Masiulis knygoje teigia sulaukęs Nausėdos prašymo padėti įdarbinti jo sūnėną Palangos oro uoste

Palangos tiltas, 2026-02-26
Peržiūrėta
65
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Eligijus Masiulis | D. Umbraso / LRT nuotr.
Eligijus Masiulis | D. Umbraso / LRT nuotr.

Buvusiam liberalų lyderiui, už korupciją nuteistam Eligijui Masiuliui savo knygoje pareiškus, kad sulaukė tuo metu SEB banko patarėju dirbusio esamo šalies vadovo Gitano Nausėdos prašymo padėti įdarbinti jo sūnėną, Prezidentūra šią informaciją vadina melu.

„Tai yra melas. Tai viskas, ką Prezidentas gali pasakyti apie už korupcinius nusikaltimus nuteisto, bausmę atliekančio buvusio politiko kūrybą“, – teigiama Eltai prezidento atstovo Rido Jasiulionio perduotame komentare.

Knygoje „Baltas apykakles prasegus“ ilgametis politikas E. Masiulis rašo apie tai, kaip padėjo darbą susisiekimo sektoriuje gauti tuomet banke dirbusio G. Nausėdos giminaičiui – padėjo jį įdarbinti Palangos oro uoste.

Nors E. Masiulis nedetalizuoja, kuriais metais vyko šis pokalbis, žinoma, kad politikas ėjo susisiekimo ministro pareigas 2008–2012 m. Vyriausybėje.

Nors buvęs liberalų lyderis sako nežinantis, į kokias pareigas oro uoste G. Nausėdos sūnėnas buvo paskirtas, tačiau tikina, kad šis jose ilgai nedirbo.

Kaip skelbė ELTA, G. Nausėdai jau einant prezidento pareigas 2021 m. viešojoje erdvėje nuskambėjo kita jo giminaitės įdarbinimo istorija – kelti klausimai dėl pirmosios ponios Dianos Nausėdienės sesers Loretos Jonavičienės įsidarbinimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos filiale, tuo metu pati mokslo įstaiga vėliau skelbė, kad į šias pareigas vadovė buvo paskirta pagal galiojančius teisės aktus.

LMTA Klaipėdos fakulteto dekanės pareigas L. Jonavičienė eina nuo 2022-ųjų vasario.

Masiulio teiginius apie perduotus vertingus „popierėlius“ Gentvilas vadina melu

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, eksministras Eligijus Masiulis teigia prieš 26 metus iš tuometinio Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo gavęs paslėpti segtuvą su vertingais „popierėliais“, šis atkerta, kad buvęs bendražygis meluoja.

„Aš niekada Masiuliui nesu perdavęs jokio aplanko su pinigais. Jeigu jis čia turi omenyje pinigus, tai jis meluoja“, – ketvirtadienį BNS sakė dabartinis parlamentaras E. Gentvilas.

Apie seną istoriją korupcijos byloje nuteistas ir dar bausmę atliekantis E. Masiulis pasakoja šiomis dienomis išėjusioje prisiminimų knygoje „Baltas apyklakles prasegus“.

E. Masiulio teigimu, 2000-ųjų pradžioje jis ėjo tuometinio uostamiesčio mero E. Gentvilo patarėjo pareigas. Tuomet sirguliavęs politikas sulaukė vadovo skambučio, kad skubiai ateitų į savivaldybę.

„Tik įėjęs į savivaldybės pastatą Liepų gatvėje, pradėjęs lipti stačiais laiptais, pirmas, ką sutikau, ir buvo Eugenijus. Lyg žinodamas, kada aš ateisiu, jis ėjo manęs pasitikti. Kažką sumurmėjęs po nosimi, lyg čia geriau pasimatyti negu kabinete, jis skubiai perdavė man į rankas gerokai užpildytą segtuvą. Nieko nesakydamas padavė. Aš klausiančiu žvilgsniu žiūrėjau į jį. Paimk, parsinešk namo. Vėliau aš tau viską paaiškinsiu. Geriau, kad jo nebūtų mano kabineto seife“, – rašo E. Masiulis.

Anot jo, parėjęs namo jis nesusilaikė nežvilgtelėjęs į segtuvo vidų.

„Ten buvo didelę vertę turintys „popierėliai“. Eina švilpt, gal pirmą kartą gyvenime mačiau tiek vertingų „popierėlių“ vienoje vietoje. Akimirksniu segtuvą vėl uždariau ir ant viršaus dar uždėjau gerokai mažiau vertingus savivaldybės dokumentus“, – tvirtina buvęs politikas.

Jo teigimu, vakare per vietos televiziją jis sužinojęs, kad tą dieną savivaldybėje lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir „pas kai kuriuos tarnautojus kabinetuose atliko dokumentų poėmius ir kratas“.

E. Masiulis ketvirtadienį BNS atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad knygoje minimi „popierėliai“ iš tiesų buvo pinigai.

„Už mane kalba knyga“, – sakė autorius.

Pasak E. Gentvilo, tokiu būdu buvęs bendražygis intriguoja ir siekia išvengti bylos už šmeižtą.

„Jeigu jis čia kuria intrigą, kad, suprask, iš Gentvilo gavau segtuvą su kažkokiais vertingais popierėliais, suprask, pinigais, tai jis čia yra saugus, apsisaugojęs nuo šmeižto. (...) esu tokioje situacijoje, kai įrodyti negaliu, o jis irgi sakys, o kodėl tu manai, kad čia pinigai?“ – ketvirtadienį BNS sakė Seimo narys.

Jis tvirtino E. Masiuliui segtuvo su pinigais niekada nedavęs ir nieko nežinąs apie jo kabinete galbūt darytą kratą.

„Aš tikrai nežinau, kad mano kabinete būtų darytos kratos arba poėmiai. Galiu neprisiminti ko nors, bet jeigu mano, kaip mero kabinete, STT daro kratas, tai aš prisiminčiau patį faktą“, – sakė E. Gentvilas.

Jis teigė nepamenąs, ar 2000-ųjų pradžioje galėjo būti daromos kratos kitų savivaldybės tarnautojų kabinetuose.

„Beje, įdomu, ar Masiulis knygoje rašo, ką jis ten su tais pinigais darė? (...) jeigu jis mano, kad tai nusikaltimas padarytas, kodėl nesikreipė į STT ar kur nors?“ – svarstė parlamentaras.

Knygoje neminima, kas toliau nutiko su segtuvu ir jame buvusiais vertingais „popierėliais“.

E. Gentvilas įsitikinęs, kad tokiomis istorijomis buvęs patarėjas siekia didinti knygos populiarumą ir uždirbti.

„Dėl knygos populiarumo. Linkiu jam uždirbti. Ir aš pats vieną knygos egzempliorių nusipirksiu iš savų pinigų, ne iš parlamentinių. Tikrai nusipirksiu, nes apie mane rašo, ar ne? Ir rašo man gerai pažįstamas žmogus“, – teigė liberalas.

Primename, kad E. Masiulis yra nuteistas korupcijos byloje už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto verslininko MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais.

Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismas nuosprendžiu konfiskavo iš viso 240 tūkst. eurų, kurie buvo rasti pas tuometį politiką.

E. Masiulis 1997–1998 m., 2000–2002 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.

1998–2000 m. – Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.

2004–2008 m, 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.

Savo bylą sieja su pastangomis gauti Šveicarijos banko klientų iš Lietuvos sąrašą

Eligijus Masiulis savo bylą sieja su pastangomis gauti nutekėjusį Šveicarijos banko klientų iš Lietuvos sąrašą.

Apie tai buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, eksministras pasakoja ką tik pasirodžiusioje prisiminimų knygoje „Baltas apykakles prasegus“.

Jis teigia apie 2015 metais finansų pasaulį sudrebinusio „Swiss Leaks“ skandalo sąsajas su Lietuva išgirdęs iš pažįstamo. Šis užsiminęs, kad tarp nutekintų Šveicarijos banko „HSBC Geneva“ klientų pavardžių yra ir įtakingų Lietuvos piliečių – politikų, valdininkų, teisėjų, teisėsaugos atstovų, verslininkų, ir jį netrukus ketinama perduoti Lietuvai.

Minimas skandalas atskleidė, kaip britų bankas HSBC, ypač per padalinį Šveicarijoje, padėjo turtingiems klientams iš viso pasaulio slėpti milijardus dolerių mokesčių rojuose.

E. Masiulis knygoje rašo dėjęs nemažai pastangų gauti „HSBC Geneva“ klientų lietuvių sąrašą prieš artėjančius Seimo rinkimus 2016 metais. Anot ekspolitiko, šis sąrašas galėjo „išsiūbuoti valstybės laivelį“ ir būti naudingas politiškai Liberalų sąjūdžiui.

„Nebepamenu, ką tą dieną dar veikiau, kokiuose renginiuose kalbas sakiau ar su kuo buvau susitikęs. Galvoje sukosi mintys apie ryte apkalbėtą sąrašą: „Įdomu, kokie politikai tame sąraše, kokios jų Šveicarijos banke sukauptos sumos. Iš kur jie jas gavo? Akivaizdžiai, nenorėjo, kad Lietuvoje kas nors žinotų apie jų turimus pinigus. O greičiausiai gal ir tie pinigai neaiškiais būdais pas juos pateko. Tada nusprendė pasinaudoti šimtmečius gyvuojančia konfidencialia ir patikima šveicariška bankininkyste“, – tvirtino buvęs politikas.

„Artėja Seimo rinkimai. Jeigu pavyktų sužinoti politikus, kurie yra tame sąraše, tai būtų labai geras koziris rinkimų kampanijoje. Tikėtina, kad ten yra buvusių ir esamų parlamentarų, merų, ministrų, o gal net premjerų su valstybės vadovais“, – svarstė E. Masiulis.

Pokalbis su Bradausku

Eksministras pasakojo apie minėtą sąrašą teiravęsis tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko.

Pasak E. Masiulio, šis pripažino girdėjęs apie sąrašą, bet jo nematęs. D. Bradauskas esą pranešė, kad „mūsų valdžia ką tik neseniai gavo. Viskas labai tyliai, po devyniomis spynomis. Patyliukais į FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą – BNS) jis dabar atiduotas.“

Mokesčių inspekcijos viršininkas neatmetė, kad vėliau ir jo vadovaujamai įstaigai bus perduota patikrinti, ar Šveicarijos banko sąskaitų turėtojai nenuslėpė mokesčių.

Dabartinis parlamentaras D. Bradauskas prisiminė 2015 metais vykusį pokalbį su tuometiniu Seimo nariu iš opozicijos E. Masiuliu.

„Taip, iš tikrųjų buvo, Eligijus Masiulis lankėsi pas mane, o ar kalbėjome apie tuos sąrašus, ar nekalbėjome, šito aš tikrai neprisimenu“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo narys.

D. Bradausko teigimu, jis tuomet susitikinėjo su visų partijų atstovais, siekdamas pristatyti savo idėją dėl „Sodros“ finansavimo šaltinių peržiūrėjimo.

Pasak buvusio Mokesčių inspekcijos vadovo, vėliau VMI tą klientų sąrašą gavo ir nieko įdomaus jame nerado.

„(...) buvo tokie gandai apie tuos sąrašus, mes iš tikrųjų paskui gavome tą sąrašą ir ten nieko nebuvo. Ten nebuvo jokių politikų, nieko, ten tas sąrašas tuščias buvo“, – sakė D. Bradauskas.

„(...) politikų tikrai nebuvo. Ta informacija, nežinau iš kur, tikrai ne iš manęs, bet ji spaudoje vaikščiojo“, – teigė jis.

Klausimas Butkevičiui

Naujienų portalo „15min“ su partneriais užsienyje prieš dešimtmetį atliktas tyrimas parodė, kad nutekėjusioje informacijoje apie HSBC Šveicarijos padalinio klientus figūravo buvęs „Snoro“ banko akcininkas Vladimiras Antonovas, kuris turėjo mažiausiai tris sąskaitas, taip pat jau miręs Medicinos banko pagrindinis akcininkas Saulius Karosas.

Tuo metu VMI tada skelbė, kad sąskaitų minimame banke turėjo keliasdešimt Lietuvos mokesčių mokėtojų, bet tarp jų nebuvo tuometinių Seimo ar Vyriausybės narių.

BNS rašė, kad 2016 metų vasarį E. Masiulis teiravosi tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus, ar jam žinoma, kad VMI yra gavusi duomenis apie 150 Lietuvos piliečių, turinčius sąskaitas Šveicarijos bankuose, tarp kurių yra ir politikų. A. Butkevičius atsakė tokios informacijos neturintis ir nesantis tikras, kad tokia informacija jam turėtų būti teikiama.

Šią savaitę išleistoje knygoje E. Masiulis savo domėjimąsi minėto banko klientų sąrašu sieja su prieš jį 2016 metais pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

Buvęs politikas teigia, kad Palangoje buvo sutaręs susitikti su buvusiu FNTT darbuotoju, tuomet jau pensininku.

„Jis man turėjo perduoti šveicariško sąrašo kopijas ir šūsnį papildomos medžiagos, kuri buvo jau atlikto mokestinio patikrinimo dalis. Tiek ilgai, kaip koks Mozė, keliavau link savo užsibrėžto tikslo. Ir jis buvo jau visai netoli. Jį skyrė tik keletas dienų iki savaitgalio ir 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Palangos“, – tvirtina E. Masiulis.

„Ketvirtadienio ankstyvą rytą, savaitei persiritus į antrą pusę, rinkiminės išvykos į pajūrį išvakarėse, į mano buto duris pasibeldė svetimi žmonės...“, – teigia jis, turėdamas galvoje teisėsaugos pareigūnus.

Buvęs politikas ir dabar įsitikinęs, kad tikrasis sąrašas paslėptas giliai stalčiuose.

„Žinodamas, kad toks sąrašas jau dešimt metų yra Lietuvoje ir liko nugesintas aukščiausių valstybės institucijų stalčiuose, šiandien supranti, kad „kuro čekiukų sąrašas“ yra menkniekis ir banalybė. O gal pakaitalas tam, kad garas būtų išleistas, o žmonių akys būtų nukreiptos į nereikšmingus dalykus. Visi prožektoriai scenoje sujungti į skurdžią politikų spintelę, o didžiulis seifas su maišais pinigų po šiai dienai skendi visiškoje tamsoje“, – rašoma knygoje.

 

Ūla Klimaševska, ELTA, Jūratė Skėrytė, BNS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Buvusiam liberalų lyderiui, už korupciją nuteistam Eligijui Masiuliui savo knygoje pareiškus, kad sulaukė tuo metu SEB banko patarėju dirbusio esamo šalies vadovo Gitano Nausėdos prašymo padėti įdarbinti jo sūnėną, Prezidentūra šią informaciją vadina melu.


Plungės apylinkės teismas netenkino neblaivaus vairavusio bei teises laikinai praradusio dvasininko prašymo grąžinti teisę vairuoti anksčiau laiko.


Turbūt kiekvienam vaikystę primenantis blynų skonis pajūryje atgimė kiek kitokiu pavidalu. Pernai šalia Šventosios esančiame Darbėnų miestelyje neregėto populiarumo sulaukęs čia gyvenančio prancūzo Olivier Criou bretoniškų blynelių vagonėlis atidundėjo ir į Palangą.


Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą....


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aleksandro Jokūbausko, buvusio Palangos miesto Tarybos nario, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo...


 Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika: „Viešojoje erdvėje paskelbta informacija, neva avarija įvyko Didžiojoje gatvėje, neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad pravažiavimas, kuriame įvyko tragiška avarija, nėra Didžioji gatvė, ir jis nepriklauso Palangos miesto savivaldybei. Tai – privačių asmenų...


„Buvo ankstus 2013-ųjų metų Kūčių rytas...Mano sūnus Lukas jau gyveno ir studijavo Londone. Aš – Briuselyje ir laukiau Luko atvažiuojant pas mane Kalėdoms. Tačiau jo nesulaukiau...“ – Jūratė Ardour, Luko mama, prisiminė „Palangos tiltui“. Mamą netrukus pribloškė baisi žinia: sūnus pakliuvo į kraupią auto avariją ir jo gyvybė – ant...


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Pirmą kartą Lietuvos rekordų knygoje gali atsirasti rekordas ir muzikinio ugdymo srityje. Yamaha muzikos mokykla, pažyminti 20-uosius mokslo metus Lietuvoje, nutarė juos baigti netradiciškai –praėjusį šeštadienį 62 Lietuvos vietovėse surengė koncertus, kuriuose dalyvavo apie 5500 mokinių.


Renginių kalendorius