Lašininis nugalėtas, Morė sudeginta – su žiema atsisveikinta

Rasa GEDVILAITĖ, 2019-03-09
Peržiūrėta
3030
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kovo 5-ąją su trenksmu Užgavėnių persirengėliai išvarė žiemą. Kurorte jau nuo ryto palangiškiai galėjo sočiai papusryčiauti centrinėje aikštėje, o vėliau, jau vakarop, visi persirengėliai šoko aplink Morę, siautėjo smagiai baugindami žiemą, padėjo Kanapiniui įveikti Lašininį ir ragavo blynų, – kaipgi be jų.
Kanapinis į renginį atlėkė raitas, kai tuo tarpu Lašininis saldžiai „pūtė į ūsą“. Tad ėmėsi jį žadinti, norėdamas pranešti, kad pavasaris jau atėjo ir jam laikas iškeliauti. Žinoma, Lašininis ne itin geranoriškai priėmė šią žinią – kodėl jam reikia iškeliauti, kai jam visai ir čia patinka. Juolab, kad puikią nuotaiką kūrė Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis, pagyvenusių liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“ bei Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokio kolektyvas „Jūrė“.
„Man čia patinka, čia labai smagu“, – gynėsi Lašininis. Tačiau Kanapinis nenusileido ir pakvietė jį į dvikovą. Pirmiausia pasiūlyta jėgas išbandyti traukiant virvę. Abu varžovai greit subūrė savo komandas, bet Kanapiniui su savąja komanda sekėsi ne taip ir gerai, kaip tikėtasi. Bet dvikovoje visgi stipresnis buvo Kanapinis.
Suliepsnojo ir gražioji Morė, sukurta Žulkų dirbtuvėse. Smagiai šokant, trypiant ir dainuojant žiema liko užmaršty.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Etnologai primena, kad anksčiau Užgavėnės nebuvo siejamos su blynais – tądien visi valgydavo riebią mėsą. Visgi papročiai labai priklausė nuo regiono – pavyzdžiui, Žemaitijoje niekas nevalgė blynų, nes tiesiog neturėjo jų kur kepti, tad ten katiluose buvo verdamos košės ir šiupiniai. Visai kas kita aukštaičiai – jie tikri blynų valgytojai, juos kepdavę ir duonkepėse, ir krosnyse, ir keptuvėse. Kada susiformavo tokia Užgavėnių tradicija nėra lengva konkrečiai pasakyti, bet ji tikrai nėra sena, labiau šių laikų, – tikina etnologai..
Beje, Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. Tiesa, patys blynai su amžiumi keitėsi: tarpukariu šeimininkės kepdavo paprastus miltinius blynus, o įvairesnių jų interpretacijų – pavyzdžiui, bulvinių ar įdarytų mėsa, atsirado kur kas vėliau.
Šiais laikais blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis bent simboliškai pažymėti žiemos išvarymą. Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį, – atkreipia dėmesį etnologai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Daugiau nei akivaizdu, kad demokratijos miršta. Mūsų laukia ilga kosminė žiema – su į ledą pavirtusiomis sielomis, atbukusiais protais ir naujais praradimais.


Nors daugelis Lietuvos rajonų susilaukė lietaus, šalies šiaurinių ir vakarinių rajonų gyventojai atsibudo pamatę už lango pačią tikriausią žiemą. „Gegužės 3 -ioji, 6.40, kažkur ties Laukuva. Dar neteko gegužės mėnesį tiek galvoti apie ... žiemines padangas,“ – tokį įrašą Facebook paliko palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas. Mindaugo...


Vasario pradžią paprastai lydi speigas, tačiau naujųjų metų antrąjį mėnesį kai kur galima ir žibučių prisiskinti, žiema – neįprastai šilta. Palangos damų kailiniai dar nepravėdinti kabo spintoje, o ir žieminiai batai rymo batų dėžės pakrašty. Kaip tokia šiluma veikia Palangos gamtą bei darbus lauke?


Skųstis nėra prasmės, nes orų neužsakysi, tačiau tikra tiesa – ekonomine prasme, šilumos įmonėms yra geriausios šaltos žiemos,“ – „Palangos tiltui“ sakė Giedrė Juršėnė, miesto šilumos įmonės, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė.


Kovo 5-ąją su trenksmu Užgavėnių persirengėliai išvarė žiemą. Kurorte jau nuo ryto palangiškiai galėjo sočiai papusryčiauti centrinėje aikštėje, o vėliau, jau vakarop, visi persirengėliai šoko aplink Morę, siautėjo smagiai baugindami žiemą, padėjo Kanapiniui įveikti Lašininį ir ragavo blynų, – kaipgi be jų.


Įsibėgėjus žiemai ir įsivyravus šaltiems orams pagausėjo darbo Jūrininkų ligoninės Palangos departamente dirbantiems medikams, priglaudžiantiems nuo šalčio besislepiančius nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius žmones. Tuo tarpu kitos tarnybos – ugniagesiai, policija, „Palangos vandenys“ ir „Palangos šiluma“ – teigia, jog ši...


Šiais metais žiema prasidėjo taip, kaip numatyta kalendoriuose: gruodžio pirmąją iškrito pirmasis sniegas. Gatvių ir kiemų švara bei tvarka kurorte besirūpinančių UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojų jis neužklupo, kaip kituose miestuose, netikėtai, tačiau anksčiau nei pastaraisiais metais pradėję nuo sniego valyti bei barstyti gatves komunalininkai kiek...


Iki sausio vidurio Palangos komunalinio vadovai pirmąją žiemos pusę vadino „svajonių žiema“, bet sausio pabaigoje ir vasario pradžioje speigais savo galybę įrodžiusi pavėlavusi žiema, jau kelias savaites šokdina UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojus.   Valo apie dvidešimt komunalininkų „Kai viską stingdė speigai, gedo...


Ar nepritrūks Stintų šventėje... stintų? Praėjusią savaitę vietos žvejai dėl šąlančios jūros buvo priversti ištraukti tinklus bei persikelti į Kuršių marias. Šventės organizatoriai tikisi, kad pasikeis vėjo kryptis ir galbūt nupūs ledus, kad vietos žvejai kitam savaitgaliui galėtų parūpinti Baltijoje sugautų stintų.   Tikisi palankesnio oro...


Per Trijų karalių šventę atsisveikinta su eglutėmis

"Palangos tilto" informacija, 2012 01 09 | Rubrika: Kultūra

Sniego – nė lopo, purškė lietutis – oras visai nebūdingas Trijų Karalių dienai. Tokią pavasarišką dieną praėjusį penktadienį prie Palangos Moksleivių klubo rinkosi kurorto mažiausieji. Ne vieni – daugiausiai su mamytėmis, močiutėmis ir rankose su kalėdinėmis eglutėmis.


Renginių kalendorius