Vėjo energetikos ekspertai aptarė pirmųjų vėjo parkų Baltijos jūroje galimybes: gali kilti iššūkių

Palangos tiltas, 2023-01-30
Peržiūrėta
1191
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vėjo energetikos ekspertai aptarė pirmųjų vėjo parkų Baltijos jūroje galimybes: gali kilti iššūkių

Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. Pasak energetikos verslo atstovų, didžiausi iššūkiai vystant pirmąjį vėjo parką siejami su galimais tiekimo grandinės sutrikimais bei dėl to gresiančiu atsilikimu nuo numatytų terminų.

Pirmasis 700 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkas būtų plėtojamas 15 hektarų (ha) Baltijos jūros teritorijoje ir turėtų pradėti veikti iki 2030 m. Skaičiuojama, kad tokio dydžio parkas pagamintų iki 3 teravatvalandžių (TWh) elektros per metus, kas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio. 

Lietuvos planuose –  Seimo patvirtintas ir antrasis 700 MW vėjo parkas Baltijos jūroje – jis būtų statomas be valstybės paramos ir taip pat šalies elektros gamybą padidintų ketvirtadaliu. Iš viso dviejų jūrinio vėjo parkų statybai rezervuota iki 1,4 gigavatų (GW) elektros perdavimo tinklų. Vėjo energetikos ekspertų teigimu, apskaičiuotas Baltijos jūros potencialas siekia 4,5 GW.

Vis dėlto šalies vėjo energetikai pirmą kartą žengiant į jūrą, gali kilti įvairių iššūkių, apie kuriuos verslo atstovai diskutavo Vilniuje ketvirtą kartą vykusioje tarptautinėje vėjo energetikos konferencijoje „WINDMission Lithuania 2023“. 

Tiekimo grandinės sutrikimai gali būti neišvengiami

Šiuo metu ruošiantis pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcionui atliekami paruošiamieji darbai: tiriamas jūros dugnas, rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Pasak aukcione dalyvauti planuojančių verslo atstovų, pasiruošimo etapas yra itin svarbus ne tik geresniam pasiūlymui pateikti, bet ir apsidrausti nuo galimų rizikų.

„Kuo daugiau turėsime patvirtintų duomenų, tuo geriau galėsime paruošti aukcionui teikiamą pasiūlymą. Šiuo metu vyksta konsultacijos ir kuo toliau, tuo daugiau specifinių klausimų visiems kyla. Tai apima ne tik techninius duomenis, bet ir dokumentaciją, reikalavimų atitikimą“, – panelinėje diskusijoje teigė „RWE Renewables“ viceprezidentė jūrinės vėjo energetikos plėtrai Baltijos šalyse Anu Eslas.

Jai pritarė ir Thierry Aelens, vadovaujantis tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis Renewables“: „Be jau vykdomų darbų turi įsitraukti ir patys vėjo parko vystytojai. Svarbu suprasti, kad aukcioną laimėjusi įmonė privalo būti pasiruošusi nedelsiant pradėti darbus, kad spėtų įgyvendinti projektą per numatytus terminus.“

Pirmojo parko aukciono laimėtojas bus paskelbtas 2024 m. pradžioje. Siekiant, kad vėjo parkas Baltijos jūroje pradėtų generuoti elektros energiją iki 2030 m., parko projektavimui ir statybos leidimams gauti numatomi 3 metai, antra tiek – parko statyboms. Vis dėlto keliami lūkesčiai, kad parkas startuotų kur kas greičiau – iki 2028 m.

„Jūrinio vėjo parko vystymas yra labai sudėtingas projektas, nes bet kuriuo metu gali kilti nenumatytų iššūkių, pavyzdžiui, tiekimo grandinės sutrikimų. Nuo to negali apsaugoti net pats geriausias planas, tad šiuo metu parko išvystymą iki 2030 m. laikytume kur kas realesniu tikslu“, – teigia T. Aelens.

Pasak vėjo energetikos vystytojų, tiekimo grandinės sutrikimai jau dabar yra vienas pagrindinių atsinaujinančios energetikos iššūkių – naujų jėgainių ir joms reikalingų komponentų užsakymai teikiami beveik 3 metams į priekį. Tačiau kol nėra žinoma, kokias jėgaines bus galima statyti Baltijos jūroje, nė vienas vystytojas negali jų užsakyti iš anksto ir taip apsidrausti nuo parko vėlavimo. Juo labiau, kad didžioji dalis suplanuotų vėjo energetikos projektų yra numatyti antroje šio dešimtmečio pusėje – su tiekimo grandinės sutrikimais gali susidurti visa Europa.

Antrasis vėjo parkas kol kas vertinamas atsargiai

Iššūkius kelti gali ir antrasis vėjo parkas, kurį norima išvystyti kur kas sparčiau privačiomis vystytojų lėšomis, be valstybės paramos – aukciono laimėtojas turėtų sumokėti vystymo mokestį į šalies biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų vertės. 

Pasak panelinėje diskusijoje dalyvavusio „Energy Unlimited“ vadovo Ryčio Kėvelaičio, didesnė kliūtis vėjo parko vystytojams yra ne 5 mln. eurų suma, bet techninė parko išvystymo pusė – laimėjus aukcioną atlikti projektavimą, poveikio aplinkai vertinimą, gauti statybos leidimus: „Imtis projekto vietoje, kurioje dar nebuvo vystomas joks vėjo parkas, yra didelė rizika“.

„RWE Renewables“ atstovės A. Eslas teigimu, norint imtis antrojo jūrinio vėjo parko, jau dabar reikėtų pradėti paruošiamuosius darbus, nelaukti pirmojo aukciono starto – tiek bendravimas su suinteresuotomis šalimis, tiek poveikio aplinkai vertinimo analizė yra itin imlūs laikui.

„Taip pat svarbus ir Klaipėdos jūrų uosto pasiruošimas vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Matome teigiamų ženklų, tad tikimės, kad Lietuva neturės problemų dėl reikiamos infrastruktūros paruošimo laiku“, – kalbėjo Lenkijos energetikos bendrovės „Polenergia“ jūrinių vėjo parkų projektų vadovas Jacek Czak.

Dalyvauti pirmojo parko aukcione ketinimus jau yra pareiškusios energetikos bendrovės „Ignitis grupė“, „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“. Vėjo parku domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos „RWE Reneables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos valdomas „Saare Wind Energy“. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė, kad išdavė leidimą naudoti jūrinės teritorijos dalį atsinaujinančių energijos išteklių naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai UAB „Offshore wind park 1“.


Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.


Lietuvai siekiant gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo ir iškastinio kuro, vyksta paruošiamieji darbai konkursams, kuriuose bus atrinkti jūrinio vėjo elektrinių parkų vystytojai, informuoja Energetikos ministerija.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius