęs, jog medžiai virsta, jis ne juokais susirūpino ir ėmė skambinti pavojaus varpais. „Jeigu nesustabdysime, galiausiai bus iškirsti visi medžiai Vytauto gatvėje“, – kalbėjo jis. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos...


Apie 15 tūkstančių eurų iš Palangos miesto savivaldybės už priverstines pravaikštas prisiteisęs buvęs Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas vėl dirba širdžiai mielą darbą – laimėjo konkursą Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto pareigoms užimti. „Buvau vienintelis jo dalyvis, o mano kelionė iš Palangos į Neringą užtrunka dvi...


Miesto įmonės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veteranui Vygantui Petrauskui Palanga yra miestas, kuriame jis visais metų laikais susavo bendradarbiais–draugiška komunalinio „žaliųjų“komanda – rūpinasi kurorto „veidu“. O kad darbas įmonėje yra tapęs gyvenimo būdu, įrodo jo paties žodžiai:„Kai gatve eidamas pamatau nuorūką,taip ir...


Pernai Palangos miesto savivaldybė pagaliau pardavė buvusį lopšelį-darželį „Saulutė“. Kaip rašoma Tarybos posėdyje patvirtintoje Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2013-ųjų metų veiklos ataskaitoje, už viešo aukciono būdu parduotą privatizuojamą objektą – pastatą su priklausiniais Gintaro g. 13 – gauta 1 mln. 296 tūkst. Lt, iš kurių už patį pastatą – 720 tūkst. Lt, o už objektui...


Kažin ar kurorte yra kita ūkinė sritis, kuri sukeltų daugiau miestiečių purkštavimų ir politikavimo kas – geriau, o kas – blogiau negu miesto daugiabučių administravimas. Vasara yra įkarštis tokią prievolę atliekančioms įmonėms, bet prasukus pro UAB „Palangos butų ūkis“ ir savivaldybės bendrovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruojamus...


  Trečiadienį kelininkų poilsio namai priešais miesto savivaldybę tapo miesto savivaldybės nuosavybe. Pastato perdavimo sutartį pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas. Tikimasi, kad savivaldybės jėgomis parengus pastato renovacijos projektą ir...


Šiemet Savivaldybės biudžete miestelėnų sveikatinimo programai finansuoti numatyta skirti 857,8 tūkst. litų. Svarstant biudžeto projektą, programą pristačiusi Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė teigė, kad numatomi finansavimo šaltiniai bus Savivaldybės biudžeto lėšos – 258 tūkst. litų,  Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos – 69,9 tūkst. litų, Visuomenės sveikatos rėmimo...


Ką saugo gamtos sergėtojas?

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2009 12 05 | Rubrika: Miestas

Viena didžiausių Palangos vertybių, kuria didžiuojasi visi palangiškiai, tarp jų – ir aš, yra kurorto kraštovaizdis ir gamta, kurią privaloma saugoti ir puoselėti. Atrodytų, kad tai turėtų daryti aplinkosaugininkai – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra. Ši institucija įkurta tam, kad jos specialistai rūpintųsi ir kontroliuotų, jog...


Pernai gruodį Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba patikrino, kaip vykdoma Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Audito metu nustatyta, kad leidimuose naikinti želdinius nesurinkta per 9 tūkst. litų siekianti suma.  Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas, išduodamas leidimus želdynams naikinti, savo nuožiūra vertina kertamų medžių vertę...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas