Leonas Šidlauskas: „Palangos senoji gimnazija dabar – išskirtinė šalyje ir dėl mokymosi aplinkos“ (FOTO GALERIJA)

Trečiadienį, balandžio 27 dieną, Palangos parapijos vikaras Audrius Undraitis  pašventino po rekonstrukcijos dar dažais kvepiančią, blizgančią – neatpažįstamai pasikeitusią Palangos senąją gimnaziją ir jos bendruomenę. Gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas atsakė į „Palangos tiltas“ klausimus.

–Kokia buvo gimnazijos rekonstrukcijos priešistorė?

–Itin svarbūs sprendimai – sutartis su architektais, projektavimo užduoties patvirtinimas (kas ir kaip bus projektuojama) ir pats sprendimas pradėti rengti rekonstrukcijos projektą – buvo padaryti  dar prieš man pradedant dirbti Senosios gimnazijos vadovu. 

Tuomet rengiant renovacijos projektus, sąmatos buvo „spaudžiamos“ iki pačių pigiausių variantų, nes visiems buvo žinoma praktika: jei sąmata didelė, projektas net neskaitytas guldavo į stalčių.  

2020 metų pavasarį mero Šarūno Vaitkaus atkakliu rūpesčiu Savivaldybei buvo skirta lėšų Gimnazijos rekonstrukcijai iš COVID-19 programos. Išgirdus šią žinią, mums, dirbantiems gimnazijoje, pirmoji mintis buvo išvengti vadinamojo „euroremonto“ – remonto iš pigiausių medžiagų, linoleumų, plastikinių ir aliumininių durų, nemaloniai pilkų laiptinių, metalo vamzdžių, vadinamų porankiais ir panašiai.

Didžiausią impulsą Palangos senąją gimnaziją sutvarkyti oriai ir šiuolaikiškai davė Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie, sulaukus žinios apie rekonstrukciją, iškart pasakė: gimnazijoje turi būti parketas. Kuomet buvo nutarta, kad bus parketas, gimnazijos vadovai kėlė mintį, kad, jei grindys bus parketo, tuomet ir plastmasinės ar aliuminio durys turėtų būti pakeistos medinėmis, ir laiptinių porankiai taip pat turėtų būti mediniai. 

Tapo akivaizdu, kad prasidėjusiam rekonstrukcijos procesui reikia ieškoti talentingo architekto pagalbos.  

Dėl konsultacijų kreipėmės į architektą Donatą Rakauską, kuris maloniai sutiko padėti. Visa, kas šiandien gimnazijoje gražu, solidu ir oru, yra dėka šio talentingo asmens konsultacijų. 

–Kuo buvo įdomi kitų gimnazijos patalpų renovacija?

–Pavyzdžiui, išardžius valgyklos lubas, atsivėrė sovietmečio industrinė lubų  konstrukcija, todėl naujų „Armstrong“ lubų buvo patarta nedėti.  

Sutvarkius lubas, parinkus ir pakabinus apšvietimą, sudėjus didelio formato, stataus pjovimo grindų plyteles, parinkus sienų spalvą, buvo sukurta pakankamai įdomi, netradicinė erdvė, kurioje mokiniai ne tik valgo, bet ir leidžia savo laisvesnį laiką. Valgyklai buvo nupirkta nauja maisto išdavimo linija, įsigyti bemaž visi nauji įrengimai, pertvarkytos visos gamybinės patalpos. Darbuotojų patogumui duryse tarp valgymo salės ir maisto gamybos patalpų,  žmogaus veido aukštyje, buvo įdėtas  apvadus langas, kad darbuotojas prieš atidarydamas duris matytų, ar kažkas kitas nebando eiti per duris iš kitos pusės. Stiklinėmis durimis atskirta ir suremontuota mokinių mokomosios bendrovės patalpa, kurioje mokiniai patys prekiauja, turi įmonės akcijų.

–O kaip su koridoriais, laiptais?

–Parketą koridoriams pasirinkome uosinį, kad ateityje nejuoduotų. Be to, šešėlyje esantys koridoriai būtų šviesesni. Durys buvo parinktos ąžuolinės su metalo juosta prie grindų, laiptinių porankiai uosiniai. Mažosios aktų salės ir šokių salės grindys – taip pat iš parketo. Rekonstrukcijos metu buvo išardyta visa sporto salės grindų danga ir įrengta nauja švediška sporto salėms skirta grindų danga su paminkštinamuoju sluoksniu, kuris apsaugo bėgančių ar šokinėjančių mokinių sąnarius. 

Gimnazijos fojė išklotas šviesiomis didelėmis grindų plytelėmis, sienos perdažytos šviesia spalva, bet stengėmės išsaugoti rūbinę atskiriantį metalo ažūrą, kuris šiame pastate greičiausiai yra nuo pat didžiosios salės pastatymo ir yra tapęs viena iš gimnazijos vizualinio atpažinimo detalių, kaip ir garsusis, dabar jau tik prisiminimuose likęs girgždantis „išsibangavęs“ koridorių parketas.

Daug pastangų įdėjome, kad laiptinės nebūtų kaip visur iš pilkų 30x30 cm plytelių po 6 eurus. Ilgai ieškoję, statybininkai rado laiptams skirtas 60 cm ilgio laiptų pakopų plyteles, o laiptų aikštelėms pagyvinti pavyko rasti portugališkas rausvos spalvos šešiakampės korio formos plyteles, panašias į keramines, buvusias iki renovacijos. 

Toks papuošimas  labai pagyvino laiptinių erdves. Pirmo aukšto koridoriuje pavyko išsaugoti reikiamą skaičių senųjų šviestuvų gaubtų – jie atnaujinti ir vėl grįžo į savo vietas.

–Kaip buvo pasirinkti sprendimai pagrindiniam gimnazijos įėjimui?

–Architekto Donato Rakausko patarti, užsispyrėme, kad pagrindinio įėjimo laiptai būtų ne plytelių, o granitiniai. Statybininkai siūlė iškloti klinkerio plytelėmis, be mes – ne. Paskaičiavome net kainų skirtumą.

Labai nudžiugome, kai mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas pranešė, kad apsispręsta, jog gimnazijoje bus granitiniai laiptai. Susitarę dėl laiptų ėmėmės gimnazijos iškabos. Gimnazijos iškaba nebuvo numatyta projekte. Iškabos sukūrimo idėją iškėlė architektas Donatas Rakauskas. Jis parengė proporcijas, patarė dėl spalvos, medžiagų, apšvietimo idėjos ir netgi dėl įrengimo, pakabinimo, pritvirtinimo detalių. Iškabos šriftą sukūrė dizainerė Gitana Dainiūtė. 

Ji gimnazijai yra sukūrusi daug įdomių sprendinių. Šiandien matome, kaip svarbu, kai prie darbų prisiliečia talentu apdovanotų žmonių rankos.

–Buvo atlikta ir daugiau darbų, tiesa?

–Taip. Rekonstrukcijos metu buvo išgriauta patalpa pirmo aukšto koridoriuje prie buhalterijos. Toje erdvėje pastatytos rūbų spintelės (koridoriuose jau  nėra rūbų spintelių). Pirmame aukšte sujungėme dvi patalpas (buvusius ekonomikos ir dailės kabinetus) ir jose įkūrėme dviejų patalpų dailės kabinetą, kuriam užsakėme ir pagaminome baldus. Mokinių ir mokytojų bendravimo patogumui tarp dviejų dailės kabinetų patalpų buvo įstatytos stiklinės durys. Pirmame aukšte panaikinome prie technologijų kabineto esantį koridorių ir čia į kūrėme du technologijų kabinetus su medžiagų sandėliavimo patalpa. Rekonstrukcijos metu buvo išgriauta dalis biologijos kabineto sienos ir įstatyti du didžiulio ploto vitrininiai langai. Įstačius langus koridoriuje atsirado kur kas daugiau šviesos. 

Atlikta ir daugiau nenumatytų darbų: pertvarkytas mokytojų kambarys, įrengta nauja rūbinė, sumontuotos ąžuolinės apsaugos radiatoriams sporto salėje, sumontuota nauja garso ir apšvietimo sistema didžiojoje aktų salėje.

Rekonstrukcijos metu buvo apšiltinti visi gimnazijos pastatų fasadai, stogai, pakeisti visi vamzdynai, elektros instaliacijos, energetiniai įrenginiai ir kt.   

Rengiant projektą buvo svarbu nesuklysti numatant naują patalpų paskirtį ir numatyti inžinerinius – energetinius sprendimus.  Inžineriniais energetiniais sprendiniais dėl pastatų šildymo, kanalizacijos, elektros energijos aukštų- žemų srovių,  nuotekų  projektuojant rūpinosi  Savivaldybės Statybos skyriaus specialistai. Dabartinė gimnazijos rekonstrukcija parodė, kaip svarbu, kad inžineriniai-energetiniai sprendiniai būtų parengti sumaniai ir atsakingai. Pasiteisino nauja vieta rūbų spintelėms, technologijų kabineto įkūrimas.

Siekdami technologinės pažangos kiekviename kabinete įrengėme bevielio interneto stoteles, kiekviename kabinete įrengėme įvadus interaktyviems ekranams. Dabar turime 4 tokius interaktyvius ekranus. Akivaizdu, kad ateityje tokių mokymo priemonių daugės.

–Kokiems žmonėms norite padėkoti, kad gimnazijos rekonstrukcija buvo įgyvendinta taip, kaip siekėte jūs, mokytojų kolektyvas ir tėvų bendruomenė?

–Naudodamasis proga dėkoju mero pavaduotojui Rimantui Antanui Mikalkėnui už gimnazijoje dirbančių žmonių naujų idėjų, rekonstruojant gimnaziją, palaikymą ir įgyvendinimą. Tokių sumanymų buvo labai daug. Dėkoju architektui Donatui Rakauskui už vertingus patarimus, sprendimus ir nuoširdžią pagalbą. Dėkoju dizainerei Gitanai Dainiūtei už patarimus ir pasiūlytas bei įgyvendintas idėjas. Dėkoju gimnazijos pavaduotojai ūkio reikalams Linai Toleikienei už kompetentingai atliktus didelius darbus, nuolatinę rekonstrukcijos darbų stebėseną, gerus patarimus. 

Palanga turi išskirtinę gimnaziją ne tik dėl veiklos turinio, aukštų mokinių ir jų mokytojų pasiekimų, bet ir dėl  išsiskiriančios iš kitų Lietuvos mokyklų mokymosi aplinkos. Jaučiamės prie to prisidėję.