Lietuviai svajonių būstui beveik ant jūros kranto negaili ir milijono eurų: brangiausi apartamentai išgraibstomi akimirksniu

Palangos tiltas, 2022-05-26
Peržiūrėta
3416
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

NT pajūryje (Studio 3D nuotr.)
NT pajūryje (Studio 3D nuotr.)

Lietuvių sentimentai Baltijos jūrai, balto smėlio paplūdimiams ir ošiantiems Palangos ar Nidos pušynams dažnai tampa pagrindine priežastimi išleisti įspūdingas sumas nuosavam būstui gimtinės pajūryje. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad šiuo metu prabangiausio būsto paklausa pajūryje vis dar yra didesnė nei pasiūla.

Aukščiausios klasės prabangų NT parduodančio biuro „Baltic Sotheby’s International Realty“ ekspertas Robertas Karalius tikina, kad lietuviai ieško ne tik butų ar namų su vaizdu į jūrą, jiems svarbu, kad pastatai būtų tvarūs, taupūs, juose būtų įrengtos naujausios technologijos. 

R. Karalius apžvelgia, kokios nuotaikos artėjant vasarai vyrauja Lietuvos pajūrio NT rinkoje.

– Kaip atrodo NT rinka Lietuvos pajūryje šiandien? 

– Ši rinka pajūryje šiandien ir toliau išlieka aktyvi, tačiau pasiūla kiek sumažėjusi. Išparduoti pagrindiniai prabangūs projektai tiek Palangoje, tiek Nidoje, todėl tikrai išskirtinio turto mažėja, ypač Neringoje. Pikas buvo 2021 metais, kai buvo pasirašytas tikrai įspūdingas kiekis sandorių, o kur dar preliminarios sutartys, kurios neatsispindi registrų centro sandoriuose.

Pastebėjau, kad pastaruoju metu kiek padaugėjo pasiūlos pigesniame ir vidutiniame segmentuose, ypač antrinėje rinkoje, tačiau prabangaus ir išskirtinio turto visada trūksta.

– Kur ir kokie būstai pajūryje yra brangiausi?

– Brangiausias NT pajūryje išlieka Neringoje ir Palangos išskirtinėse vietose. Taip pat atsiranda naujų vietų šalia jūros, kurios nebūtinai yra pačioje Palangoje ar Neringoje, tačiau išsiskiria savo unikalumu – gamta, architektūra ir pačia projektų koncepcija. 

Mažėjant vietos NT projektų vystymui Palangoje ir Neringoje vis dažniau atrandamos išskirtinės vietos aplinkui, kuriose kuriamos uždaros bendruomenės, sukuriama visa reikalinga infrastruktūra bei savotiška ramybės oazė. 

Palangoje vis dar nepralenkiamas projektas – „Eglės“ apartamentai, jau pastebima šių būstų sandorių ir antrinėje rinkoje, o Nidoje – „Auksinės kopos“, kur dar nepabaigus projekto jau parduoti 62 apartamentai iš 64.

– Kas ir kokiu tikslu perka tokį išskirtinį NT? 

– Daugiau kaip 90 proc. pirkėjų Lietuvos pajūryje išlieka lietuviai. Dažniausiai tai – žinomi verslininkai, iš kurių tikrai didelę dalį sudaro jaunoji karta. Tokį turtą jie perka ne investicijai, o savo šeimos poreikiams, kur galėtų kokybiškai praleisti atostogas ar ilgesnius savaitgalius. Prabangaus NT nuomos rinka Lietuvos pajūryje vis dar yra gana skurdi, todėl norint turėti kokybišką poilsį Lietuvoje, kitos išeities nelabai yra.

Kitas svarbus svertas – daug keliavę ir matę lietuviai vis labiau vertina Lietuvos kurortą, kuris nuo pagrindinės gyvenamosios vietos nutolęs vos kelių valandų atstumu, vyrauja jiems pažįstama ir priimtina kultūra bei tinkama gyvenimo kokybė.

Lietuvos kurortas, skirtingai nei daugelis užsienio kurortų, pasižymi tuo, kad tai nėra turistinės vietos. Todėl čia visada ramiau, saugiau ir aplinka pažįstama.

– Kokių būstų pajūryje ieško lietuviai? 

– Vis dažniau žmonės kreipia dėmesį ne tik į vietą, tačiau ir į tokius kriterijus kaip mikroklimato kontrolė (šildymas, vėsinimas, vėdinimas), ekologija (saulės baterijos), naujos technologijos (išmanūs bei nuotoliniu būdu valdomi namai, beraktė praėjimo kontrolė ir pan.). Būtent tai parodė paskutinis mano sandoris Nidoje – parduoti apartamentai be puikios vietos, terasos ir vaizdo į Baltijos jūrą, turėjo ir visus anksčiau minėtus komforto sprendimus. Tokiam turtui klientas nepagailėjo ir daugiau kaip milijono eurų.

– Kodėl lietuviai perka tokį brangų būstą pajūryje, juk už panašią kainą galima įsigyti NT užsienio kurortuose?

– Kartais tenka konsultuoti klientus įsigyjant turtą ir užsienio kurortuose – Ispanijoje, Graikijoje, Pietų Prancūzijoje, Dubajuje. Pastebėjau, kad šį turtą klientai dažnai įsigyja ne tik savo reikmėms, tačiau ir kaip investiciją. Dalį laiko tokiame objekte jie praleidžia patys, kitą dalį – nuomoja. Tai pasiteisina norint diversifikuoti savo investicinį portfelį, kas, manau, tikrai yra racionalu.

Tačiau savo reikmėms vienareikšmiškai laimi turtas Lietuvoje, nes jis čia naudojamas kur kas dažniau ir yra kur kas reikalingesnis. Be to, užsienyje turtas dažniausiai reikalauja daugiau lėšų jo išlaikymui, įskaitant mokesčius. Taip pat jo administravimas yra kiek sudėtingesnis.

– Kokias matote antrojo būsto pajūryje rinkos perspektyvas? 

– Mano nuomone, prabangiausi NT objektai išliks populiarūs bet kuriuo metu. Tokių visada trūksta ir jų vertė nuolat kyla. Neringa – išskirtinė vieta, kurioje labai ribotos vystymo galimybės. Norint įsigyti būstą čia, neužtenka turėti tikrai didelį biudžetą. Dažnai jo gali tiesiog nebūti pasiūloje.

Unikalių objektų galima atrasti ir antrinėje rinkoje. Neseniai buvo parduotas rekonstruotinas istorinis namas ant marių kranto Pervalkoje – tai itin retas ir geidžiamas pirkėjų objektas Lietuvoje.

Palangoje taip pat – atrodytų pasiūloje tų objektų yra, tačiau įvertinus kriterijus, keliamus turtingų pirkėjų, pasirinkimas visada sumažėja iki minimalaus. Pigesnis ir vidutinis NT yra kiek jautresnis vyraujančioms tendencijoms, ekonominei situacijai.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvių sentimentai Baltijos jūrai, balto smėlio paplūdimiams ir ošiantiems Palangos ar Nidos pušynams dažnai tampa pagrindine priežastimi išleisti įspūdingas sumas nuosavam būstui gimtinės pajūryje. 


Už buvusius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pastatus Palangoje aukcione pasiūlyta 1,8 milijono eurų – 2,6 karto daugiau nei pradinė kaina. Tai buvo pirmas šio turto aukcionas. 


Paskutinių vasaros savaičių į Palangą atvykę palydėti poilsiautojai grožėjosi šalia Palangos tilto naujai išdygusiomis beveik šešių su puse metrų aukščio įspūdingomis Žolinės sūpynėmis.


Rugpjūčio 15 d. (sekmadienį) Žolinės proga Palangos poilsiautojus nustebins įspūdingo aukščio sūpynės ant jūros kranto.


Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


Bendrovė „Inžinerinė grupė“ sutelktinio finansavimo platformoje „Rontgen“ siekia pasiskolinti 4,3 mln. eurų apartamentų Palangoje, šalia Vanagupės parko, statyboms. Į projektą ketinama investuoti iš viso apie 6 mln. eurų.


Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas neslepia – nesąs nei žvejys profesionalas, nei žvejybos mėgėjas, tačiau Seime pasirodžiusi iniciatyva drausti verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje jį neramina. „Dėl jų Šventosios uosto atstatymas, kuris dabar pradedamas vykdyti iš ES lėšų, taptų neįmanomu, o lėšas, apie...


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Iki didžiųjų metų švenčių liko mėnuo. Tačiau dažnas jau suka galvą, kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus. Šalies kurortų viešbučiai jau beveik rezervuoti, o kelionės į užsienio šalis graibstomos kaip niekad aktyviai. Verslininkai sako, kad tam įtakos turėjo šiemet palankiai kalendoriuje išsidėsčiusios šventinės dienos – vos keli...


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius