Pradedama ruoštis vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje statyboms: investuojama dešimtys milijonų

Palangos tiltas, 2023-08-10
Peržiūrėta
1116
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FOTO: ELTA / ANDRIUS UFARTAS
FOTO: ELTA / ANDRIUS UFARTAS

Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

„Beveik 40 metų veikęs jūrų perkėlos terminalas (...) yra transformuojamas į specialią teritoriją, specialią bazę jūrinio vėjo jėgainių statybai, surinkimui ir aptarnavimui", – ketvirtadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė uosto generalinis direktorius Algis Latakas. 

Lietuvoje iki 2030 m. bus įrengti du bendros 1,4 GW galios jūrų vėjo jėgainių parkai. Įgyvendinus abu projektus teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės, planuojama, generuos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. 

Darbus vykdo Klaipėdos uostas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), pasirašę investicinę uosto pritaikymo vėjo jėgainių statybai sutartį. 

„Kada Lietuva paskelbė, kad 40 kilometrų nuo Klaipėdos bus vystomas jūros vėjo parkas, kilo probleminis klausimas, kur uoste atrasti vietos bazei įrengti. Buvo pakeisti tam tikri Vyriausybės nutarimai, leidžiantys uoste lengviau plėtoti laivų statybos ir vėjo jėgainėms skirtą veiklą. Buvo tokie nutarimai priimti, pavyko 2022 m. pasirašyti sutartį su „Klasco“, kad šitoje teritorijoje šita bazė būtų įrengta", – kalbėjo A. Latakas.

Pasak A. Latako, sovietų kariniais tikslais 1986 m. pastatytame terminale jau pradėti jėgainių komponentams krauti ir surinkti infrastruktūros kūrimo darbai – jau nugriautos beveik visos terminalo konstrukcijos ir pastatai. 

„Nugriauti tiltai, nugriauti pylimai, ardomi geležinkeliai, išardyti pastatai“, – sakė uosto vadovas. 

Kaip skelbia uosto direkcija, Smeltės pusiasalyje vėjo elektrinių krovai ir surinkimui bus pritaikytos dvi krantinės ir 20 hektarų teritorija. Uosto investicijos į pusiasalio infrastruktūrą, skaičiuojama, gali būti didesnės nei 30 mln. eurų. 

„Visa teritorija yra apie 40 hektarų. Jūrinei vėjo jėgainei skirsime 20 hektarų, nes vystytojai išreiškė tokį poreikį. Esant reikalui yra galimybė išplėsti terminalo teritoriją iki 34 hektarų“, – žurnalistams teigė „Klasco“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas.

Įrengti vėjo elektrinių statybai būtiną įrangą bei atitinkamą infrastruktūrą, taip pat įsigyti specialią krovos techniką turės „Klasco“. 

„Iš tikrųjų teritorija bus lygi kaip stalas ir nieko čia nebus. Nes pagrindinis reikalavimas yra dangų apkrova. Ir tos „heavy duty“ krantinės apkrova sieks 40 tonų vienam kv. m, sandėlių apkrova irgi bus 40 tonų kv. m. Ant krantinių apkrova – 15 tonų. Pagrindinis reikalavimas yra lygus paviršius, kuriuo komponentai galėtų būti judinami per teritoriją“, – žurnalistams sakė V. Muštukas.

Anot „Klasco“ vadovo, įmonės investicijos į teritorijos pritaikymą galėtų siekti apie 80 mln. eurų – reiktų įsigyti specialius kranus, pakrovimo įrangą. 

Baigus rekosntrukciją, į krovos aikštelę atplukdyti vėjo jėgainių komponentai bus dalinai surenkami ir plukdomi į parko statybvietę jūroje, teigė V. Muštukas. 

„Be laivų atplaukimo ir dangos, čia bus daug specifinės įrangos. Turėsime 2 kranus savo, bet jie pritaikyti paprastesniems darbams, sudėtingesniems turėsime kitus. Komponentai bus atgabenami instaliacijos tipo laivais, dalis krantinės bus skirta komponentų surinkimui. 

Vėjo jėgainė susideda iš bokšto, turbinos ir sparnų. Jie atkeliauja dalimis ir terminalo paskirtis surinkti iki tam tikro lygio. Realiai taip ir bus – atvyks, iškrausime, privešime prie krantinės, surinksime iki tam tikro lygio, sukrausime atgal į laivą ir tas laivas išvyks statyti toliau į jūrą“, – kalbėjo jis. 

V. Muštuko teigimu, griovimo darbai bus pabaigti vėliausiai rugsėjį, tuo tarpu A. Latakas pažymėjo, kad perkėlos rekonstrukciją tikimasi pabaigti 2025 m. pabaigoje.Ro-ro laivų krova terminale nevykdoma nuo 2017 metų.

ELTA

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Šiandien Klaipėdos uoste lankosi ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje domisi Rytų ir Centrinės Europos naftos perdirbimo sektoriaus lyderio — Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen S.A.“ atstovai.


Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius