Šventosios uostą norima pritaikyti laivams, aptarnausiantiems vėjo parkus jūroje

Palangos tiltas, 2024-02-22
Peržiūrėta
1084
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventoji / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Šventoji / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. Teigiama, kad tai leistų sutaupyti laiko ir lėšų, nes atstumas nuo jo iki parkų būtų trumpesnis, palyginti su kitais uostais.

Energetikos ministerija parengė tai numatančias Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas. Jomis, be to, siūloma pailginti uosto žemės nuomos laiką, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas tokiems laivams.

Dabar įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos laikas – 25 metai – yra per trumpas, kad apimtų visą vėjo parkų jūroje veikimą – ne mažiau kaip 45 metus, rašoma dokumente.

Ministerijos teigimu, tokia Šventosios uosto perspektyva sukurtų naujų gerai apmokamų darbo vietų ir skatintų vietos verslą.

Nuo šių metų Šventosios jūrų uostą valdo Palangos savivaldybės įsteigta direkcija. Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros negalima privatizuoti.

Aptarnauti būsimų vėjo parkų statytojus ruošiasi ir Klaipėdos uostas. Pernai skelbta, kad Uosto direkcijos investicijos į šių parkų statyboms aptarnauti skirtą infrastruktūrą uoste gali siekti iki 35 mln. eurų – buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje ketinama įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.

Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Bendrovė investuos į įrangą – specialius kranus, krautuvus, keltuvus.

Vėjo parkai Baltijos jūroje bus statomi už maždaug 35 kilometrų nuo Palangos ir apie 40 kilometrų nuo Klaipėdos. Pirmąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parko vystymo konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vasario pradžioje įmonei „Offshore wind park 1“ suteikė leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį. Tai reiškia, kad įmonė gali pradėti parko statybų procesą, o leidimas galios 41 metus.

„Ignitis grupė“ tikisi, kad parkas jūroje turėtų pradėti veikti 2028–2030 metais.

Antrasis tokios pat galios parko konkursas paskelbtas sausį, jo laimėtoją žadama paskelbti trečiąjį šių metų ketvirtį.

Pasak ministerijos, ateityje planuojama vystyti ir daugiau vėjo parkų Baltijos jūroje.

Roma Pakėnienė, BNS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius