Latvijoje ir Estijoje atostogavusi Jurga negali atsistebėti: tokių kainų ir svetingumo Lietuvoje niekada nesulauktum

"Delfi", 2020-08-08
Peržiūrėta
638
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Latvijoje ir Estijoje atostogavusi Jurga negali atsistebėti: tokių kainų ir svetingumo Lietuvoje niekada nesulauktum

Nedidelės maisto, apgyvendinimo ir kuro kainos, interaktyvūs muziejai, leidžiantys savo kailiu išbandyti gyvenimą kone šimto metų senumo povandeniniame laive ir akis į akį susidurti su didžiausiomis savo fobijomis, po kurių laukia ką tik pagautos žuvies vakarienė pilies ir jūros apsuptyje – tokie ryškiausi įspūdžiai įsiminė neseniai iš kelionės Baltijos šalių pajūriu grįžusios vilnietės Jurgos, rašo Brigita Ragickaitė, delfi.lt žurnalistė.

Moteris prisipažįsta: sunku patikėti, kad, sėdus į automobilį, vos už kelių valandų galima patekti į tikrą „kosmosą“. Su ja pasikalbėjome apie tai, kuo ir už kiek gali nustebinti atostogos Latvijoje ir Estijoje. 

 Dažnai po pasaulį keliauti mėgstanti keturių asmenų Jurgos šeima karantino metu sukosi iš padėties ieškodama naujų patirčių netoliese – išnaršius daugumą Lietuvos pažintinių takų ir miestelių, liepos pabaigoje šeima išsiruošė patyrinėti kaimyninės Latvijos ir Estijos. Suplanavus maršrutą, lankytinas vietas ir laisvalaikį, liepos 20 d. šeima išvyko į savaitės kelionę pajūriu.

Nedaug trūko, kad griežta lenkų tvarka būtų sugriovusi palangiškių atostogas: štai ką turi žinoti visi, vykstantys atostogauti į Lenkiją (116) „Iš pradžių važiavome į Siguldą, ten aplankėme Siguldos ir Turaidos pilis, Gutmano olą, kurioje vaikai lakstė išsižioję. Turėjau tokią seną svajonę pagyventi pilyje, kurią čia ir išpildžiau. Lietuvoje esame aplankę daug dvarų, bet pas mus dvarai yra brangus malonumas – jei nori juose praleisti naktį ir įsijausti į senovinį gyvenimą, be 200 eurų nereikia net bandyti į juos žiūrėti. O čia, pačiame sezono įkarštyje, nakvynė vienoje gražiausių ir prabangiausių Byrinių pilyje keturiems kainavo 130 eurų.

Paliko gerą įspūdį ir tai, kad Latvijos pilyse nėra to sukomercinimo, turgaus, gali pajausti tikrą ramybę“, – sako Jurga. Latvija© Asmeninis albumas Vėliau šeima aplankė Vidžemės uolas – čia esančias per milijonus metų susidariusias klintis Jurga vadina įspūdingu gamtos paminklu. „Šalia klinčių driekiasi oranžinio smėlio pakrantė, o ir jūros vanduo oranžinis atrodo. Mums, pripratusiems prie šviesaus smėlio savų Baltijos jūros krantų, vaizdas Latvijoje buvo tikras kosmosas. Net nesitiki, kad keli šimtai kilometrų nuo Lietuvos tokie kardinalūs gamtos skirtumai“, – stebisi moteris.

Siguldoje Jurgą nustebino ir galimybė nebrangiai pavalgyti – keturių asmenų šeima vietinėje kavinėje už sočius pietus, kuriuos net buvo sunku įveikti, sumokėjo 20 eurų. „Mums pasisekė, nors šiaip Latvijoje kainos panašios, kaip ir pas mus, tik kai kur pigiau“, – pastebi ji. 

Tris atostogų dienas šeima praleido Estijos vasaros sostine vadinamame Pernu. Nors jis laikomas estiška Palanga, Jurga teigia panašumo tarp jų nepastebėjusi. „Sakyčiau, Pernu yra labiau estų Druskininkai, tik nukelti prie jūros. Šurmulio ten nėra, gausu SPA centrų. Nors sakoma, kad Estija – brangi šalis, nustebino tai, kad Estijoje kainos kur kas mažesnės, nei Palangoje. Užsisakėme vienoje viloje, 5–7 minučių pėstute nuo jūros, apartamentus su dviem miegamaisiais, virtuvėle, vidiniu kiemu ir terasa. Naktis juose mums kainavo 115 eurų – būtume gavę ir pigiau, tačiau užsisakinėjome paskutinėmis dienomis. Palangoje už tokią kainą nieko panašaus nerastum“, – lygina Jurga. Pailsėjusi Pernu kurorte, šeima vyko į Saremos salą. Persikėlimas į abi puses moderniu keltu čia kainuoja 35 eurus – nors, anot Jurgos, tai nėra pigu, tačiau Saremoje laukę įspūdžiai buvo to verti. 

„Saremoje mano sūnums labai patiko meteoritų krateriai. Ten seniai kritusio meteorito išmušta didžiulė duobė, didžiausiame iš kraterių suformuotas labai gilus ežeras. Puikų įspūdį paliko ir Kuresarės miestas. Mums buvo rekomenduota čia, prie pilies ir kranto, apsilankyti žuvies restorane, panašiame į mūsų kurhauzą. Jame gali pasirinkti, kokios nori tą dieną sugautos šviežios žuvies, o kainos maloniai nustebino – už kosminio dydžio lėkštę čia sumoki apie 10 eurų. Palangoje be 25 eurų nieko negautum. Istorinėje vietoje, krante, su vaizdu į pilį įsikūręs žuvies restoranas buvo geriausias tos dienos laimikis“, – džiaugiasi Jurga.

Pasigrožėjus nuo 21 metro aukščio uolos Pangos atsiveriančiu vaizdu ir apvažiavus salą, šeima iškeliavo į Taliną, kuriame didžiausią įspūdį paliko modernūs, interaktyvūs muziejai, kuriuose nė nepajunti, kaip greitai prabėga pusdienis. „Mes labai mėgstame muziejus – ne šiaip tradicinius, kur štai, čia Žemaitė sėdėjo, čia jos kėdė, čia jos rankraštis, bet tokius įdomesnius. Pačią pirmą dieną Taline ėjome į hidroplanų angaruose esantį laivybos muziejų. Čia, dviejų futbolo stadionų dydžio angaruose, buvo galima pamatyti povandeninio ir vandens transporto priemones. Pati didžiausia vinis – seniausias pasaulyje povandeninis laivas „Lembit“, užimantis gal pusę visos ekspozicijos. Gali pats nueiti į laivą ir absoliučiai visas patalpas, nuo kajučių iki variklių, išlandžioti, pamatyti, kokioje mažytėje erdvėje jūreiviai gyvendavo“, – sako moteris.

Taip pat šeima apsilankė interaktyviame Estijos sveikatos priežiūros muziejuje, kuriame labiausiai sudomino mirties kambarys – jame galima susipažinti su tuo, kaip keičiasi žmogaus kūnas esant skirtingoms mirties priežastims. Vėliau, visai netikėtai, šeima priėjo nemokamą marcipanų muziejų, kuriame jų laukė įvairios iš marcipanų pagamintos skulptūros. Kaip teigia Jurga, už nakvynę Taline neteko daug mokėti – 2 kambarių apartamentai su virtuve šeimai kainavo 62 eurus. Čia moterį nustebino svetingai nuteikiančios smulkmenos.

„Nuomojantis kambarius Estijoje, pajutome tikrą svetingumą. Visur palikta kavos, arbatos, košės, sausainių, higienos priemonių su didžiausia atsarga parūpinta iki tokio lygio, kad net ausų krapštukų ir moteriškų higienos priemonių rasi, jei kažko netyčia prireiks. Lietuvoje pas privačius nuomotojus matome visai kitokį vaizdą – palieka tualetinio popieriaus ritinėlį, o jei pritrūks, nusipirksi“, – pastebi Jurga.

Paskutinis šeimos kelionės tikslas buvo Tartu, kuriame vaikai norėjo aplankyti interaktyvų „AHHAA“ mokslo muziejų. Jame labiausiai sudomino fobijų kambariai, leidžiantys susipažinti su skirtingomis baimėmis ir jas įveikti. „Pusę dienos mažiausia ten gali praleisti. Pietūs pačiame muziejuje keturiems atsiėjo virš 50 eurų. Beje, estai myli šeimas, tad jos į muziejus patenka pigiau su šeimos bilietais. „AHHAA“ mokslo muziejuje tokio kaina – apie 30 eurų, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus. Panašios ir kitų didesnių interaktyvių muziejų kainos“, – pastebi Jurga.

Savaitės atostogos keturių asmenų šeimai atsiėjo apie 1300 eurų Nors kelionei šeima nebuvo nustačiusi biudžeto, į kurį turėtų įtilpti jų suplanuotos pramogos, Jurga skaičiuoja, jog savaitės kelionė, įskaitant viešbučius, kurą, parkavimą, keltus, muziejus, kavines, prekes parduotuvėse ir lauktuves, jiems kainavusi apie 1300 eurų. Viešbučiai šeimai atsiėjo apie 650 eurų, kuras, parkavimas ir keltai – 120 eurų, muziejai – irgi 120 eurų, o kavinės, maistas, lauktuvės ir kitos pramogos – 410 eurų.

Vis dėlto, ne visi šeimos kelionės įspūdžiai buvo teigiami – viskas būtų buvę puiku, jei ne paini parkingo sistema, kainavusi šeimai baudą.

„Kas nepatiko, tai labai paini parkavimo sistema. Visi užrašai – tik estų kalba, nesuprasi, ar tai miesto, ar privati stovėjimo aikštelė, kiek ir kaip mokėti. Nors Estija atrodo technologiškai pažengusi šalis, bet laikinai nemokamo stovėjimo aikštelėse jie kaip kokiais viduramžiais vežiojasi popierinius laikrodukus su sukamomis rodyklėmis. Pasideda juos už mašinos lango, nusistatę valandą, kada atvyko, o tikrintojai žiūri tuos popierinius laikrodukus. Jei pamirštum tokį arba tiesiog ant lapelio parašyti savo atvykimo laiką – viskas, tave iškart bauduoja, nors niekur neskelbiama, kad taip reikia daryti. Taip gavome 30 eurų baudą“, – juokiasi Jurga.

Taip pat šeimą nustebino tai, jog, anot Jurgos, kaimynai į kaukių dėvėjimą žiūri atsainiai. „Per savaitę laiko sutikome gal tik 3 žmones su kaukėmis, nors viešose vietose visur pilna įspėjimų ir dezinfekcinių skysčių rankoms“, – pastebi moteris.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose.  Lietuvoje yra...


„Palangos tiltas“ antradienį sulaukė skambučio iš naujos savo skaitytojos, ponios Reginos, kuri jau skaičiuoja antrus savo gyvenimo metus Palangoje. „Jūsų laikraštis, sakau nuoširdžiai – labai įdomus. Tiek visko jame yra.“ Kurorto naujakurė pažėrė pagyrų „Palangos tilto“ herojui, parduotuvės „Maxima“...


Palangos miesto savivaldybė kartu su kurorto Viešbučių ir restoranų asociacija ragina darbuotojus, turinčius tiesioginių kontaktų su savo klientais, reguliariai testuotis nuo COVID-19 ligos bei taip užtikrinti tiek savo pačių, tiek ir klientų saugumą. Pavyzdį apsisprendė rodyti kurorto apgyvendinimo paslaugų teikėjai – svečius priimsiančių viešbučių darbuotojai raginami...


Nedidelės maisto, apgyvendinimo ir kuro kainos, interaktyvūs muziejai, leidžiantys savo kailiu išbandyti gyvenimą kone šimto metų senumo povandeniniame laive ir akis į akį susidurti su didžiausiomis savo fobijomis, po kurių laukia ką tik pagautos žuvies vakarienė pilies ir jūros apsuptyje – tokie ryškiausi įspūdžiai įsiminė neseniai iš kelionės Baltijos...


Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiais gimusi iniciatyva „Gintarinės snaigės“ ženklu apdovanoti tuos, kurie savo tyliais, bet prasmingais darbais garsina mūsų kraštą, tampa kurorto tradicija. Palangos miesto savivaldybė kviečia visus žmones nelikti nuošalyje, aktyviai siūlyti kandidatus, kurie yra verti būti pagerbti gruodį...


Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis.


Kad nuo 2009-ųjų, kuomet miesto savivaldybės Taryba paskutinįjį kartą patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, iki šiol neprireikė didinti šių viešųjų paslaugų kainų gyventojams ir įmonėms, UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis vadina „mažu stebuklu“. Bet įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo...


Per septynis sulaikymo mėnesius, praleistus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Evaldui Petrauskui, vienam iš Palangos kredito unijos (PKU) steigėjų, sulaikytam 2012-ųjų pradžioje, prokurorai nėkart neleido susitikti nei su žmona, nei mama ir vaikais. „Net ir didžiausiems nusikaltėliams neatimama tokia teisė“, – sakė E. Petrauskas. Jeigu Palangos apylinkės teismui...


Iki vasaros sezono atidarymo Palangoje likus mažiau nei mėnesiui, it bitelės dūgzti pradėjo vietos verslininkai. Viešbučių savininkai sezoną pasitinka sulaukę valdžios „dovanėlės“ – nuo 9 iki 21 procentų padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau atostogautojams, regis, nereikės plačiau atverti piniginių – apgyvendinimo paslaugas teikiantys vietos...


Palangos meras verslininkus ragina nekelti kainų

"Palangos tilto" informacija, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Palangos meras Šarūnas Vaitkus kurorto viešbučių ir restoranų atstovus ragina per šventes nedidinti nuomos ir maitinimo kainų, kad kurorte galėtų šventes švęsti kuo daugiau žmonių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius