Leista pradėti pirmojo vėjo parko statybų procesą Baltijos jūroje

Palangos tiltas, 2024-02-09
Peržiūrėta
841
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Freepik.com nuotr.
Freepik.com nuotr.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė, kad išdavė leidimą naudoti jūrinės teritorijos dalį atsinaujinančių energijos išteklių naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai UAB „Offshore wind park 1“.

VERT pernai kovą paskelbto jūrinio vėjo parko vystytojo konkurso dalyvius – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius juridinius asmenis UAB „Ignitis renewables“ ir danų „Ocean Winds“ valdoma „OW Offshore“ pripažino konkurso laimėtojais.

„Offshore wind park 1“ įsipareigojo pastatyti 735 MW įrengtosios galios ir 700 MW leistinos generuoti galios elektrinę, elektros energijos gamybai naudojančią vėjo energiją jūrinėje teritorijoje, esančioje maždaug 35 kilometrų atstumu nuo Palangos.

Šiuo metu taip pat vyksta antrojo jūrinio vėjo konkurso pirmasis etapas, kurio metu registruojami dalyviai. Pasiūlymus galima teikti iki balandžio 15 dienos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė, kad išdavė leidimą naudoti jūrinės teritorijos dalį atsinaujinančių energijos išteklių naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai UAB „Offshore wind park 1“.


Antrojo jūros vėjo parko konkursas galėtų būti paskelbtas gruodžio 5 d., tačiau jį būtų galima nukelti ir į kitus metus, teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. 


Trečiadienį Vyriausybė patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius